„Donecko liaudies respublikos“ (DLR) premjeru save vadinęs A. Borodajus ir jo pagrindinis generolas I. Strelkovas sukilėliams vadovavo nuo pat konflikto pradžios balandį. Kijevo vyriausybė į šiuos du lyderius žvelgė kaip į Rusijos siųstus žmones, nes tiek A. Borodajus, tiek I. Strelkovas į Donecką atvyko iš Maskvos.
Per pastarąsias dvi savaites abiejų „pareigūnų“ atsistatydinimas sukėlė sumaištį ir baimę tarp separatistų, ėmė sklisti gandai, kad visi kovotojai iš Rusijos ruošiasi palikti sukilimą ir grįžti į tėvynę.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) paviešinti separatistų pokalbiai leidžia spėti, kad pasipriešinimo judėjimas šiuo metu kovoja dėl savo išlikimo nelygiame konflikte su geriau ginkluota ir gausesne Ukrainos kariuomene.
Savo tapatybės nenorėjusių atskleisti separatistų nuomone, I. Strelkovo ir A. Borodajaus pasitraukimas yra Rusijos bandymas atsiriboti nuo mūšių Rytų Ukrainoje. Teigiama, kad naujoji separatistų vadovybė sieks konflikto „deeskalavimo“ – Vakarų šalių pareigūnai po šia abstrakčia formuluote slepia reikalavimą Rusijai nutraukti savo paramą kovotojams Ukrainoje.
DLR „premjero pavaduotojas“ Vladimiras Antufejevas patvirtino, kad I. Strelkovas paliko Donecko regioną, nepatvirtintais duomenimis, jis ir A. Borodajus jau išvyko atgal į Rusiją. Separatistų naujienų portalo „Novorossija“ teigimu, už I. Strelkovo atsitraukimą „pažadėta“ 1 000 kovotojų ir 100 karinių mašinų „kompensacija“.
Naujasis separatistų „premjeras“ Aleksandras Zacharčenka rugpjūčio 16 d. tikino, kad iš Rusijos jau vyksta 1 200 kovotojų ir daugiau kaip 100 šarvuočių. Informacijai pasklidus tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, A. Zacharčenka savo žodžių išsižadėjo.
I. Strelkovas, kurio tikroji pavardė yra Igoris Girkinas, kaip gabus strategas pagarsėjo gindamas Slovjanską ir organizuodamas Ukrainos karinių pajėgų orlaivių numušimus. Patyrusio kovotojo netektis sudavė skaudų smūgį pralaiminčiam separatistiniam judėjimui. Su šiuo asmeniu kartu tarnavęs kovotojas Jevgenijus tikino, kad I. Strelkovas pasitraukė itin sudėtingu momentu.
„Šių įvykių kontekste tai neatrodo labai gerai, – kalbėjo Jevgenijus, pridūręs, kad neketina nei trauktis, nei pasiduoti. – Bet panikos nėra. Šie žmonės mums padarė labai daug“.
Rusijos pozicijos pasikeitimą neramumų Ukrainoje atžvilgiu greičiausiai pakeitė liepą įvykusi Malaizijos lėktuvo tragedija, nusinešusi 298 keleivių gyvybes.
„Žinau reakcijas žmonių, kurie matė V. Putiną, kai jam buvo pranešta informacija (apie lėktuvo numušimą. – „Reuters“). Tai buvo visiškas šokas“, – praėjusį mėnesį „Reuters“ korespondentams pasakojo Aleksandras Chodakovskis, sukilėlių „Vostok“ bataliono vadas.
Po kelių valandų Rusijos vadovas išreiškė savo užuojautą dėl lėktuvo nelaimės, tačiau netiesiogiai davė suprasti, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka yra atsakingas už aviakatastrofą.
A. Zacharčenkos dešinioji ranka Andrejus Purginas teigia, kad pastarasis vadovybės pasikeitimas susijęs su bandymu kombinuoti politinę ir karinę separatistų vadovybę.
„Kiekvienoje demokratiškoje respublikoje visame pasaulyje politinis vadovas kartu yra ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Todėl mes esame čia, – apie A. Zacharčenkos paskyrimą kalbėjo A. Purginas. – Turime laimėti karą, o šiandien geresnio kandidato už A. Zacharčenką nėra. Tai žmogus, kuris mobilizuos DLR žmones eiti į frontą. Jis tiek pat premjeras kiek ir ginkluotųjų pajėgų vadas“.
A. Purgino teigimu, kovotojų moralė vis dar aukšta, separatistų žiniasklaidos priemonėse nuolat pranešama apie taktines pergales. Tačiau net Rusijos kariniai ekspertai pripažįsta, kad pranašumą konflikte turi Ukrainos vyriausybė, kurios kariuomenė kiekybiškai gausesnė ir geriau ginkluota.
SBU paviešintuose garso įrašuose taip pat girdimos separatistų kalbos apie trintį tarp kovotojų iš Rusijos ir vietinių. Su I. Strelkovu kartu buvęs kovotojas „Trifonas“ viename iš įrašų kalba, kad ukrainiečių separatistai „visiškai nieko nedaro“, todėl jam skubiai reikia rasti kelią atgal į Rusiją.
„Manau DLR liko gyvuoti mažiausiai mėnuo“, – teigia „Trifonas“.