Šių metų pavasarį dokumentinės fotografijos kūrėjai iš JAV Sarah Blesener pasitaikė proga nuvykti į netoli Maskvos esantį Dmitrovo miestą ir apsilankyti stovykloje, kurioje kelis kartus per savaitę rengiamos karinės parengties pagrindų pratybos, rašo „The Time“.
© AP/Scanpix

Fotografė tikėjosi išvysti uniformomis dėvinčius paauglius, išsirikiavusius eilėje ir saliutu pagerbiančius keliamą vėliavą arba tiesiog besitreniruojančius, panašiai kaip per JAV vidurinėse mokyklose organizuojamus kursus, kuriuose vyksta kadetams skirti užsiėmimai.

Deja, įžengusi į klasę ji pamatė moksleivius, jauniausiems kurių tebuvo 11 metų, besimokančius, kaip užtaisyti Kalašnikovo automatus. Mokyklos kieme vyko saugumo pratybos, per kurias buvo mokoma, kaip tinkamai apsivilkti nuo biorizikos apsaugančius kombinezonus branduolinio arba cheminio pavojaus atveju.

Tą pačią dieną S. Blesener sutiko papozuoti ir keli mokiniai su dujokaukėmis bei didžiulėmis guminėmis pirštinėmis. Šis kadras ir tapo pirmąją nuotrauka fotografės sukurtame cikle, kuriuo buvo siekiama atskleisti, kas Rusijoje turima omeny, kai kalbama apie karinės parengties ir patriotiškumo integravimą į šalies ugdymo programas.

Deja, įžengusi į klasę ji pamatė moksleivius, jauniausiems kurių tebuvo 11 metų, besimokančius, kaip užtaisyti Kalašnikovo automatus. Mokyklos kieme vyko saugumo pratybos, per kurias buvo mokoma, kaip tinkamai apsivilkti nuo biorizikos apsaugančius kombinezonus branduolinio arba cheminio pavojaus atveju.

Juk Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausybė ne tik pasisakymais, bet ir oficialiais potvarkiais patvirtino, kad karinio-patriotinio ugdymo disciplina turi būti laikoma lygiaverte kitų mokomųjų dalykų atžvilgiu visose šalies švietimo įstaigose. Šiai disciplinai skirtų užsiėmimų tikslas – formuoti vyresniųjų klasių mokinių ideologiją, religinius įsitikinimus ir karinės parengties įgūdžius.

Pernai rudenį viename iš pirmųjų pareiškimų, kuriuose buvo kalbama apie būtinybę orientuoti šalies švietimo sistemą karinės parengties kryptimi, V. Putinas skatino suburti visos šalies mastu veikiantį Rusijos moksleivių judėjimą, kurio uždavinys būtų padėti formuoti jaunuolių sąmoningumą, pagrįstą prigimtinėmis Rusijos visuomenės vertybėmis. Rusijos spaudoje tada pasigirdo nuomonių, šį pareiškimą vertinančių kaip kvietimą atkurti pionierių organizaciją – oficialų Sovietų komunistų partijos kuruotą jaunimo judėjimą.

V. Putinas išsitraukė naują ginklą: rengiamasi žūtbūtiniam karui
© AP/Scanpix

Balandžio mėnesį Rusijos Federacijos gynybos ministerija ėmėsi paskelbtos programos įgyvendinimo: buvo įsteigta Jaunosios armijos pavadinimą gavusi organizacija. Tai jaunimo sąjungų tinklas, įvairiuose Rusijos regionuose organizuojantis karinės taktikos ir istorijos užsiėmimus.

S. Blesener nuotraukų ciklą sudaro dviejose karinėse vaikų vasaros stovyklose užfiksuoti vaizdai. Šiose stovyklose „poilsiavo“ 10–17 metų vaikai. Viena stovykla buvo įkurta netoli žymiojo Borodino mūšio lauko. Šioje vietoje 1812-aisiais metais Rusija sutriuškino į šalį besiveržiančius Napoleono pulkus.

Pernai rudenį viename iš pirmųjų pareiškimų, kuriuose buvo kalbama apie būtinybę orientuoti šalies švietimo sistemą karinės parengties kryptimi, V. Putinas skatino suburti visos šalies mastu veikiantį Rusijos moksleivių judėjimą, kurio uždavinys būtų padėti formuoti jaunuolių sąmoningumą, pagrįstą prigimtinėmis Rusijos visuomenės vertybėmis

Joje vaikai dalyvavo imituojamose mūšių scenose, mokėsi naudoti ginklus, pradedant peiliais ir baigiant automatais. Kitoje stovykloje, pavadinimu „Stačiatikių kariai“, be dalyvavimo koviniuose mokymuose paaugliai turėjo besąlygiškai laikytis stačiatikių religinių dogmų, kurios, beje, vaidina vis didesnį vaidmenį oficialiojoje Rusijos ideologijoje.

Pastarajai stovyklai vadovavo stačiatikių dvasininkų drabužiais vilkintys šventikai. Rytais jie kartu su stovyklautojais melsdavosi piligriminėse vietose, o popietėmis aptarinėjo jaunuolių pažangą valdant ginklus – peilius arba šautuvus. „Tikrovė kartkartėmis atrodydavo labai siurrealistiška, – prisimena S. Blesener. – Stačiatikių tikėjimas buvo derinamas su kariniais mokymais – to dar neteko regėti.“

O štai Rusijoje tokie reginiai jau įprasti. 2012-aisiais metais labai aiškiai pasisakydamas apie patriotinio švietimo poreikį V. Putinas tvirtino, kad Rusijai tenka atlaikyti nuožmią kovą su Vakarais, besikėsinančiais į dvasinę Rusijos tautos šerdį. Tų metų rugsėjo mėnesį kalbėdamasis su švietimo, religijos ir karinių pajėgų atstovais V. Putinas sakė: „Tokia yra realybė. Turime kovoti, kaip kovotume už mineralinius išteklius.“

V. Putinas išsitraukė naują ginklą: rengiamasi žūtbūtiniam karui
© Reuters-Scanpix

Jis perspėjo, kad dvasiniu ir ideologiniu lygmeniu vykstančios kovos gali lemti visos šalies likimą. Jas pralaimėti reikštų katastrofą, t. y. šalies silpnėjimą, žlugimą ir galiausiai suvereniteto praradimą bei brolžudiškas kovas.

Pagalvojus apie greičiau nei po poros metų Ukrainoje kilusį karą pareiškimas ima atrodyti pranašišku. 2014-ųjų metų žiemą įvykusi Ukrainos revoliucija iškėlė vakarietiškai mąstančią valdžią. Rusija į tai sureagavo įsiverždama ir aneksuodama Krymo regioną bei kurstydama separatistų kovas rytinėje Ukrainoje. Kilęs konfliktas peraugo į brolžudišką karą, nusinešusį bemaž 10 tūkst. gyvybių ir labai pabloginusį Rusijos santykius su Vakarais.

Per dvejus pastaruosius metus tas karas taip pat lėmė patriotinių jausmų atgimimą ir nacionalizmo įsigalėjimą Rusijoje, taigi, susidarė labai palanki dirva rastis karinėms jaunimo stovykloms – tokioms, kurias galime pamatyti S. Blesener įamžintuose vaizduose. Būtina paminėti ir tai, kad po Krymo aneksijos ženkliai išaugo rusų demonstruojama pagarba gimtosios šalies karinėms pajėgoms ir pasitikėjimas jomis.

Kremlius
Kremlius
© Reuters/Scanpix

Nepriklausomos Rusijos apklausų ir socialinių tyrimų agentūros „Levada Center“ duomenimis, net 58 proc. respondentų pasisako už karinio projekto išlaikymą, taigi, konstatuojamas rekordinio masto pritarimas kažkada nekenčiamai institucijai. Ta pati apklausa parodė, kad net 81 proc. rusų tiki ir pasitiki ginkluotosiomis šalies pajėgomis, o tai yra net 20 proc. aukštesnis rezultatas, palyginti su duomenimis, gautas iki konflikto Ukrainoje.

Daugeliu atveju išaugusį susižavėjimą galima paaiškinti tuo, kad Kremlius kontroliuoja kone visus Rusijos masinės žiniasklaidos kanalus, todėl Rusijos veiksmams Ukrainoje, o pastaruoju metu ir Sirijoje suteikiamas ryškus herojinis atspalvis.

Vis dėlto oficialioji prieš Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes agituojanti ir pastaraisiais metais Rusijos naujienų laidose skelbiama propaganda nedarė didelio poveikio S. Blesener aplankytose stovyklose. O ir instruktoriai, atrodo, neskatino paauglių žavėtis V. Putino asmenybe. „Jo pavardės praktiškai negirdėjau. Veikiau vyravo pagarba Rusijai, kaip tėvynei“, – sakė S. Blesener.

Beje, nežiūrint į dėmesį karinėms pratyboms, stovyklų organizatoriai tikrai nesakė, su kokiu konkrečiu priešu teks kovoti. Vienas instruktorius apie tai paklaustas atsakė: „Neturime nuo pasaulio jokių paslapčių. Mes nenorime karo. Bet rengiamės karui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (15)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (17)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (70)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (117)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (220)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (2)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (84)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...