Ukrainos valstybės saugumo tarnyba sekmadienį pranešė, kad kovos su terorizmu daliniuose buvo paskelbta parengtis dėl padidėjusių grėsmių svarbiems objektams, tarp jų oro uostams, stotims, dujotiekiams bei branduolinėms jėgainėms.
© Reuters/Scanpix

Valstybės saugumo tarnybos (SBU) kontržvalgybos agentūra nurodė, kad šios priemonės visų pirma yra "prevencinės", ir konkrečiai neužsiminė apie didžiulio masto protestus, kurie Ukrainą krečia nuo lapkričio pabaigos.

Tačiau agentūra paminėjo "sprogdinimų grėsmes" strateginiuose transporto ir energetikos objektuose bei "raginimus užimti objektus, kuriuose laikomos didelės ginklų atsargos", ir blokuoti vyriausybinius pastatus".

Protestuotojai, kurie jau daugiau nei du mėnesius nesitraukia iš Kijevo centro, reikalaudami prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsistatydinimo, užėmė kelis valstybinius pastatus ir jau ne kartą susirėmė su milicija.
SBU pareiškime nurodoma, kad naujos priemonės skirtos "tik užtikrinti visuomenės saugumą ir užkirsti kelią bet kokiai nusikalstamai veiklai su teroristiniais tikslais".

Agentūra pažymėjo, kad buvo gauta "anoniminių grasinimų įvykdyti sprogdinimus", tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus dviem dienoms po to, kai Stambule buvo areštuotas Ukrainos opozicijos šalininkas, penktadienį mėginęs užgrobti lėktuvą ir priversti jį skristi į Juodosios jūros kurortą Sočį.

SBU nurodė, kad akivaizdžiai neblaivus vyras reikalavo, jog "Boeing 737" skristų į olimpinių žaidynių sostinę, kur V.Janukovyčius, atvykęs į olimpiados atidarymą, susitiko derybų su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu.

Krizė Ukrainoje tęsiasi
ES užsienio politikos vadovė Ashton nori visų bylų dėl Ukrainos protestų panaikinimoEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton sekmadienį paragino Kijevą panaikinti visas bylas dėl proeuropietiškų protestų ir sveikino naujausius žingsnius įtampai Ukrainoje mažinti.C. Ashton sakė, kad naujausi žingsniai – visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir protestuotojų pasitraukimas iš Kijevo rotušės – padeda „deeskaluoti situaciją Ukrainoje, tuo prisidėdami prie Ukrainos išeities iš dabartinės politinės krizės“.„Tai svarbūs žingsniai“, - sakė C. Ashton, kuri ne kartą lankėsi Kijeve ir bandė tarpininkauti dėl sprendimo.Tačiau tuo pačiu metu ji nori, kad būtų greitai nutrauktos visos baudžiamosios bylos aktyvistams.
A. Jaceniukas atsakė V. Janukovyčiui: manęs už postus nenupirksi, pone prezidenteUkrainos opozicinės parlamentinės frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderis Arsenijus Jaceniukas patvirtino, kad atmeta pasiūlymą vadovauti šalies vyriausybei.„Jūs girdėjote apie tai, kaip Viktoras Janukovyčius pasiūlė man premjero postą. Mano atsakymas Janukovyčiui toks: manęs už postus nenupirksi, pone prezidente. Pirkite savo pakalikus“, - sekmadienį sakė A.Jaceniukas per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Kijeve.Plačiau skaitykite čia. 
Kijevo protestuotojai grasina atsiimti meriją, jei amnestijos nebusŠimtai antivyriausybinių protestuotojų Kijeve sekmadienį pagrasino atsiimti miesto meriją - vos kelios valandos po to, kai iš jos pasitraukė, - jeigu valdžia tuojau pat nepanaikins kriminalinių kaltinimų aktyvistams.„Skelbiame ultimatumą valdžiai - jeigu jie nedelsdami nepaskelbs visiškos ir besąlygiškos (protestuotojų) reabilitacijos maždaug 2 tūkst. bylų, mes atsiimsime rotušę“, - protestuotojams pasakė Andrijus Ilenka, opozicinės nacionalistų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) parlamentaras.„Šio ultimatumo (laikas) baigsis po kelių valandų“, - perspėjo jis, maždaug 500-ams protestuotojų susirinkus prie rotušės.Kai kurie protestuotojai buvo su šalmais ir kareivių liemenėmis, daužė į grindinį metalines lazdas.
Protestuotojai Ukrainos sostinėje sekmadienį pasitraukė iš Kijevo merijos, kurią, Ukrainoje vykstant antivyriausybiniams protestams ir neramumams, jie buvo užėmę daugiau nei du mėnesius.Plačiau skaitykite čia. 
JAV Atstovų Rūmai paskelbė rezoliuciją, palaikančią Ukrainos žmonesJAV Atstovų Rūmai pirmadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reiškiamas palaikymas Ukrainos žmonėms, raginant visas tą šalį apėmusių neramumų stovyklas siekti taikos.Dokumente, kuris buvo priimtas 381 balsu prieš du, sakoma, kad Atstovų Rūmai palaiko „Ukrainos žmonių kovą kuriant nepriklausomą, demokratinę ir stiprią Ukrainą, kuri būtų laisva nuo kišimosi iš užsienio“.„Raginame Ukrainos vyriausybę elgtis santūriai ir gerbti žmonių demokratinius norus, taip pat raginame visas šalis vengti smurto“, – pažymima rezoliucijoje.Kongreso žemųjų rūmų dokumente taip pat išsakomas susirūpinimas dėl Ukrainos valdžios smurtinių represijų prieš demonstrantus.„Nors esame padrąsinti neseniai įvestų antidemokratinių priemonių dalinio atšaukimo, toliau raginame Ukrainos vyriausybę užtikrinti visas Ukrainos piliečių demokratines teises“, – rašoma rezoliucijoje.Joje taip pat reiškiamas gilus susirūpinimas dėl Rusijos vaidmens.„Taip pat esame susirūpinę dėl pranešimų, kad Rusija susijusi su pastaraisiais Amerikos ir Europos diplomatinių komunikacijų perėmimais ir paviešinimais, kurie yra aiškus tarptautinių diplomatijos normų pažeidimas, nukreiptas į Jungtinių Valstijų ir Europos supriešinimą“, – pridūrė JAV įstatymų leidėjai.ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį dar kartą pasiūlė pagalbą Ukrainai – tačiau tik tuomet, kai Kijeve bus suformuota nauja reformas palaikanti vyriausybė. Diplomatijos vadovai taip pat susilaikė nuo bet kokių grasinimų sankcijomis.
ES kol kas susilaiko nuo grasinimų Ukrainai sankcijomis Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo siūlymą suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau tik naujai jos vyriausybei, kuri būtų pasirengusi įgyvendinti reformas, ir neužsiminė apie sankcijų grėsmę.Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.Tuo tarpu Rusija pranešė planuojanti šio mėnesio pabaigoje pervesti Ukrainai kitą dalį lėšų iš pažadėto 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketo. Šių pinigų skyrimas buvo įšaldytas dėl krizės Kijeve.Pareiškime, kuris buvo paskelbtas po 28 ES valstybių užsienio reikalų ministrų derybų, pažymima, kad Bendrija „su dideliu nerimu“ stebi krizę ir „nerimauja dėl žmogaus teisių padėties“.Jame pasisakoma už visų konflikto šalių dialogą, kad būtų suformuota „nauja ir inkliuzyvi vyriausybė“, kuri įgyvendins konstitucines reformas, kurios suteiks daugiau galių parlamentui ir leis pasirengti laisviems ir sąžiningiems rinkimams.„Su sąlyga, kad bus suformuota nauja Ukrainos vyriausybė, įgyvendinsianti ekonomines ir politines reformas, ES pasirengusi toliau su tarptautine bendrija ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis padėti Ukrainai“, – teigiama ministrų pareiškime.Pareiškimas buvo parengtas po to, kai ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton informavo ministrus apie savo pastarąjį apsilankymą Kijeve, kur ji praėjusią savaitę susitiko su Ukrainos opozicijos lyderiais bei prezidentu Viktoru Juščenka.Pareiškime visgi netiesiogiai užsimenama apie galimas atsakomąsias priemones: „ES... pasirengusi operatyviai reaguoti į bet kokį situacijos pablogėjimą“, nors dėl to, pasak diplomatinių šaltinių, virė ilgos diskusijos.Kaip sakė šaltiniai, nors kai kurios šalys pasisakė už baudžiamąsias priemones, buvo sutarta, jog šiuo metu reikėtų tęsti dialogą su valdžia.„Pasiuntėme žinią apie pasekmes, jei bus tęsiamos represijos, – sakė Švedijos užsienio reikalų Carlas Bildtas. – Mes dabar labiau vadovaujamės meduolio, o ne bizūno principu“.Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris savo ruožtu sakė: „Sutarėme, kad šiuo metu nėra reikalo spręsti dėl sankcijų“.„Tačiau jei pamatysime, kad V.Janukovyčius ir jo žmonės blokuoja dialogą, turėsime kalbėti apie sankcijas“, – pridūrė jis.Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė, jog ministrai nerimauja, kad Rusija po Sočio olimpinių žaidynių gali sugriežtinti savo poziciją dėl Ukrainos.„Viliuosi, kad Rusija pamėgins suprasti ES“, – sakė J. Asselbornas ir pridūrė: „Neteisinga užtrenkti duris Rusijai“.
L. Linkevičius: ES netoleruos nebaudžiamumo atmosferos UkrainojeEuropos Sąjunga (ES) netoleruos nebaudžiamumo atmosferos Ukrainoje ir yra pasirengusi imtis priemonių, jei situacija blogėtų, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po susitikimo su ES kolegomis Briuselyje.Kita vertus, ES užsienio reikalų ministrai taip pat pažadėjo pagalbą Kijevui gauti finansinę paramą, jei bus suformuota nauja Vyriausybė, pasirengusi imtis reformų, teigė L. Linkevičius.„Išvadose pabrėžta, kad ES operatyviai reaguos, jeigu situacija blogės. Žodis „sankcijos“ nevartojamas, bet duodama suprasti, kad ES neliks nuošalyje ir operatyviai reaguos į situaciją, jei ji blogės", - BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.Pasak L. Linkevičiaus, ES ragina Ukrainą ištirti visus pranešimus apie žmonių dingimą ar kankinimus ir patraukti kaltuosius atsakomybėn.„Netoleruosime nebaudžiamumo atmosferos, kuri šiuo metu, deja, šalyje yra“, - teigė jis.Lietuvos užsienio reikalų ministro teigimu, ES palaikytų konstitucinę reformą, kuri sumažintų prezidento galias Vyriausybės naudai.„Vyriausybės atnaujinimas ir konstitucinė reforma, kuri perskirstytų galias tarp prezidento ir Vyriausybės, laisvi ir demokratiniai prezidento rinkimai yra tas kelias, kuriuo galėtų eiti šalis. Jei nauja Vyriausybė būtų pasirengusi vykdyti reformas, tai atvertų kelią finansinei paramai. ES tęsia intensyvų dialogą su finansinėmis institucijomis, taip pat ir Tarptautiniu valiutos fondu“, - sakė L.Linkevičius.Ukraina į politinę krizę pateko, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti asociacijos su ES sutartį lapkritį sukėlė masinius protestus.Anot L.Linkevičiaus, ES ministrai patvirtino suteiksiantys paramą Moldovai ir Gruzijai, kurios tokius susitarimus tikisi pasirašyti šiais metais. Moldovai ES taip pat žada netrukus suteikti bevizį režimą.L.Linkevičius ketina vykti į Moldovą vasario pabaigoje.
ES užsienio reikalų ministrai tarsis dėl UkrainosEuropos Sąjunga (ES) kol kas negrasins sankcijomis Ukrainos valdžios atstovams. Diplomatinių šaltinių duomenimis, 28 Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Briuselyje pasiūlys opozicijai ir prezidentui Viktorui Janukovyčiui paramą siekiant politinio dialogo ir konsultacijas rengiant galimas konstitucijos pataisas. Padėtis Ukrainoje ir ES partnerystė su Rytų kaimynystės valstybėmis bus svarbiausia ministrų susitikimo tema, sakė ES diplomatai. Nepaisant Europos Parlamento reikalavimo skelbti sankcijas V. Janukovyčiui ir artimiausiems jo patikėtiniams, dėl tokių "ribojančių priemonių", kaip kelionių draudimas ar bankų sąskaitų ES šalyse įšaldymas, esą šiuo metu nebus sprendžiama.Susitikime ministrai spręs dėl karinės misijos Centrinės Afrikos Respublikoje. ES pajėgų vadu ketinama paskirti Prancūzijos brigados generolą Philippe Ponties. Mažiausiai 500 ES karių netoli sostinės Bangio parems čia jau dislokuotus 1 600 prancūzų bei 4 000 Afrikos kareivių.
https://twitter.com/antonlunev1310/status/432486611591659520
Kijeve renkasi protestuotojaiAOP nuotr.
V. Janukovyčius: kompromisas - vienintelis būdas įveikti krizę UkrainojeUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius teigė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Viktorijai Nuland (Victoria Nuland), kad „dialogas ir kompromisas“ yra vienintelis kelias Ukrainą išvesti iš kamuojančios politinės krizės, skelbiama prezidento tinklalapyje, kuriuo remiasi „Reuters“.V. Janukovyčius susitiko su V. Nuland aptarti sprendimą, kaip užbaigti antivyriausybinius protestus, kurie šalį apėmę nuo praėjusių metų lapkričio. Jie diskutavo apie politinę reformą ir galimas tolesnes prezidento bei opozicijos lyderių derybas, rašoma tinklalapyje.„Tik per dialogą ir kompromisą mes galime išvesti šalį iš šios politinės krizės“, - sakė V. Janukovyčius.Vėliau ketvirtadienį V. Janukovyčius išvyko į žiemos olimpines žaidynes Sočyje, Rusijoje, kur, kaip tikimasi, susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Susitikime su V. Nuland Ukrainos lyderis pareiškė, jog pritaria opozicijos reikalavimams dėl Konstitucijos pataisų, tačiau akcentavo, kad procese turi dalyvauti konstitucinis teismas ir pasiūlymai turi būti svarstomi parlamente.Be kita ko, V. Janukovyčius pritarė veiksmams, kuriais siekiama paspartinti per neramumus sulaikytų aktyvistų paleidimą į laisvę. Tačiau prezidentas parėmė įstatymą, kuris numato amnestiją sulaikytiems aktyvistams su sąlyga, kad protestuotojai pasitrauks iš okupuotų valdžios institucijų.
Ukrainos lyderis pareiškė JAV pasiuntinei norįs konstitucijos reformosUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį aukšto rango JAV pasiuntinei pareiškė, kad nori greitai priimti konstitucijos pataisas, kurių reikalauja provakarietiška opozicija ir pagal kurias prezidentas perduotų dalį savo įgaliojimų parlamentui.Prezidentūros pareiškime sakoma, kad Ukrainos lyderis „palaiko kuo greitesnį konstitucijos reformos įgyvendinimą“. Jis taip pat patikino JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją Victoria Nuland (Viktoriją Njuland), kad jis esąs už „dialogą ir kompromisą“ su opozicija.
Protestuotojų štabe Kijeve nugriaudėjo sprogimas, sužeistas žmogusViename protestuotojų užimtame pastate Kijeve ketvirtadienį sprogus dėžei aktyvistas neteko plaštakos, remdamasi policija skelbia "EUbusiness"."Jis atidarė kažkokią dėžę ir tada nugriaudėjo sprogimas", - sakoma milicijos pranešime.Milicija atvyko į įvykio vietą, tačiau "aktyvistai neįsileido pareigūnų".Nelaimė įvyko viename iš kelių Kijevo centre antivyriausybinių protestuotojų užimtų pastatų.Kijevo centras yra užtvertas barikadomis nuo tada, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir sustiprinti santykius su Rusija.
V. Putino patarėjas apkaltino JAV dėl paramos Ukrainos sukilėliamsRusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas apkaltino JAV Ukrainos aktyvistų finansavimu ir apginklavimu, praneša "EUbusiness".V. Putino patarėjas ekonominiais klausimas Sergejus Glazjevas taip pat pažymėjo, kad Rusija turi teisinį pagrindą kištis į du mėnesius trunkančią krizę Ukrainoje, ir situaciją šalyje apibūdino bandymu įvykdyti perversmą."Remiantis mūsų šaltiniais, amerikiečių šaltiniai skyrė 20 mln. JAV dolerių per savaitę opozicijos ir maištininkų finansavimui, įskaitant lėšas ginklams, - interviu rusų laikraščio "Kommersant" ukrainiečių leidiniui sakė S. Glazjevas. - Mes turime informacijos, kad JAV ambasados teritorijoje aktyvistams duodami nurodymai, jie yra apginkluojami. Akivaizdu, jog tai nepriimtina, būtina į tai atkreipti dėmesį".Be kita ko, S. Glazjevas taip pat nurodė, kad Rusija turi teisinį pagrindą kištis į krizę remiantis vadinamuoju Budapešto memorandumu dėl saugumo užtikrinimo, kuris buvo pasirašytas 1994 metais."Pagal šį dokumentą Rusija ir JAV yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantai. Atvirai kalbant, jos yra įsipareigojusios įsikišti, kai vyksta tokie konfliktai".Kremliaus patarėjas, be kita ko, apkaltino Ukrainos vyriausybę, taip pat opoziciją ir Vakarus melo skleidimu ir realybės iškreipimu."Tai, kas vyksta Ukrainoje, puikiai apibūdinama Ukrainos įstatymuose. Tai yra bandymas įvykdyti perversmą, bandymas jėga nuversti valdžią, - sakė S. Glazjevas. - Situacija yra šizofreniška, nes visi dėl kažkokios priežasties bijo daiktus vadinti jų tikraisiais vardais. Vakarai teroristus ir pučistus vadina "aktyvistais" ir siekia juos pristatyti taikiais demonstrantais, tačiau visi mato, kaip jie puldinėja miliciją ir į pareigūnus mėto Molotovo kokteilius. Galiūnės baiminasi dėl savo milijardų. Todėl jos bando viską ištverti nieko neprarasdamos, o tai tik apsunkina situaciją".
EP nariai ragina skelbti sankcijas UkrainaiEuropos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį paragino paskelbti tikslines sankcijas Ukrainos vyriausybei ir asmenims, kaltinamiems smurtu prieš proeuropietiškų pažiūrų demonstrantus.Neįpareigojančioje Europos Parlamento rezoliucijoje sakoma, kad Europos Sąjunga ir šalys narės turėtų apsvarstyti galimybę uždrausti atvykti į Bendriją „Ukrainos pareigūnams, įstatymų leidėjams ir oligarchams, asmeniškai atsakingiems už atakas prieš protestuotojus ir jų žūtis“, taip pat įšaldyti šių asmenų turtą.Europarlamentarai taip pat nurodė norintys, kad ES suteiktų finansinę pagalbą Ukrainai, o kitoje rezoliucijoje ragina Rusiją gerbti tos šalies teisę pačiai rinktis savo ateitį.Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, kuri ką tik grįžo iš Kijevo, pareiškė, kad Briuselis šiuo metu nesvarsto sankcijų galimybių, o dėmesį yra sutelkęs į politinio dialogo poreikį.
Ukrainos parlamentarai bandys siūlyti naujas Konstitucijos pataisasUkrainos parlamentinių partijų atstovai ketvirtadienį sutiko, kad bus bandoma parengti naują konstitucinių pataisų dokumentą, kuris gali būti apsvarstytas kitą savaitę, informuoja "Reuters".Prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos pranešėjas Volodymiras Rybakas sakė, kad parlamentinių grupių lyderiai sutarė, jog komiteto posėdyje susitiks su V. Janukovyčiaus atstovais ir aptars naujas konstitucines pataisas."Kitą savaitę turėtume priimti sprendimą - galbūt antradienį ar trečiadienį - svarstyti būsimas pataisas", - sakė V. Rybakas.Ukrainos opozicijos lyderiai, remiami protestuotojų Kijevo gatvėse, reikalauja 2004 metų konstitucijos sugrąžinimo. Remiantis anksčiau galiojusiu dokumentu nemažai politinių galių iš prezidento institucijos būtų perleista parlamentui, tačiau tokiems reikalavimams pasipriešino V. Janukovyčius ir jo Regionų partijos atstovai parlamente.
EP: krizės Ukrainoje sprendimas - išankstiniai rinkimaiKrizę Ukrainoje padėtų išspręsti laikinosios vyriausybės sudarymas ir išankstiniai rinkimai. Tai sakoma Europos Parlamento ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje. Kartu raginama taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, atsakingiems už protestuotojų žūtis - neįsileisti jų į ES ir įšaldyti jų turtą, praneša Parlamento spaudos tarnyba."Ukrainos gyventojai - ir tik jie vieni - be jokio užsienio kišimosi turi nuspręsti, kokia turi būti šalies geopolitinė kryptis ir prie kokių tarptautinių sutarčių ir bendrijų Ukraina turėtų prisijungti", - pažymi EP nariai. Jie ragina Rusiją susilaikyti nuo "netinkamo spaudimo, kuriuo siekiama pažeisti suverenią kaimyninių šalių teisę laisvai spręsti dėl savo ateities".Susirūpinę dėl gilios politinės krizės Ukrainoje, europarlamentarai griežtai smerkia smurto eskalavimą taikių piliečių, žurnalistų, studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų, opozicijos politikų ir dvasininkų atžvilgiu. EP reikalauja, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius nutrauktų gėdingą specialiųjų policijos pajėgų "Berkut" naudojimą provokuojant, pagrobiant, bauginant, kankinant, mušant ir žeminant judėjimo "Euromaidanas" šalininkus. Jie taip pat ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus neteisėtai sulaikytus protestuotojus bei politinius kalinius.Rezoliucijoje pažymima, kad ES turėtų toliau tarpininkauti ieškant išeities iš susidariusios krizės. EP nariai mano, kad viena iš svarbių krizės Ukrainoje sprendimo priemonių būtų grįžimas prie 2004 m. Konstitucijos, laikinosios vyriausybės sudarymas ir išankstinių rinkimų surengimas. Kartu jie remia ES ir JAV rengiamą paramos Ukrainai paketą.Europarlamentarai ragina ES padidinti diplomatinį spaudimą ir taikyti asmenines tikslines priemones - tokias, kaip kelionių draudimas, turto ir nuosavybės įšaldymas visiems Ukrainos pareigūnams, teisės aktų leidėjams ir jų verslo rėmėjams (oligarchams), kurie yra atsakingi už protestuotojams taikomas griežtas priemones ir protestuotojų žūtis. Savo ruožtu ES raginama plačiai atsiverti Ukrainos visuomenei: nedelsiant pasirašyti susitarimą dėl nemokamų vizų išdavimo tvarkos, iš esmės sumažinti vizos mokestį jauniems ukrainiečiams, taip pat plėtoti jaunimo mainų programas.Ketvirtadienį Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių, kurioje nepritariama Rusijos ketinimui Rytų partnerystės regioną toliau laikyti savo įtakos zona bei pažymima, kad tik patys Ukrainos piliečiai turėtų spręsti, kokia bus jų šalies ateitis.
Ukrainoje pradėtas tyrimas prieš Lucenką dėl jo vaidmens mėginant įvykdyti perversmąUkrainos opozicijos lyderis, buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka pranešė, kad yra įtariamas mėginimu įvykdyti valstybės perversmą ir kad dabar šalies saugumo tarnybos dėl to atlieka tyrimą.J.Lucenka, artimas kalinamos provakarietiškų pažiūrų buvusios premjerės Julijos Tymošenko bendražygis, yra svarbi figūra protestų judėjime, kuris du mėnesius konfrontuoja su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.Daugiau – čia.
JAV spaus Ukrainą užbaigti krizę, Rusijai grasinant sustabdyti finansinę pagalbąJungtinės Valstijos ketvirtadienį ketina padidinti spaudimą Ukrainai užbaigti jau du mėnesius vykstančią politinę krizę, kai Rusija perspėjo savo kaimynę, kad ji gali netekti Maskvos pažadėto 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo.JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland) planuoja dviem dienoms atvykti į Kijevą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir opozicijos lyderiais.Jos vizitas įvyks kitą dieną po Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton viešnagės. Pastaroji pareigūnė Kijeve pareiškė, kad vyriausybė deda nepakankamas pastangas, kad išspręstų didžiausią krizę Ukrainoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.Daugiau – čia.
Maidano aktyvistai rengia eiseną Ukrainos Rados linkArnas Mazėtis (Kijevas), LRT radijas, LRT.ltKetvirtadienio rytą Kijevo Nepriklausomybės aikštės aktyvistai rengia eiseną Ukrainos Rados link. Tuo metu deputatai toliau bandys ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti konstitucinę reformą.Opozicinė „Tėvynės“ partija pakvietė visus Maidano dalyvius ketvirtadienį ryte dalyvauti eisenoje nuo Nepriklausomybės aikštės Aukščiausiosios Rados link. Instituto gatvėje, kurioje rengiama eisena, sutelktos gausios milicijos ir specialiųjų dalinių pajėgos.Pasak opozicijos, Rados deputatų nesugebėjimas priimti reikalingų sprendimų veda prie dar didesnės krizės, be to, gali atsirasti naujų konfliktų. Opozicija reikalauja nedelsianti priimti sprendimus, kurie išvestų Ukrainą iš trečią mėnesį kamuojančios krizės.Trečiadienį opozicija teigė, kad nerandant sutarimo, kaip grąžinti 2004 metais galiojusią Konstituciją, Parlamentas privalo dirbti vieningai. Opozicija ir valdantieji sutaria, kad šaliai reikalinga skubi užsienio šalių finansinė pagalba, nes Ukrainos ekonomika dėl besitęsiančios krizės stovi vietoje.LRT radijas ir televizija 12-ą valandą transliuos Lietuvoje gydomo Ukrainos opozicijos aktyvisto Dmytro Bulatovo spaudos konferenciją
C. Ashton: ES yra pasiruošusi padėti Ukrainai vykdyti reformąEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) trečiadienį pareiškė, kad Briuselis yra pasiruošęs suteikti paramą Ukrainos konstitucinės reformos planams ir padėti ištirti įtariamus pažeidimus, padarytus per pastaruosius du mėnesius protestų.„Mes turime galimybę suteikti paramą“, – sakė C.Ashton po susitikimo su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi žurnalistams.„Aš tikrai jaučiu vis labiau stiprėjantį impulsą tam, – sakė ji ir pridūrė: – mums dar reikia daug daugiau nuveikti“.
Ukrainos protestų įkarštis slopsta, įsitikinęs laikinasis premjerasUkrainos premjero pareigas laikinai einantis Serhijus Arbūzovas trečiadienį pareiškė, kad šalį apėmusių protestų įkarštis slopsta.„Įstatymai, kurstę prieštaravimus visuomenėje, buvo pataisyti prezidento ir Aukščiausios Rados pastangomis. Gatvėse nėra jokios konfrontacijos. Vyksta taikūs protestai be jokių valdžios suvaržymų. Apskritai konflikto įkarštis slopsta“, – sakė S.Arbūzovas, pradėdamas vyriausybės posėdį.Jis taip pat paragino protestuotojus palikti užimtus administracinius pastatus, kad vietos valdžia galėtų tęsti savo darbą.„Vyriausybė dirba, kad sumažintų neigiamą politinės padėties poveikį ekonomikos procesams, – sakė laikinasis premjeras. Deja, tokio poveikio visiškai išvengti neįmanoma. Išlieka grėsmė, kad vietos valdžia negalės vykdyti savo funkcijų. Ne visi administraciniai pastatai buvo protestuotojų atiduoti tinkamam vykdomosios valdžios funkcionavimui regionuose.“
V. Janukovyčiaus partija Vakarų pareiškimus dėl finansinės pagalbos vadina politiniu spaudimuVakarų šalių pasiūlymai suteikti finansinę pagalbą Ukrainai mainais į naujos vyriausybės suformavimą yra politinis spaudimas, pareiškė įtakingas įstatymų leidėjas iš valdančiosios Regionų partijos.„Opozicija ir Vakarų šalių politikai dažnai kalba apie Rusijos politinį spaudimą Ukrainai, – sakoma Aukščiausiosios Rados deputato Voldymyro Saldo biuro antradienį išplatintame pareiškime. – Dabar Vakarai daro tai, dėl ko visą laiką kritikuoja Maskvą.“„Gerai, kad JAV pagaliau pripažino, jog Uktainai reikalinga finansinė pagalba – ką jau seniai tvirtino Ukrainos valdžia. Tačiau dabar, jeigu tikėsite, ką sako mūsų partneriai Vakaruose, apie tai bus diskutuojama tik tuomet, kai bus paskirta nauja vyriausybė. Ir jeigu jiems nepatiks naujasis premjeras – pagalbos nebus? Ar tai nėra spaudimas Ukrainai?“ – klausė V.Saldo.Jis pažymėjo, jog daugelis Vakarų šalių politikų atvirai palaiko Ukrainos žmonių protestus, o tai kelia pavojų šalies vientisumui.„Jeigu Vakarų politikai savo pareiškimais palaikys tik vakarinę Ukrainos dalį, taikos mūsų šalyje nebus. Juk pernelyg gerai apie save manantys vakarų regiono ukrainiečiai įsivaizduoja turintys teisę valdyti rytinių regionų gyventojų likimus. Tai yra pavojinga“, – aiškino V.Saldo.Jis teigė, kad Rusijos diplomatų pozicija Ukrainos atžvilgiu buvo santūri.„Mūsų rytiniai kaimynai šioje padėtyje deklaravo nesikišimą į Ukrainos vidaus reikalaus. Norėčiau pamatyti mūsų partnerius Vakaruose laikantis tokios pačios praktikos – ir kad jie pakeistų tuščius pažadus konkrečiais skaičiais. Nemokykit mūsų, kaip turime gyventi – geriau padėkit materialiai“, – pabrėžė V.Saldo.
Rusijos ir Ukrainos prezidentai dvišalius santykius aptars SočyjeKremliaus atstovai pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dvišalius santykius aptars penktadienį, Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu, praneša "EU business"."Jis (V. Janukovyčius. - ELTA) tikrai bus ten ir jie (prezidentai. - ELTA) susitiks, - AFP korespondentams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peškovas. - Jie aptars dvišalius santykius".Apie V. Janukovyčiaus vizitą į Sočį anksčiau šią savaitę buvo pranešęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Leodinas Kožara. Trečiadienį Ukrainos prezidentas taip pat susitiks su Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotine Catherine Ashton. ES diplomatijos vadovė yra minėjusi, kad JAV ir ES svarsto finansinės pagalbos Kijevui galimybę, tačiau pripažino, kad Vakarų parama neprilygs Rusijos pasiūlytam 15 mlrd. dolerių finansiniam paketui.
V. Klyčko: ES tarpininkaus sprendžiant Ukrainos krizęPo antradienį vykusio susitikimo su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotine Catherine Ashton vienas iš Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko pareiškė, kad ES tarpininkaus sprendžiant šalies politinę krizę."Mes aptarėme padėtį Ukrainoje, - kalbėjo V. Klyčko. - Svarbu imtis realių žingsnių krizei įgyvendinti. Pažymėjau, kad Ukrainos parlamentas visų pirma turėtų grąžinti 2004 m. konstituciją. Tai leistų demonopolizuoti politinę valdžią šalyje"."Ponia C. Ashton patvirtino, kad ES yra pasirengusi tarpininkauti aukščiausio lygio derybose tarp opozicijos ir Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus", - teigė opozicinės "Udar" partijos lyderis.Antradienį per sesijos pertrauką Ukrainos parlamente V. Klyčko ir V. Janukovyčius kalbėjosi dėl galimybės grąžinti 2004 metų konstituciją. Anot. V. Klyčko, prezidentas teigė, kad šis klausimas turėtų būti aptartas parlamente, o opozicija "taip pat yra atsakinga" už situaciją Ukrainoje.Ukrainos parlamentarai antradienio posėdyje nesugebėjo susitarti dėl prezidento galių apribojimo, o V. Janukovyčiaus atstovai paskelbė, kad prezidentas svarsto galimybę surengti pirmalaikius prezidento rinkimus.Trečiadienį su Ukrainos prezidentu V. Janukovyčiumi dar kartą susitiks Europos Sąjungos (ES) vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė C. Ashton.
V. Klyčko įspėja V. Janukovyčių dėl padėties eskalacijosVienas Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko įspėjo prezidentą Viktorą Janukovyčių dėl ir taip įtemptos padėties paaštrėjimo. Tik konstitucijos reforma gali atvėsinti „visuomenės temperatūrą“, pareiškė jis antradienį Kijeve. Tačiau prezidentas esą to nenori ir taip dar labiau aštrina situaciją.„Savo veiksmais jis provokuoja žmones imtis radikalių veiksmų, o demokratinį pasaulį - sankcijų, apie kurias jau seniai kalbama“, - teigė partijos „Udar“ pirmininkas.V. Klyčko kolega, opozicionierius Olegas Tiagnibokas pabrėžė nematąs perspektyvų tolesnėms deryboms su šalies vadovybe. „Aš nežinau, dėl ko galima susitarti, kai prezidentas aiškiai pareiškia, kad jie nėra pasirengę konstitucijos pataisoms“, - teigė dešinės populistinės Laisvės partijos lyderis. Jo įsitikinimu, prezidento konstitucinių galių apribojimas būtų viena priemonių išvesti šalį iš krizės.
Ukrainos vidaus pajėgų vadas sako, kad opozicija bando papirkinėti kariusUkrainos vidaus pajėgų vadas generolas leitenantas Stanislavas Šuliakas apkaltino šalies opoziciją mėginimu daryti įtaką šalies kariams ir kyšių jiems siūlymu.„Turima informacija rodo, kad ruošiami provokaciniai pasiūlymai, siūlomi pasakiški turtai visiems, kurie sutiks pereiti į vadinamųjų revoliucionierių pusę ir dėtis prie neteisėtų ginkluotųjų dalinių. Agitatoriams skirta užduotis siūlyti 10-20-ies metinių atlyginimų premijas už priesaikos sulaužymą“, – sakoma pareiškime, kuris spausdinamas Vidaus pajėgų svetainėje.„Ar šiais pasiūlymais verta tikėti? Ar galima tikėti politikais, su kurių tyliu palaikymu samdomi ekstremistai dosniai laisto jus „Molotovo kokteiliais“? Ar galima sudaryti sutartį su tais, kurie ragino ir ragina imtis represijų prieš jus ir jūsų šeimas“, – klausė S.Šuliakas.Jis įsitikinęs, kad „kariškiai patys sugeba suprasti, kieno pusėje yra tiesa, ir jie pakankamai pamatė, kad turėtų savo nuomonę“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras įspėja Ukrainą dėl sankcijųJeigu Ukrainos valdžia neras politinio krizės sprendimo, kaip grasinimas jai turėtų būti panaudotos sankcijos, interviu Vokietijos televizijai ARD sakė vokiečių užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.„Manau, dabar turime parodyti sankcijas kaip grasinimą (Ukrainai)“, - sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija turėtų būti pasirengusi veikti, jei situacija Ukrainoje nepagerės.Anksčiau kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijos valdžia nemato pagrindo įvesti sankcijas Ukrainos vadovybei.Tuo pačiu A.Merkel paragino Ukrainos valdžią užtikrinti visuomenės teisę dalyvauti taikiuose protestuose.„Tikimės, kad Ukrainos vadovybė suteiks galimybes savo piliečiams pasinaudoti savo (viena) pagrindinių teisių rengti demonstracijas. Jai taip pat reikia apsaugoti piliečių gyvybes ir nutraukti smurtą“, - sakė ji.
Latvija pasiūlė pagalbą Ukrainoje sužeistiems protestuotojamsLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi suteikti pagalbą per protestus Kijeve nukentėjusiems protestuotojams.E. Rinkevičius apie tokį sprendimą pirmadienį informavo Latvijos prezidentą Andrį Berzinį.Kol kas nežinoma, kada sužeistieji galėtų būti paguldyti Latvijos ligoninėse. Rūpintis paruošiamaisiais darbais pavesta Latvijos ambasadorei Ukrainoje Argit Daudzei. Latvijos atstovai pasiūlė ne tik medicininę pagalbą, bet ir paramą asmenims, kurie Ukrainoje gali grėsti pavojus.Užsienio reikalų ministro teigimu, visos su šiuo procesu susijusios išlaidos būtų padengtos iš Latvijos biudžeto.
Pirmalaikių Rados rinkimų klausimo darbotvarkėje nėraPirmalaikių parlamento rinkimų Ukrainoje klausimo šiuo metu darbotvarkėje nėra, antradienį pareiškė prezidento asmeninis atstovas Aukščiausiojoje Radoje, valdančiosios Regionų partijos deputatas Jurijus Mirošnyčenka.„Šiuo metu šis klausimas nesvarbus. Mes priėmėme įstatymą (dėl amnestijos) ir, ačiū Dievui, atsitraukėme (nuo tikimybės surengti pirmalaikius parlamento rinkimus)“, - sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.J.Mirošnyčenka priminė, kad pirmalaikių parlamento rinkimų scenarijus buvo svarstomas anksčiau.„Taip, toks scenarijus egzistavo. Jis egzistavo, kai mes rengėmės svarstyti įstatymo projektus dėl amnestijos“, - sakė jis ir pridūrė: „Dabar pirmalaikių rinkimų klausimo darbotvarkėje nėra“.
Pradėtas tyrimas dėl 36 protestuotojų dingimoUkrainos milicija pranešė tirianti įtariamą 36 protestuotojų dingimą šalyje besitęsiant antivyriausybinėms demonstracijoms, skelbia "RIA Novosti"."Tikrinama informacija ir netrukus paaiškės, kiek iš tiesų iš šių žmonių yra dingę", - sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Sergejus Burlakovas.Opozicijos grupė "Euromaidan SOS" sekmadienį paskelbė 36 žmonių, kurie, kaip pranešama, dingo nuo sausio vidurio, sąrašą.Praėjusią savaitę opozicijos aktyvistas Dmitrijus Bulatovas teigė, jog buvo pagrobtas ir kankinamas, pagrobėjai bandė išgauti informacijos apie protestų judėjimą.Sekmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara atmetė incidentą."Fiziškai šis žmogus yra geros būklės. Vienintelis dalykas - tai, kad jis turi įdrėskimą ant skruosto, - sakė L. Kožara. - Tai panašu į išgalvotą istoriją, kad jis buvo pagrobtas ir kankinamas, nėra visiška tiesa".Palyginti taikios demonstracijos Kijeve praėjusį mėnesį peraugo į smurtinius susirėmimus, per kuriuos žuvo iki penkių žmonių. Praėjusią savaitę atsistatydino Ukrainos ministrų kabinetas, ir dabar šaliai vadovauja laikinoji administracija.
V. Klyčko: Ukraina atsidūrė prie pilietinio karo slenksčioUkrainos opozicinės partijos UDAR („Smūgis“) lyderis Vitalijus Klyčko mano, kad kad jo šalis atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio ir kad situacija joje gali sudaryti sąlygas diktatūrai."Pas mus (Ukrainoje) egzistuojančios problemos, deja, gali virsti pilietiniu karu, žus nemažai žmonių“, - sakė jis interviu naujienų agentūrai AP.„Mes galime prarasti Ukrainą, ten bus įvesta diktatūra“, - įspėjo V.Klyčko.Į politiką pasukęs buvęs pasaulio bokso čempionas pridūrė, kad šiuo metu situacija Ukrainoje kritinė ir gali bet kuriuo momentu pasikeisti, „nespėsime nė mirktelėti“.
Ukrainiečiai pritaria pirmalaikiams rinkimams, rodo apklausa Dauguma ukrainiečių remia opozicijos reikalavimą surengti pirmalaikius rinkimus, bet yra susiskirstę į dvi maždaug vienodas šalininkų ir priešininkų stovyklas dėl Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.Agentūros TNS internete atlikta apklausa parodė, kad 51,3 proc. iš 1 008 respondentų, kurie visi buvo miestų gyventojai, pritaria prezidento Viktoro Janukovyčiaus kadencijos nutraukimui ir pirmalaikiams rinkimams.63 metų V.Janukovyčiaus, kuris buvo išrinktas 2010 metais, kadencija turi baigtis tik 2015-aisiais, bet protestuotojai, rengiantys demonstracijas Kijeve ir kituose miestuose visoje Ukrainoje, ragina jį atsistatydinti.Minėta apklausa taip pat parodė, kad 58 proc. respondentų pritaria pirmalaikiams parlamento rinkimams.Į klausimą apie galimus premjerus daugiausiai – 21,8 proc. - respondentų pasirinko opoziciją remiantį magnatą Petro Porošenką, o 21,6 proc. - laikinosios vyriausybės vadovą, prezidentui lojalų Serhijų Arbuzovą.Ankstesnis Ukrainos premjeras Mykola Azarovas praėjusį mėnesį atsistatydino drauge su visa vyriausybe, taip darant nuolaidą opozicijai po dviejų protestų mėnesių.Skirtingas ukrainiečių nuomones dėl užsienio politikos pademonstravo tai, jog 48 proc. respondentų sakė, kad Ukraina turėtų persvarstyti partnerystės su ES atsisakymą, o 40,3 proc. sakė, kad to daryti nereikėtų.Į klausimą, ar protestai turėtų tęstis, 48 proc. apklaustųjų atsakė „taip“, o 45,1 proc. - „ne“.
JAV pradėjo „preliminarias“ derybas su ES dėl pagalbos paketo UkrainaiJungtinės Valstijos dalyvauja derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kurią jau ne vieną savaitę krečia rimta politinė krizė, pirmadienį patvirtino amerikiečių pareigūnai.„Noriu aiškiai pasakyti, kad tai yra labai preliminari stadija. Konsultuojamės su ES ... ir kitomis partnerėmis dėl pagalbos, kurios gali prireikti Ukrainai, kai bus suformuota nauja vyriausybė, o šalis, padedant TVF (Tarptautiniam valiutos fondui), grįš į ekonominio stabilumo kelią", – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki."Bet kokie sprendimai, kuriuos priimsime, bus nulemti įvykių Ukrainoje ir mūsų konsultacijų su nauja vyriausybe, kai ji bus suformuota“, - pabrėžė pareigūnė.Tačiau J.Psaki pridūrė kol kas negali pateikti jokios išsamesnės informacijos, nes Vašingtonas dar tik pradėjo šias diskusijas.Šis pareiškimas patvirtino kiek anksčiau ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton interviu dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakytus žodžius, kad ES ir JAV dirba kartu, planuodamos finansinės pagalbos paketą.C.Ashton antradienį grįš į Ukrainą, tęsdama pastangas padėti užbaigti krizę, kurią išprovokavo prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties su ES.JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland šią savaitę taip pat atvyks į Kijevą, dar kartą parodydama Vašingtono palaikymą demokratijos siekiantiems demonstrantams."MARŠALO PLANAS"Ukrainos opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas kiek anksčiau paragino jo šaliai parengti „Marshallo (Maršalo) planą“, turėdamas galvoje pokario iniciatyvą, kai JAV padėjo atstatyti Europą siekdamos užkirsti kelią komunizmo plitimui.Jis nurodė, kad reikiamas minimumas yra 15 mlrd. dolerių (11 mlrd. eurų) – tiek pat, kiek žadėjo Rusija pagal finansinės pagalbos planą, kuris dabar, dėl krizės Ukrainoje, yra sustabdytas, spėjus ukrainiečių ekonomikai skirti tik 3 mlrd. dolerių.Tačiau ES diplomatai nesuteikė vilčių, kad gali būti skirta tokia didelė suma.„Bus sudėtinga pasiūlyti tiek pat, kiek rusai“, – sakė vienas diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.Recesijos apimta Ukrainos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos, o Maskva pirmadienį sugriežtino savo poziciją, priminusi Kijevui, kad jis tebėra skolingas 3,3 mlrd. dolerių už praeitais ir šiais metais tiektus išteklius.Tuo tarpu Ukrainos aktyvistai vis garsiau kalba apie numanomą turtą, aukštų pareigūnų įsigytą užsienyje naudojant iš korupcinės veiklos gautas lėšas. Jie tikisi, kad ES ir JAV imsis prieš tuos pareigūnus finansinių sankcijų.Demokratinio aljanso partijos aktyvistai surengė protestą prie Vokietijos banko „Deutsche Bank“ biuro Kijeve, ragindami jį liautis bendradarbiavus su pareigūnais, kuriuos protestuotojai kaltina korupcija.Per šią akciją jie išdėliojo ant sniego krauju apšlakstytus banknotus, suformuodami V.Janukovyčiaus vardą.
Ukrainos opozicija parlamente pristatys savo reikalavimusUkrainos opozicija antradienį parlamente pristatys savo reikalavimus dėl kalinamų protestuotojų paleidimo į laisvę ir prezidento galių apribojimo. Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton grįžta į Kijevą padėti spręsti du mėnesius trunkančią krizę, skelbia "EUbusiness".Pirmadienį prezidentas Viktoras Janukovyčius pasmerkė masinius prieš jo valdymą nukreiptus protestus kaip "ekstremizmą", o ES ir JAV pradėjo rengti finansinės pagalbos Ukrainai planą. V. Janukovyčius sulygino kovotojus su naciais ir paragino kurti "vieningų žmonių bendruomenę be nacizmo, rasizmo ir ksenofobijos, kas primena baisias istorijos pamokas". Tai buvo pirmas šalies vadovo viešas pasisakymas nuo ketvirtadienio.Akivaizdžiai siekiant paskatinti opoziciją, kuri antradienį parlamento posėdyje pristatys savo reikalavimus, ES ir JAV pareiškė, kad paramos paketu norima padėti Ukrainai pereinamuoju periodu, kai laikinoji vyriausybė būtų užsiėmusi politinių ir finansinių reformų įgyvendinimu.C. Ashton antradienį grįžta į Kijevą padėti šaliai įveikti krizę, kurią sukėlė V. Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES ir sustiprinti santykius su Rusija.JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland šią savaitę taip pat lankysis Ukrainoje.Masiniai protestai pareikalavo mažiausiai dviejų aktyvistų ir dviejų milicininkų gyvybių.Tūkstančiai ukrainiečių ir toliau tęsia demonstracijas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ir lieka užėmę administracinius pastatus sostinėje.
Ukrainos prezidentas pasmerkė protestų „ekstremizmą“Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį grįžęs į darbą po ligos pasmerkė protestus prieš jo valdymą kaip „ekstremizmą“ ir „radikalizmą“, ir, regis, susiejo juos su nacizmu, taip užimdamas griežtą poziciją opozicijos atžvilgiu. Plačiau...
Ukrainos muitinė blokavo Euromaidanui skirtą humanitarinę paramąPlačiau...
Rusija: Ukrainos opozicija turi nutraukti protestusRusija įspėjo Ukrainos opoziciją dėl "grasinimų ir ultimatumų" vadovybei Kijeve. Maskva tikisi, kad ukrainiečių opozicija ateityje to nenaudos, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, praneša agentūra AFP.Atvirkščiai, vyriausybės priešininkai "turėtų stiprinti dialogą su žinybomis, kad šalis galėtų išeiti iš krizės". Tai esą turi vykti nenusižengiant konstitucijai. Rusijos nuomone, Ukrainos opozicija turi nutraukti protestus.Vyriausybės priešininkai Ukrainoje nuo lapkričio protestuoja prieš V. Janukovyčių, kurį kaltina nusisukus nuo Europos Sąjungos (ES) ir atsigręžus į Rusiją. Per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis, aktyvistų duomenimis, iki šiol žuvo penki žmonės.
Ukrainos prezidentas po ligos grįžo į darbąUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po keturių dienų, kai turėjo ligos lapelį dėl „ūmios kvėpavimo takų infekcijos“, pirmadienį grįžo į darbą, pranešė jo spaudos tarnyba.„Taip, prezidentas grįžo į darbą“, - sakė atstovas, kuris nepateikė detalių apie prezidento pirmadienio darbotvarkę.V.Janukovyčius į darbą grįžo šalyje tęsiantis precedento neturinčiai politinei krizei, kurią didina jau daugiau kaip du mėnesius vykstantys protestai prieš jo valdymą.Nuo to laiko, kai valdžia atsisakė svarbaus susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija, Kijevo centras yra aptvertas barikadomis ir užimtas protestuotojų.ES pirmadienį pranešė, kad po šeštadienį Miunchene įvykusių derybų su ukrainiečių opozicijos lyderiais rengia ekonominės pagalbos paketą Ukrainai.
Ukrainos opozicija ir ES aptarė bendras pastangas išspręsti politinę krizęUkrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, savaitgalį susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.Šiose derybose dalyvavo ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrins Ašton), ES plėtros komisaras Stefanas Fuele (Štefanas Fiulė) ir į Miuncheną atvykę visų Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai, informavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys ir vienas iš opozicijos lyderių Petro Porošenka.„Aptarėme koordinavimo pastangas siekiant vieno tikslo: sustabdyti autokratiją ir įstatymų nepaisymą“, – sakė jis po diskusijos, kuri truko ilgiau nei dvi valandas.„Jeigu Ukraina sugrįš į demokratijos kelią ir jeigu paskelbsime bei pradėsime įgyvendinti būtinas reformas, Europos Sąjunga tiesiog privalės suteikti Ukrainai narystės perspektyvą – po viso to, kas nutiko. Šis klausimas buvo darbotvarkėje, ir dauguma dalyvių suvokė, kaip mums tai svarbu“, – aiškino P.Porošenka.Per tuos susitikimus taip pat buvo diskutuojama dėl vizų režimo.„Nesitaikstysime su padėtimi, kai dėl Ukrainos vyriausybės neveiklumo yra vilkinamas Ukrainos piliečių vizų problemų sprendimas“, – sakė P.Porošenka.Be to, buvo tariamasi dėl ES atstovų nuolatinio darbo Ukrainoje „siekiant padaryti viską, kad būtų pasiektas kompromisas dėl krizės sprendinio“, aiškino įstatymų leidėjas.Pasak P.Porošenkos, pagrindinis derybų darbotvarkės klausimas buvo susitarimas „dėl teisinės pagalbos atkuriant 2004-ųjų konstituciją, kas yra pagrindinė (krizės) sprendinio sąlyga“.„Konstitucinio Teismo sprendimas yra neteisėtas; jis yra viena iš pagrindinių gilios politinės krizės priežasčių. Reikia rasti teisinių svertų, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų dabartinę nutartį arba priimtų naują ir atšauktų ankstesnę – tai padėtų greitai išspręsti konfliktą. Tam reikalinga politinė valia“, – pabrėžė Rados deputatas.Savo ruožtu C.Ashton, duodama interviu JAV dienraščiui „The Wall Street Journal“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad Vakarų šalys tariasi dėl finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kuris „nebūtų mažas“.Ji pridūrė, kad šio plano įgyvendinimas priklausys nuo Ukrainos vyriausybės ryžto vykdyti ekonomikos ir politikos reformas.Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Arsenijus Jaceniukas, neseniai atmetęs prezidento Viktoro Janukovyčiaus siūlymą tapti naujuoju premjeru, taip pat sakė, jog Vakarų pareigūnai jį patikino, kad jo šaliai ketinama suteikti rimtą finansinę pagalbą.A.Jaceniukas pridūrė, kad Ukrainai, kurios ekonomiką apėmusi gili krzė, reikalingas Vakarų šalių „Marshallo (Maršalo) planas“, turėdamas omenyje Šaltojo karo laikų JAV iniciatyvą, padėjusią atstatyti Europą po Antrojo pasaulinio karo.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (9)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (44)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (101)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (504)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...