Apie tai rašo Rusijos leidinys „Jod“ savo publikacijoje „Jūs mums nieko neskolingi“.

Iniciatyvos evakuoti į Rusiją ukrainiečių pabėgėlius iš Kramatorsko ėmėsi eilinis „Boevoje bratstvo“ narys Vladimiras Gorelikovas, rašo obozrevatel.com. Jis autobusu vežė pabėgėlius per Ukrainos sieną, tarėsi su pasieniečiais ir užtikrino saugumą. „Boevoje bratstvo“ pirmininkas Igoris Capovas ir Deputatų tarybos narė Serpuchova pasirūpino, kad pabėgėliai atvyktų į Maskvos sritį. Pabėgėlius buvo nutarta apgyvendinti vaikų sveikatingumo stovykloje „Majak“, kuria jau keletą metų niekas nesinaudojo. Beveik visos vietos žiniasklaidos priemonės apie organizacijos pagalbą pabėgėliams rengė jausmingus reportažus.

„Olga Capova, „Boevoje bratstvo“ pirmininko žmona, tvarkiusi stovyklos reikalus, nuolat ant mūsų rėkdavo. Man susidarė įspūdis, tarsi būtume jos pavaldiniai. Kai pasipiktinau tokiu jos elgesiu, vienas jos pažįstamas, vardu Sergejus, nusivedė mane į šoną ir patarė elgtis tyliau ir būti dėkingai. Jis pareiškė, kad priešingu atveju manęs reikės ilgai ieškoti – Rusija juk didelė. Nežinau, ką jis tiksliai norėjo tuo pasakyti, bet aš išsigandau“, - pasakojo iš Ukrainos atvykusi Svetlana.

„Atvykdavo verslininkai, kurie duodavo mums į rankas pinigų. Tiesa, Olga vėliau bandydavo juos atimti. Žinau, kad pabėgėliams žmonės paaukojo daugiau kaip 500 tūkst. rublių. Nepaisant tokio maskviečių dosnumo, gyventi stovykloje „Majak“ buvo labai sunku. Dėl santykių su Igoriu ir Olga Capovais. Jie su mumis elgėsi labai grubiai. Į visus priekaištus atkirsdavo: „Jei nepatinka, galite išeiti. Mes jums, pabėgėliams, nieko neskolingi“.

Kita pabėgėlė iš Ukrainos Marija taip pat pasakojo, kad sutuoktiniai Capovai su jais elgėsi tarsi su antrarūšiais žmonėmis. „Nuolat jautėmės pažeminti. Daiktus ir maistą nuo mūsų nuolat slėpdavo ir paduodavo tik po atkaklių prašymų. Avalynė ir šiltos striukės, kurias padovanojo geri žmonės, kažkur dingo. Mes šalome. Birželį buvo vėsu“, - teigė ji.

„Skudurai, kuriuos atvežate, mums nereikalingi. Jei norite padėti – duokite pinigų“, - tokią frazę iš Olgos Capovos lūpų išgirdo mokytoja Marija Bagrij iš Maskvos srities, kai į stovyklą „Majak“ pabėgėlėms atvežė drabužių.

„Mes visko turime, mums nieko nereikia, išskyrus pinigus“, - taip pareiškė stovyklos organizatoriai. Tačiau kai po ilgų tikinimų iškroviau iš automobilio drabužius, pabėgėliai puolė prie jų, tarsi nieko neturėtų“, - pasakojo M. Bagrij.

Dėl savo problemų su stovyklos organizatoriais pabėgėlės pasiguodė Vladimirui Gorelikovui – tam pačiam „Boevoje bratstvo“ nariui, kuris padėjo pervežti jas per Ukrainos sieną. „Kai pabėgėlės pradėjo skųstis dėl Capovų elgesio, aš, kaip geriausiai joms pažįstamas žmogus, pabandžiau įsikišti, - pasakojo V. Gorelikovas. - Tačiau Igoris Capovas uždraudė man rodytis stovykloje. Jis neleido net privažiuoti prie korpusų, kad į kitą vietą pervežčiau pabėgėles, kurios jau negalėjo pasilikti stovykloje „Majak“.

Pats Igoris Capovas ukrainiečių skundus blogu elgesiu laiko nepagrįstais ir neturinčiais įrodymų. Jis tikina, kad stovykloje pabėgėlės nebuvo įžeidinėjamos, ir sako, kad jų kaprizai bei skundai taip išvargino, kad jis daugiau nebenori dalyvauti panašiuose humanitariniuose projektuose.

Leidinio duomenimis, šiuo metu Maskvoje ir Maskvos srityje yra apie 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Kaip skelbė „Obozrevatel“, rugpjūčio 8 dieną paaiškėjo, kad Maskva ir Pamaskvė, Sankt Peterburgas, Rostovo sritis, Čečėnija bei Krymas sustabdė kvotas pabėgėliams iš Ukrainos.

Federalinės migracijos tarnybos padalinio Maskvoje duomenimis, nuo šių metų pradžios Ukrainos piliečiai įteikė 3 311 prašymų suteikti laikiną prieglobstį ar leidimą laikinai gyventi Rusijoje. Kiek tokių prašymų buvo patenkinta, nenurodoma.

Iš viso dėl laikino prieglobsčio ir leidimo laikinai gyventi Rusijoje kreipėsi daugiau kaip 140 tūkst. žmonių. 60 tūkst. iš jų buvo suteiktas laikino prieglobsčio statusas. Šiuo metu žmonių, kurie buvo priversti persikelti į Rusiją, skaičius siekia maždaug 500 tūkst.