Tuo tarpu NATO ėmėsi veiksmų stiprinant savo buvimą rytiniame sparne, įskaitant ir Baltijos šalis. Tačiau pagrindinis neprognozuojamas veiksnys atsirado po D. Trumpo pergalės, mat jis užsiminė, kad jo administracija sieks pagerinti santykius su Rusija.
„Kodėl mes taip emocingai reaguojame į NATO plėtrą? Esame susirūpinę NATO sprendimų priėmimu“, – buvo cituojamas V. Putino interviu, kuris per Rusijos televiziją bus parodytas pirmadienio vakare. Pirminį tekstą išplatino valstybinė naujienų agentūra RIA.
Likus kelioms valandoms iki transliacijos Rusija pranešė dislokavusi mobilias pakrančių gynybines raketas Kaliningrade, Rusijos anklave tarp Lietuvos ir Lenkijos. Spalio mėnesį V. Putinas Kaliningrade dislokavo branduolinį ginklą nešti galinčias sparnuotąsias raketas, taip toliau ginkluodamas regioną, jau ir taip apginkluotą iš abiejų pusių.
Vis labiau kaistant atmosferai, imamasi apsaugos nuo galimų kibernetinių atakų.
Suomijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jori Arvonenas pirmadienį žurnalistams sakė, kad Helsinkyje planuojama įsteigti jungtinį NATO ir Europos Sąjungos centrą, kuris tyrinės „hibridinį“ karą, įskaitant kibernetinį šnipinėjimą ir propagandą socialinėje žiniasklaidoje.
J. Arvonenas sakė, kad planuojamas centras sieks kovoti su internetinėmis invazijomis, kurios „pagal savo pobūdį gali būti diplomatinės, karinės, technologinės ar finansinės“.
JAV žvalgybos pareigūnai įtaria, kad prezidento rinkimų kampanijos metu Rusija aktyviai dalyvavo įsilaužime į Hillary Clinton kampanijos vadovo elektroninio pašto dėžutę.
V. Putinas išreiškė optimizmą, kad D. Trumpo, suabejojusio JAV įsipareigojimais NATO sąjungininkams, išrinkimas gali pagerinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurie šiuo metu pasiekė po Šaltojo karo buvusį lygį. Sekmadienį, lapkričio 20 dieną, V. Putinas sakė žurnalistams Limoje, Peru, kad „išrinktasis JAV prezidentas patvirtino savo ketinimus normalizuoti JAV ir Rusijos santykius“.
V. Putinas taip pat susitiko, greičiausia jau paskutinį kartą, su prezidentu Baracku Obama, kurio santykiai su Rusijos lyderiu apkarto dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, jos karinių veiksmų Ukrainoje, Sirijoje vykdomo prezidentui Basharui al-Assadui oponuojančių pajėgų bombardavimo.
„Pasakiau, kad abu mes visada žiūrėjome į vienas kito pozicijas su pagarba, nors dialogas tarp abiejų mūsų šalių buvo pakankamai komplikuotas ir kartais buvo sunku vienam su kitu dirbti, – sakė V. Putinas žurnalistams ekonomikos viršūnių susitikime Limoje. – Padėkojau jam už bendro darbo metus ir pasakiau, kad būtų malonu pamatyti jį Rusijoje bet kuriuo metu, jeigu jis atrastų galimybę ar būtinybę, ar norėtų atvykti čia“.
