Kirgizija, kuri vykdė aiškiai prorusišką užsienio politiką nuo A.Atambajevo atėjimo į valdžią 2011 metais, praeitą savaitę denonsavo 1993 metais sudarytą sutartį su Jungtinėmis Valstijomis, kai Vašingtonas skyrė žmogaus teisių apdovanojimą vienam šioje šalyje kalinamam etninių mažumų teisių aktyvistui.

Etninis uzbekas Azimdžonas Askarovas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, anksčiau šį mėnesį pelnė JAV valstybės departamento 2014 metų Žmogaus teisių gynėjo apdovanojimą už pastangas „suvienyti visų tautybių žmones“.

A.Askarovas buvo nuteistas už jo numanomą vaidmenį kurstant susirėmimus tarp uzbekų ir kirgizų šioje pietinėje Centrinės Azijos šalyje per kruvinus etninius neramumus 2010 metais.

A.Atambajevas skundėsi dėl Vakarų šalių spaudimo paleisti 64 metų aktyvistą ir sakė manantis, kad tas apdovanojimas yra „provokacija“, kuria siekiama sutrikdyti santarvę tarp etninių bendruomenių neturtingoje Kirgizijoje.

Prezidentas skundėsi, kad per trejus savo kadencijos metus nuolat buvo spaudžiamas sušvelninti tam aktyvistui skirtą bausmę.

„Taip neturėtų būti, – A.Atambajevas sakė žurnalistams savo rezidencijoje Čolponatos mieste. – Esame nepriklausoma šalis. Kad mes kažkam lankstytumėmės – to niekada nebus.“

A.Atambajevas pridūrė, kad tas apdovanojimas gali paskatinti pavojingas „separatistines nuotaikas“ tarp uzbekų mažumos, sudarančios beveik 15 proc. šalies gyventojų, skatindamas „įsitikinimą, kad Kirgizija jiems bloga“.

Minėta sutartis numatė JAV civilinę pagalbą tai buvusiai Sovietų Sąjungos respublikai, taikant mokesčių ir muitų lengvatas. Pagal ją taip pat buvo taikoma diplomatinė neliečiamybė Amerikos plėtros projektų darbuotojams.

JAV perspėjo, kad sutarties nutraukimas gali „sukelti pavojų“ Kirgizijos teikiamai pagalbai.

Kirgizija, kurioje iki 2014 metų veikė JAV karinė bazė, išlieka labiausiai demokratiška iš penkių postsovietinių Centrinės Azijos šalių, nors kai kurie šiuo metu svarstomi įstatymai sulaukė aštrios Vakarų valstybių kritikos.

Tarp susirūpinimą keliančių teisės aktų buvo įstatymas, numatantis iki vienerių metų laisvės atėmimą už „teigiamą ryšį su netradicine seksualine orientacija“, taip pat ketinamas priimti įpareigojimas, kad užsienio finansuojamos organizacijos būtų įvardijamos „užsienio agentėmis“.

Panašūs įstatymai anksčiau buvo priimti Rusijoje.