Rusijos prezidentas tvirtina, kad Maskva neleis Ukrainos valdžiai sunaikinti visų savo politinių oponentų. Apie tai jis pasakojo duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, praneša newsru.com.
V.Putinas, kuris kadaise dirbo komunistinėje Rytų Vokietijoje kaip Sovietų Sąjungos KGB karininkas ir gerai moka vokiečių kalbą, duodamas šį interviu vilkėjo languotus marškinius, tamsų švarką ir pilkas kelnes. Vokietijos televizija ARD nurodė, kad tas interviu buvo duotas ketvirtadienį Vladivostoke.
V.Putinas beveik visą laiką kalbėjo rusiškai.
Per pusvalandžio trukmės interviu, transliuotą geriausiu eterio laiku, V.Putinas gynė Rusijos sprendimą aneksuoti Krymą, bet taip pat stengėsi palenkti į savo pusę vokiečių žiūrovų protus ir širdis, sakydamas, kad Maskvos ir Berlyno santykiai dabar geresni negu kada nors anksčiau ir kad būtų gaila netekti šių pasiekimų.
Į klausimą, ar Ukraina turi ateitį, V. Putinas atsakė teigiamai: „Manau, žinoma, turi. Tai didelė šalis, didelė tauta, 43-44 milijonai gyventojų. Tai didelė Europos šalis su europine kultūra. Reikia, kad žmonės, gyvenantys šioje teritorijoje, kokia kalba bekalbėtų, jaustų, kad ši teritorija – jų Tėvynė“.
Rusijos lyderis prisipažino, kad nesupranta „tokio kai kurių Ukrainos politinių jėgų nenoro girdėti apie federalizacijos galimybę“. „Mes dabar girdime, kad kalba gali eiti ne apie federalizaciją, o apie decentralizaciją. Visa tai žodžių žaismas. Reikia suprasti, kas telpa į šias sąvokas: decentralizacija, federalizacija, regionalizacija. Galima sugalvoti dar dešimt žodžių“, – pabrėžė V. Putinas.
V.Putinas pridūrė, kad Krymo aneksija buvo teisėta pagal tarptautinę teisę, taip pat demokratiška, nes už tą žingsnį balsavo regiono parlamentas ir visuomenė per referendumą. Pasak prezidento, Rusijos pajėgos ten buvo įvestos siekiant išvengti kraujo praliejimo, tačiau Vakarų šalių reakcija jį nustebino.
„Mūsų nuomone, reakcija į tai, kas įvyko, yra visiškai netinkama, – sakė V.Putinas, kurį, kaip ir interviu ėmusį vokietį žurnalistą, televizijos prožektorių šviesoje pylė prakaitas. – Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija niekaip nepažeidė tarptautinės teisės.“
V. Putinas: neonacizmas ir rusofobija Ukrainoje – tai katastrofa
Rusijos prezidentas pridūrė, kad Ukraina – tai „savarankiška, nepriklausoma, suvereni valstybė“ ir Rusija nenori, kad ten būtų vykdomi kokie nors etniniai valymai. „Mes bijome, kad Rusija nenusiristų iki neonacizmo“, – sakė jis ir katastrofa pavadino rusofobiškų nuotaikų palaikymą.
„Mums visą laiką sako: prorusiški separatistai turi padaryti šitą, turi padaryti aną, jūs padarykite įtaką ir padarykite taip. Aš visą laiką klausiu: „O jūs ką padarėte, kad paveiktumėte savo klientus Kijeve? O jūs ką padarėte? Jūs ką, tik kažkokias rusofobines nuotaikas palaikote“, – stebėjosi Rusijos prezidentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar niekas nekalba apie tai, kad Kijevas pasiuntė į Donbasą kariuomenę ir naudoja netgi balistines raketas. „Nei žodžio, – tikino V. Putinas. – Ką tai reiškia? Apie ką tai byloja? Tai byloja apie tai, kad jūs norite, kad centrinė Ukrainos valdžia visus ten sunaikintų, visus savo politinius priešininkus ir oponentus? Jūs to norite? Mes nenorime. Ir neleisime“.
Separatistai visada ras ginklų
Rusijos prezidentas įsitikinęs, kad dabar Kijevui būtina sudaryti sąlygas politinio dialogo su separatistais pradžiai, o apskritai tai reikėjo padaryti, kai tik Donbasas ėmėsi ginklų. V. Putino teigimu, dabar situacija atsidūrė aklavietėje, tačiau iš jos dar galima išeiti.
„Kai tik prasidėjo suėmimai naktimis, žmonės pietryčiuose ėmėsi ginklų. Kai tik jie ėmėsi ginklų, jie ne sustojo (juk valdžia turi būti protingesnė) ir pradėjo šį dialogą, o pasiuntė kariuomenę, aviaciją, tankus, raketų paleidimo sistemas. Ir viskas galų gale atsidūrė aklavietėje“, – pareiškė V. Putinas.
Atsakydamas į prašymą pakomentuoti Kijevo pareiškimus, kad Rusija, esą, remia separatistus ginklais, V. Putinas atsakė: „Iš kur pas juos ir šarvuočiai, ir artilerijos sistemos? Šiuolaikiniame pasaulyje, žmonės, kurie kovoja ir kurių požiūriu ši kova yra sąžininga, visada ras ginklų“.
Gyrė Vokietijos ir Rusijos ryšius
Rusijos vadovas, kurio poziciją palaiko daug žmonių buvusiuose komunistiniuose rytiniuose Vokietijos regionuose, sakė, kad kartu su šios šalies kanclere Angela Merkel deda pastangas atkurti ramybę Ukrainoje.
„Mes tuo suinteresuoti ... ir ieškome bendro sprendinio, taip pat bendro politinio pagrindo, – teigė jis. – Esame tam pasiruošę, bet tai veiks tik dirbant kartu.“
Žurnalistui paklausus, ar jis padarė klaidų, V.Putinas atsakė: „Paklausykit, klaidų visuomet daroma – tiek versle, tiek privačiame gyvenime. Kiekvienas daro klaidų. Tačiau svarbiausia laiku reaguoti, išanalizuoti ir suprasti, kad buvo padaryta klaida, tuomet pakeisti savo elgesį – ne likti įstrigus aklavietėje, o siekti surasti sprendinį.“
V.Putinas gyrė dabartinius Vokietijos ir Rusijos ryšius. Vokietijos pramonės lyderiai buvo vieni iš atkakliausių oponentų Europos Sąjungos (ES) sprendimui paskelbti ekonomines sankcijas Rusijai.
„Jeigu pažvelgsite į atmosferą tarp Rusijos ir Vokietijos per pastaruosius 10–15 metų, nežinau, ar anksčiau yra buvęs toks geras laikotarpis. Aš taip nemanau. Galvoju, jog tai labai geras pagrindas vystyti ne vien dvišalius santykius, bet ir (ryšius) tarp Rusijos bei Europos Sąjungos, taip pat pasaulinius ryšius. Būtų gaila visa tai prarasti.“
V. Putinas: NATO plėtra iš esmės pakeitė geopolitinę erdvę
NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie Rusijos sienų iš esmės pakeitė geopolitinę erdvę, pareiškė V. Putinas.
„Po 2001 metų buvo dvi NATO plėtros bangos, – sakė jis. – 2004 metais į Aljansą buvo priimtos septynios šalys: Slovenija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir trys Pabaltijo šalys – Estija, Latvija, Lietuva“.
„O 2009 metais į NATO buvo priimtos dar dvi šalys, ir tai iš esmės pakeitė geopolitinę erdvę“, – pažymėjo Rusijos prezidentas.
„Be to, daugėja bazių“, – teigė V. Putinas. „Argi Rusijos bazės išmėtytos po visą pasaulį? – klausė jis. – Ne, juk tai NATO bazės, Amerikos bazės išmėtytos po visą pasaulį, taip pat ir netoli mūsų sienų, ir jų skaičius didėja“.
„Ir visai neseniai buvo priimti sprendimai dislokuoti specialiųjų operacijų pajėgas vėlgi prie pat mūsų sienų“, – pridūrė V. Putinas.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos karinių oro pajėgų ir karinių jūrų pajėgų pratybos vyksta tik tarptautinėje oro erdvėje ir tarptautiniuose vandenyse.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę NATO bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) patvirtino turinčios įrodymų, kad į Rytų Ukrainą toliau plūsta karinė technika iš Rusijos. NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Philipas Breedlove'as teigė, kad prie sienos su Ukraina tebelaikomi maždaug aštuoni Rusijos pajėgų batalionai, taip pat, NATO duomenimis, į Rytų Ukrainą važiavo Rusijos karinės įrangos kolonos, įskaitant tankus, artileriją ir kovos veiksmams pasirengusius karius.
„Per pastarąsias dvi dienas matėme tą patį dalyką, apie kurį praneša ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija). Matėme į Ukrainą įvažiuojančias Rusijos karinės technikos kolonas, pirmiausia – rusų tankus, rusų artileriją, rusų priešlėktuvinės gynybos sistemas ir rusų kovines pajėgas“, – Sofijoje praėjusį trečiadienį sakė JAV generolas Phi.Breedlove'as.
„Šiuo metu neturime aiškaus vaizdo dėl to, kiek. Sutariame, kad yra daug kolonų, kurias matėme“, – pridūrė jis.