Separatistų platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.
Tačiau kol kas neaišku, ar per tas derybas įmanoma pasiekti kompromisą, tęsiantis negailestingoms kautynėms rytų Ukrainoje. Pirmadienį separatistai išstūmė Ukrainos vyriausybės pajėgas iš oro uosto prie Luhansko, antrojo didžiausio separatistų kontroliuojamo miesto, o per pastarąsias kelias dienas pasiekė kitokių karinių laimėjimų.
Taikos derybos Minske buvo surengtos po praeitą savaitę įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Petro Porošenkos susitikimo.
Derybose dalyvauja buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys bei separatistų atstovai.
Per anksčiau vykusias panašias derybas jokių apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta.
Tačiau kitaip negu per ankstesnius etapus, separatistai, kurių pranešimą paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė norintys tartis dėl „Ukrainos vieningos ekonominės, kultūrinės ir politinės erdvės išsaugojimo“. Mainais jie reikalauja didelio masto amnestijos ir didelių galių vietos valdžiai, įskaitant teisę skirti savo teisėsaugos pareigūnus.
Derybos vyksta tik dėl rytų Ukrainos likimo. Kol kas nevyksta jokios diskusijos dėl Kijevo galimybių susigrąžinti Krymą, kurį kovą aneksavo Rusija. Tas žingsnis Ukrainai kainavo kelis didelius uostus, pusę pajūrio ir teisę eksploatuoti potencialius naftos bei mineralinių žaliavų telkinius Juodojoje jūroje.
Derybos pirmadienį truko kelias valandas ir buvo atidėtos iki penktadienio, kai šalys pradės tartis dėl ugnies nutraukimo ir apsikeitimo belaisviais, separatistų vyriausiąjį derybininką Andrejų Purginą citavo „RIA Novosti“.
Nuosaikesnė separatistų platforma atrodo atspindinti V.Putino pageidavimą, kad būtų sudarytas susitarimas, kuris leistų Rusijai išvengti dar skaudesnių Vakarų šalių sankcijų, tačiau paliktų galimybę išlaikyti pakankamai veiksmingus svertus spausti kaimyninę šalį.
Praeitą savaitgalį Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė parengti naujų sankcijų paketą dėl Rusijos atviro įsikišimo į konfliktą pietryčių Ukrainoje, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti jau po savaitės.
Ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime taip pat tikriausiai bus patvirtintos priemonės, turinčios tapti atsaku į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pirmadienį vykusių derybų dalyviams reikia stengtis susitarti dėl nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo.
Jis paneigė Ukrainos vyriausybės, NATO ir Vakarų šalių pareiškimus, kad Rusija jau yra pasiuntusi savo karius, artileriją ir tankus per Ukrainos pietinę sieną, siekdama sustiprinti separatistų pajėgas.
Nors Rusija tokią informaciją neigė, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas pulkininkas Andrijus Lysenka pirmadienį sakė, kad „Ukrainoje aktyviai veikia ne mažiau negu keturi Rusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai ir taktinės grupės“.
Batalioną sudaro apie 400 karių.