Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per pirmąsias penkias balsavimo valandas balsavo apie 33,73 proc. daugiau kaip 20 milijonų balsavimo teisę turinčių žmonių – tai yra, daugiau nei trečdalis rinkėjų, reikalingų, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais.
Balsavimas daugiau kaip 9,3 tūkst. balsaviečių šioje daugiausia musulmoniškoje Centrinės Azijos valstybėje, neturinčioje konkurencingų rinkimų tradicijos, prasidėjo 1 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
2003 m. į premjero postą paskirtas Sh.Mirziyoyevas po I.Karimovo mirties rugsėjį tapo laikinuoju prezidentu.
Valstybinės žiniasklaidos teigimu, jis balsavo šalies sostinėje Taškente prieš 6 val. Grinvičo laiku.
Sh.Mirziyoyevas, deleguotas Liberalų demokratų partijos, kuriai per paskutiniuosius prezidento rinkimus 2015 m. atstovavo ir I.Karimovas, dėl penkerių metų kadencijos kovos su dar trimis kandidatais.
Tačiau analitikai pažymi, kad kiti kandidatai nekritikuoja Sh.Mirziyoyevo ar režimo šalyje, kuri ribojasi su Afganistanu ir kur dėl įtakos kovoja Pekinas, Maskva bei Vašingtonas.
„Po I.Karimovo mirties rinkimų Uzbekistane formatas nepasikeitė, nes režimas neturėjo laiko sugalvoti nieko nauja“, – teigia Prancūzijoje gyvenantis uzbekas politikos analitikas Kamoliddinas Rabbimovas.
„Kad ir kaip būtų, buvo stengiamasi užtikrinti, kad kiti kandidatai būtų dar mažiau pastebimi, nes Sh.Mirziyoyevas savo svarba liaudžiai dar neprilygsta I.Karimovo autoritetui“, – jis pasakojo AFP.
„Uzbekistanui būdingas savitas požiūris į demokratiją. Čia staigmenų nebus, kitaip nei JAV ir (Donaldo) Trumpo atveju“, pridūrė jis.
27 metus trukęs I.Karimovo valdymas prasidėjo 1989 metais, pačioje sovietų eros pabaigoje. Šis lyderis buvo dažnai kritikuojamas dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.