Iš Kijevo kilusi 33 metų amžiaus N. Savčenko pirmiausia kovėsi, kad galėtų tapti viena pirmųjų Ukrainos oro pajėgų piločių-moterų. Kaip savanorių bataliono Aidar narė Rytų Ukrainoje ji kovėsi gindama savo šalį - ir kaunasi net dabar nepaklusdama prorusiškiems separatistams, kurie ją pagrobė.
„Kai ji buvo mažytė, ji buvo labai pasitikinti savimi", - sako jos 31-erių metų sesuo Vera iš Luhansko. - Aš visuomet sekiodavau jai iš paskos kaip uodega. Ji visada mane gynė. Tokia buvo mūsų vaikystė.
Dabar N. Savčenko kovoja kitokią kovą, kaip kalinė Rusijos įkalinimo įstaigoje. Ji kaltinama bendrininkavimu birželio 17 d. nužudant du Rusijos žurnalistus - Igorį Korneliuką ir Antoną Vološiną. Jie žuvo per mortyros ataką prie separatistų patikrinimo posto už Luhansko ribų.
Apie N. Savčenko dabartinę būklę žinoma labai mažai. Ji buvo pagrobta birželio 18 d. Luhansko priemiestyje Sčiastje, paskutinį kartą matyta vaizdo įraše, išplatintame birželio 19 d. Jame ji atrodė sveika ir nesijaudinanti, nepaisant fakto, kad buvo promaskvietiškų separatistų nelaisvėje ir prirakinta prie metalinio vamzdžio.
Dėvinti kovos drabužius N. Savčenko vaizdo įraše tiesiai žvelgia į savo klausinėtoją, net priešiškai palinksta prie jo kartodama savo priesaiką saugoti Ukrainą nuo išorinės invazijos bei atsisakydama atskleisti informaciją apie karinių dalinių dydį ar strategiją Rytuose.
Ji šypsosi išgirdusi apie paleidimo galimybę, sakydama: „Jie neketina manęs paleisti, jie ketina mane užmušti". Ji primena Rusijos pateiktus kaltinimus: „Pagal tai, kokius kaltinimus man pateikia, jūsų Rusijos valdžia mane nužudys".
Tokia pat kaip vaikinai
Ukrainoje N. Savčenko yra pažįstamas veidas, nes buvo viena pirmųjų šalies profesionalių karių.
Jos sesuo V. Savčenko sako, kad būdama 16 metų Nadija jau žinojo tapsianti pilote. Prieš tapdama desantininke ji kariuomenėje dirbo radijo operatore.
„Žinoma, merginos kariuomenėje, kurios nedirba popierinio darbo ir nesėdi biure, privalo atsilaikyti prieš tokį pat fizinį spaudimą kaip ir vaikinai. Tie patys reikalavimai. Jos turi atlikti tas pačias fizines užduotis ir ji gebėjo visa tai pačiu aukščiausiu lygiu", - sako N. Savčenko sesuo.
N. Savčenko buvo vienintelė moteris tarp ukrainiečių taikdarių Irake. Grįžusi ji padavė prašymą į prestižinį Karinių oro pajėgų universitetą Charkove, kuris iki tol priimdavo tik vyrus.
Ji sudomino nacionalines Ukrainos televizijas ir Jungtinių Tautų vystymo programos atstovus, kurie N. Savčenko pavyzdį naudojo 2010 m. bandydami prastumti lyčių lygybę Ukrainos kariuomenėje įtvirtinančius įstatymus.
Kaip vyresnioji leitenantė N. Savčenko tarnavo karinėse oro pajėgose ir buvo artileristė bei šturmanė Mi-24 sraigtasparniuose.
„Yra posakis apie žmones auksinėmis rankomis. Tai žmonės, kurie, nors ir nežino, kaip tiksliai viską daryti, bet greitai viską perpranta. Mano sesuo kaip tik tokia. Ji gali sutaisyti elektronikos įrenginius, ji geba daryti labai elegantiškus dalykus, pavyzdžiui, meno kūrinius, keraminius dirbinius ar gražias lempas. Ji turi daug kūrybinio potencialo. Ji gali daryti bet ką ir viskas išeina puikiai. Todėl aš ja žaviuosi", - sako Vera.
Mes stiprūs žmonės
Nadija ir Vera, kurių vardai reiškia viltį ir tikėjimą, buvo užaugintos Kijeve tėvų su savais polinkiais. Tėvas buvo žemės ūkio inžinierius, mama - dizainerė ir krovinių vadybininkė.
Su korespondentu kalbėdama rusiškai Vera kartais nukrypsta į ukrainiečių kalbą tarsi bandydama pabrėžti, jog jos su seserimi buvo užaugintos ukrainietiškai klabančiuose namuose ir lankė ukrainietiškas mokyklas. Tuo šalies patriotai šiuo metu labai didžiuojasi.
Vera praėjusią savaitę nuvyko į Luhanską bandydama surasti dingusią seserį, tačiau pati turėjo ištverti naktį separatistų nelaisvėje, nors paskui pavyko pabėgti. Ji atmeta kaltinimus, kad jos sesuo buvo sulaikyta perėjusi Rusijos sieną civiliais drabužiais.
N. Savčenko Rytų Ukrainoje dingo birželio 18 d., o liepos 8 d. vėl buvo parodyta esanti Rusijoje. Tai papiktino Ukrainos pareigūnus, kurie kaltina Rusiją pažeidus tarptautines normas ir nelegaliai pergabenus Ukrainos pilietę.
Teismo pareigūnai Voroneže, kur N. Savčenko yra laikoma, liepos 10 d. nusprendė, kad ji liks sulaikyta mažiausiai iki rugpjūčio 30 d. Tai Rusijos teisinės sistemos išskirtinumas, šioje šalyje sulaikytieji be teismo gali likt už grotų ilgiems mėnesiams ar metams.
Jai paskyrė gynybos advokatus, tačiau Vera tikisi tai pakeisti: ji ketina vykti į Voronežą su ukrainiečiu advokatu, pasamdytu šeimos.
Vera sako, kad į Luhanską vyko iš desperacijos, siekdama sužinoti, kur sesuo.
„Aš norėjau ją pamatyti, kad galėčiau suprasti jos būseną. Aš žinau, kad ji labai stipri, mes stiprūs žmonės, ji gali ištverti daug dalykų. tačiau moralinė šeimos parama visada padeda", - sako ji.
„Nelaimei, šiuo atveju aš net neįsivaizduoju, kaip ji jaučiasi ir ką jai tenka iškęsti", - pridūrė Vera.