„Pirmasis mano patarimas – ruoškitės blogiausiam“, – baigiantis posėdžiui pasakė D. Kuleba žurnalistams.
„Blogiausia tai, kad rusams neegzistuoja raudonų linijų, kurių jie negalėtų peržengti“, – pridūrė jis.
Ukrainos atstovai pažymėjo, kad vykdydama informacinį karą Rusija naudoja daugybę įvairių metodų.
„Deja, vykdydama informacinį karą Rusija naudoja ne tik naujausias technologijas, bet ir senas, todėl mes tai vadiname hibridiniu karu“, – pasakė O. Lytvynenka.
D. Kuleba pažymėjo, kad jis taip pat rekomenduoja Europos šalių gyventojams ir politikams atidžiai stebėti ne tik angliško rusų televizijos kanalo „Russia Today“ transliacijas, bet ir tai, ką sako įvairūs pranešėjai, taip pat nepraleisti įvairių politinių kampanijų, kuriose politiniai ir socialinės santvarkos klausimai gali būti sąmoningai susieti.
„Rusija visų pirma nori pakirsti Europos šalių gyventojų pasitikėjimą savo vadovybe. Ji siekia sukurti paralelinę realybę, kad Rusija imtų dominuoti pasaulyje“, – pasakė D. Kuleba.
ES plečia juodąjį sąrašą
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė papildyti sąrašą Ukrainos separatistais, kurių sąskaitos įšaldomos ir kuriems draudžiama įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, griežtindama sankcijas prorusiškiems su Kijevu kovojantiems maištininkams.
Po Briuselyje vykusio susitikimo ministrai paprašė ES diplomatinės tarnybos paruošti naują, „taikomą separatistams“ juodąjį sąrašą, dėl kurio galutinis sprendimas bus priimtas iki šio mėnesio pabaigos, informavo diplomatai.
Tačiau ministrai nusprendė sankcijų Rusijai griežtinimą atidėti iki gruodžio, praneša „Reuters“.
Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas teigė, kad jo šalis palaiko sankcijas separatistams, tačiau, anot ministro, ekonominių sankcijų Rusijai griežtinimą turėtų aptarti ES lyderiai per gruodžio 18 ir 19 dienomis įvyksiantį susitikimą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna tikino, kad Bendrija turėtų pradėti pasirengimą dabar, kad lyderiai nedelsdami galėtų pradėti taikyti sankcijas Rusijai, jei Maskva dar labiau išplėstų savo agresiją Ukrainoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina ES pasiųsti „aiškią žinią“ Maskvai
„Dabar laikas pasiųsti Maskvai aiškią žinią, kad (padėties) Ukrainoje destabilizavimas iššauks naujus ES žingsnius“, – sakė P.Klimkinas, atvykęs į Briuselį derybų su ES užsienio reikalų vadove Federica Mogherini.
„Mes turime skelbti labai aiškią žinią, nurodančią būsimus žingsnius, kuriuos ES yra pasiruošusi ir įsipareigojusi žengti, jeigu padėtis vietoje blogės“, – pareiškė P.Klimkinas interviu naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, bet kokios sankcijos turėtų būti „energingas paketas“, prisidedantis prie ekonominių priemonių, dėl kurių susitarta pastaraisiais mėnesiais, ir kurios taikytinos Rusijos gynybos, energetikos ir finansų sektoriams.
Netrukus po šio jo pareiškimo ES užsienio reikalų ministrai susitarė išplėsti asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos sąrašą, į jį įtraukiant daugiau Ukrainos prorusiškų separatistų, tačiau dar griežtesnių ekonominių sankcijų Maskvai arba atskiriems jos pareigūnams kol kas išvengta.
ES skaldo gilūs vidiniai nesutarimai, kokio griežtumo sankcijos gali būti taikomos Maskvai. Karingiau nusiteikusias šalis, tokias kaip Britanija, Lenkija ir Baltijos valstybės, bando atvėsinti Vokietija ir kai kurios Rytų Europos narės, kurių prekybos ir energetikos sektoriai yra labai susiję su Rusija.
Anksčiau F.Mogherini sakė, kad šios sankcijos, kaip atsakas į rugsėjį pasirašytos Kijevo ir prorusiškų Maskvos palaikomų separatistų paliaubų sutarties pažeidimus, turi būti derinamos su derybomis su Rusija ir reformomis Ukrainoje.
P.Klimkinas anksčiau pirmadienį susitiko su F.Mogherini ir pasirašė sutartį dėl paramos pilietinio saugumo sektoriaus reformai Ukrainoje; taip ES prisidės prie pilietinės visuomenės vystymosi šioje šalyje.
Diplomatiniai šaltiniai praėjusią savaitę sakė, kad F.Mogherini, kurią rytinės valstybės Europoje laiko pernelyg švelnia Maskvai, paklausiusi ministrų, ar jie norėtų, kad ji imtųsi „toliau siekiančių pastangų“, tarp kurių būtų ir pasimatymas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ieškant kontakto su Maskva
„Tai yra, reikėtų užtikrinti, kad ES kalbėtų vienu balsu apie Rusiją“, – sakė jis, ragindamas aiškiai pasiryžti, kad bus naujų veiksmų, jeigu Maskva ne visiškai palaikys rugsėjo taikos susitarimą, pasirašytą Baltarusijos sostinėje Minske.
Iš pradžių buvusios sėkmingos, paliaubos dabar yra, galima sakyti, žlugusios, – Vakarai kaltina Maskvą dar didesniu maištininkų rėmimu, kai šie anksčiau šį mėnesį įžūliai surengė rinkimus savo kontroliuojamose teritorijose.
P.Klimkinas dar sakė, kad Ukrainos krizė yra „grėsmė viso žemyno saugumui“ ir Briuseliui reikėtų apsispręsti dėl savo pozicijos.
Paklaustas apie galimas krizės „raudonąsias linijas“, P.Klimkinas atsakė, kad jų prireiktų tuomet, kai „būtų visiškai aišku (kad Rusija) negrįžta prie Minsko“ susitarimo.
„Tai įvyks labai greitai, jeigu nežengsime sparčių ryžtingų žingsnių“, – sakė jis.
Pasak P.Klimkino, Kijevas šią savaitę jau mėgino surengti diskusijas, remiantis Minsko susitarimu, ir net norą svarstyti grįžimo prie Ženevos formato galimybę; turimos omenyje šiemet balandį rengtos ES, Rusijos ir JAV derybos, kurios nepavyko.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis nebuvo jokių ryšių su Maskva, pridūrė jis; pastarąjį kartą Ukrainos prezidentas Petro Porošenko buvo susitikęs su V.Putinu spalio viduryje.