„Krymo federalinėje apygardoje pastebimos ekstremistinės veiklos apraiškos – bandoma sukurstyti antirusiškas nuotaikas, klastojant duomenis apie istorinius faktus ir iškreipiant šiuolaikinių įvykių traktavimą bei tokiu būdu siekiant sukelti abejonių referendumo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos rezultatais“, – pažymėjo A. Bastyrkinas.
Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad šis pusiasalio gyventojų valios pareiškimo aktas tapo neatsiejama Rusijos konstitucionalizmo dalimi.
„Atsižvelgiant į šio akto vietą Rusijos valstybės ir visuomenės vertybių hierarchijos sistemoje, nėra abejonių, kad reikia jam užtikrinti ypatingą teisinę apsaugą – jei reikės, ir baudžiamosios teisės priemonėmis“, – pridūrė jis.
A. Bastyrkinas pažymėjo, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už istorinių įvykių, turinčių ypatingą reikšmę valstybei ir visuomenei, neigimą ar klastojimą yra paplitusi praktika.
„Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Rusijoje, numatyta baudžiamoji atsakomybė už fašizmo propagandą, – tęsia Rusijos tyrimų komiteto pirmininkas. – O Prancūzija, taip pat ir kitos šalys taiko baudžiamąją atsakomybę už armėnų genocido neigimą.“
DELFI primena, kad Krymo referendumas vyko 2014 m. kovo 16 d, jį inicijavo Krymo Aukščiausiosios Tarybos ir Sevastopolio valdžios, po kurio Krymas buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos sudėties. Galimybės pasirinkti status quo nebuvo. Ukrainos vyriausybė šį referendumą pavadino neteisėtu. Šį referendumą pasmerkė visa tarptautinė bendruomenė.