Ukraina: tiesioginiame eteryje užpultas žurnalistas

 (140)
Iš hromadske.tv žurnalisto Bogdano Kutepovo Regionų partijos mitinguotojai Marinskio parke tiesioginės transliacijos metu atėmė planšetinį kompiuterį.
Ukraina: tiesioginiame eteryje užpultas žurnalistas
© Stopkadras

Žurnalistas priėjo prie Antimaidano dalyvių, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Jie nustūmė B. Kutepovą už teritorijos ribų. Vėliau vienas iš dalyvių nutraukė žurnalistui nuo kaklo Aukčiausiosios Rados akreditaciją. Į žurnalisto reikalavimus grąžinti kortelę mitinguotojai atsakė, kad nieko neėmė, rašo svetainė zn.ua.

B. Kutepovas toliau dirbo ir viską filmavo, todėl vienu momentu jam iš rankų buvo išplėštas planšetinis kompiuteris, skelbia „Ukrainska pravda“.

Žurnalistas iškvietė miliciją ir laukia atvykstant pareigūnų. Beje, palei Antimaidano perimetrą stovėjo milicijos pareigūnai su skydais, tačiau jie į konfliktą nesikišo.

Live streaming video by Ustream

Video streaming by Ustream

Protestai Kijeve
Ukrainos opozicija ir ES aptarė bendras pastangas išspręsti politinę krizęUkrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.Šiose derybose dalyvavo ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, ES plėtros komisaras Stefanas Fuele ir į Miuncheną atvykę visų Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai, informavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys ir vienas iš opozicijos lyderių Petro Porošenka.„Aptarėme koordinavimo pastangas siekiant vieno tikslo: sustabdyti autokratiją ir įstatymų nepaisymą“, – sakė jis po diskusijos, kuri truko ilgiau nei dvi valandas.„Jeigu Ukraina sugrįš į demokratijos kelią ir jeigu paskelbsime bei pradėsime įgyvendinti būtinas reformas, Europos Sąjunga tiesiog privalės suteikti Ukrainai narystės perspektyvą – po viso to, kas nutiko. Šis klausimas buvo darbotvarkėje, ir dauguma dalyvių suvokė, kaip mums tai svarbu“, – aiškino P.Porošenka.Per tuos susitikimus taip pat buvo diskutuojama dėl vizų režimo.„Nesitaikstysime su padėtimi, kai dėl Ukrainos vyriausybės neveiklumo yra vilkinamas Ukrainos piliečių vizų problemų sprendimas", - sakė P.Porošenka.Be to, buvo tariamasi dėl ES atstovų nuolatinio darbo Ukrainoje „siekiant padaryti viską, kad būtų pasiektas kompromisas dėl krizės sprendinio“, aiškino įstatymų leidėjas.Pasak P.Porošenkos, pagrindinis derybų darbotvarkės klausimas buvo susitarimas „dėl teisinės pagalbos atkuriant 2004-ųjų konstituciją, kas yra pagrindinė (krizės) sprendinio sąlyga“.„Konstitucinio Teismo sprendimas yra neteisėtas; jis yra viena iš pagrindinių gilios politinės krizės priežasčių. Reikia rasti teisinių svertų, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų dabartinę nutartį arba priimtų naują ir atšauktų ankstesnę – tai padėtų greitai išspręsti konfliktą. Tam reikalinga politinė valia“, – pabrėžė Rados deputatas.
Ukrainai siūloma narystės ES perspektyvaSekmadienį Miunchene pasibaigusios tarptautinės konferencijos saugumo klausimais metu įtakingi Europos politikai pasiūlė Kijevui suteikti narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvą. Tokią iniciatyvą išreiškė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu. „Negalima jų (Rytų partnerystės šalis) tiesiog kviesti į asociacijas ir tuo pačiu sakyti: „Nėra garantijų, jog kada nors galėsite patekti į ES“, - pareiškė Rumunijos prezidentas, skelbia newsru.com.Daugiau – čia.
Plėtros ir kaimynystės politikos komisaras Stefanas Fuele teigia, kad Ukrainai turi būti pasiūlyta narystė Europos Sąjungoje. Tokią nuomonę komisaras išsakė "EUobserver" žurnalistams."Jei rimtai galvojame padėti Ukrainai ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos šalims tranformuotis, Asociacijos sutartis turėtų būti pirmas žingsnis iš mūsų pusės... Mes negalime padėti šioms šalims nenaudodami galingiausio įrankio - plėtros. Negalima tik pakviesti pasirašyti asociacijos sutartį su ES ir tuo pačiu metu sakyti, kad joms nebus suteikta galimybė tapti ES narėmis. ES turi ryžtingiau priimti sprendimus", - teigė jis.
LRT "Panorama" skelbia, kad šiandien D. Bulatovas turi būti atskraidintas į Vilnių tolimesniam gydymui.
Ukrainos protestų lyderiui Dmytro Bulatovui bus leista išvykti iš šalies, praneša BBC.Šiuo metu D. Bulatovas vis dar yra ligoninėje. Protestuotojų lyderis teigia, kad buvo pagrobtas ir kankintas. Šią savaitę jis pasirodė vietinėje televizijoje su sužalojimais veide ir netekęs dalies ausies.Vyras tikina, kad buvo pagrobtas ir muštas aštuonias dienas.D. Bulatovo dingimas buvo dar viena priežastis, paskatinusi dar aktyviau protestuoti.„Automaidan“ lyderis dingo sausio 22 d. ir po aštuonių dienų buvo aptiktas Kijevo priemiestyje.D. Bulatovas teigė, kad buvo „nukryžiuotas“ pagrobėjų. Kas jie tokie, vyras įvardyti negalėjo, tiesiog teigė, kad šie kalbėjo su rusišku akcentu.
Ukrainos opozicija kreipėsi į VakarusUkrainos opozicija sekmadienį paprašė tarptautinio tarpininkavimo ir Vakarų finansinės paramos - pirmą kartą per savo protestus prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių.Kijeve mitinguojant dešimtims tūkstančių žmonių, politiku tapęs buvęs boksininkas Vitalijus Klyčko miniai paskelbė, kad paprašė „tarptautinio tarpininkavimo derybose su Janukovyčiumi, kad nebūtų jokių nesusipratimų“.Arsenijus Jaceniukas, buvęs užsienio reikalų ministras, sakė: „Kalbėjomės su savo partneriais Vakaruose ir pasakėme jiems, kad mums reikia realios finansinės pagalbos“.„Jie pasirengę tai padaryti. Sakydamas „mes“ aš turiu omenyje Ukrainos liaudį. Nė viena kapeika neturėtų atitekti Janukovyčiaus režimui“, - sakė jis.Ir V.Klyčko, ir A.Jaceniukas šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, kur Europa ir Jungtinės Valstijos susikirto dėl Ukrainos su Rusija, kuri Vakarų pažadus paremti ukrainiečių opoziciją pasmerkė kaip kišimąsi.Ukraina stengiasi ištrūkti iš skausmingos recesijos, o Rusija iki naujos vyriausybės suformavimo sustabdė 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketo įgyvendinimo procesą. Ukraina jau gavo 3 mlrd. paramą iš šio paketo ir norėtų, kad jai būtų pervesta dar 2 mlrd. suma.
Ukrainos prezidentas po pasiimto ligos lapelio pirmadienį grįžta į darbąUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris buvo pasiėmęs ligos lapelį dėl ūmios kvėpavimo takų infekcijos, pirmadienį grįš į darbą, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pareiškime.„Ukrainos prezidentas jaučiasi gerai, jo sveikata patenkinama. Viktoras Janukovyčius ketina pirmadienį grįžti į darbą“, - sakoma pareiškime.Ketvirtadienio pranešimas, kad V.Janukovyčius dėl ūmios kvėpavimo takų infekcijos pasiėmė biuletenį, sukėlė nuogąstavimų, kad šalies politinei krizei pradedant jau trečią mėnesį jis galbūt nusišalina nuo veiksmų rengdamasis paskelbti nepaprastąją padėtį.Prezidentūros ketvirtadienio pareiškime buvo cituojamas Valstybinės medicininių reikalų direkcijos vadovo pavaduotojas Oleksandras Orda, kuris sakė, kad V.Janukovyčius susirgo „ūmia kvėpavimo takų liga, kurią lydi pakilusi temperatūra“.
Ukrainos opozicija ragina besąlygiškai paleisti kalinamus protestuotojus Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko sekmadienį paragino tuoj pat ir be jokių sąlygų paleisti visus protestuotojus, areštuotus per du demonstracijų mėnesius.Buvęs bokso čempionas per mitingą Ukrainos sostinėje Kijeve sakė, kad praėjusią savaitę priimto amnestijos įstatymo turėtų būti atsisakyta, nes pagal jį paleidimas priklauso nuo užimtų valstybinių pastatų atgavimo.Kaip anksčiau pranešta į antivyriausybinę demonstraciją, kurioje taip pat dalyvauja opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, susirinko daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.Mitingas – naujas bandymas išsireikalauti daugiau nuolaidų iš prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės - vyksta kitą dieną po to, kai opozicija gavo Vakarų pažadus paremti jų siekius.
Ukrainos opozicija prašo Vakarų finansinės pagalbos Ukrainos opozicija sekmadienį sakė, kad paprašė finansinės pagalbos iš Vakarų valstybių, kurios pažadėjo paramą protestų judėjimui prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių.„Kalbėjomės su savo partneriais Vakaruose ir pasakėme jiems, kad mums reikia realios finansinės pagalbos“, - per mitingą Kijeve sakė buvęs užsienio reikalų ministras Arsenijus Jaceniukas.
Ukrainos opozicija ragina besąlygiškai paleisti kalinamus protestuotojusUkrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko sekmadienį paragino tuoj pat ir be jokių sąlygų paleisti visus protestuotojus, areštuotus per du demonstracijų mėnesius.Buvęs bokso čempionas per mitingą Ukrainos sostinėje Kijeve sakė, kad praėjusią savaitę priimto amnestijos įstatymo turėtų būti atsisakyta, nes pagal jį paleidimas priklauso nuo užimtų valstybinių pastatų atgavimo.Kaip anksčiau pranešta į antivyriausybinę demonstraciją, kurioje taip pat dalyvauja opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, susirinko daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.Mitingas – naujas bandymas išsireikalauti daugiau nuolaidų iš prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės - vyksta kitą dieną po to, kai opozicija gavo Vakarų pažadus paremti jų siekius.
Ukrainos opozicija nori pati tirti smurtą prieš Euromaidano dalyviusOpozicinės partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) frakcijos parlamente narys Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad opozicija imsis alternatyviai tirti atvejus, kai nukentėjo Euromaidano aktyvistai.„Mūsų specialistai pradeda alternatyvų nusikaltimų tyrimą“, – sakė jis per spaudos konferenciją penktadienį ir tikino, kad „nė vienas kaltas dėl žmonių sumušimo ir kankinimų neišvengs bausmės“.O.Turčynovas piktinosi, kad prieš Euromaidano aktyvistus Kijeve ir kituose regionuose pradėta tūkstančiai baudžiamųjų bylų, bet nė vienos – prieš jėgos struktūrų pareigūnus.Paklaustas kaip bus atliekamas alternatyvus turimas, jis atsakė: „Turime pakankamai kvalifikuotų specialistų... – tai ir (vidaus reikalų sistemos) generolas (Vitalijus) Jarema, ir (saugumo tarnybos) generolas (Andrijus) Kožemiakinas – asmenys, kurie sugeba profesionaliai atlikti šitą darbą“.
V. Janukovyčius pasirašė įstatymą dėl amnestijosUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį pasirašė įstatymą, atleidžiantį nuo baudžiamosios atsakomybės per opozicijos šalininkų demonstracijas suimtus aktyvistus.Tačiau šis aktas įsigalios tik tuomet, jeigu protestuotojai per 15 parų paliks užimtus vyriausybinius pastatus Kijeve ir kitose šalies vietose.Šalies vadovo tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad V.Janukovyčius pasirašė įstatymą „Dėl neigiamų padarinių pašalinimo ir asmenų netraukimo atsakomybėn bei nebaudimo dėl įvykių, kurie vyko per taikius susirinkimus“, kurio projektą parengė valdančiosios Regionų partijos deputatas Jurijus Mirošnyčenka.
M. Azarovas išskrido į AustrijąMykola Azarovas, kuris šią savaitę pasitraukė iš Ukrainos premjero posto, nesėkmingai mėgindamas sumažinti įtampą jo šalį apėmusioje politinėje krizėje, dabar yra išvykęs į Austriją, penktadienį pranešė žiniasklaida.Kaip rašo dienraštis „Kronen-Zeitung“, 66 metų M.Azarovas, kuris yra artimas Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas, praėjus kelioms valandoms po atsistatydinimo privačiu reaktyviniu lėktuvu išskrido į Vieną aplankyti ten esančių savo šeimos narių ir planuoja kurį laiką ten pasilikti.Ukrainos ambasada Vienoje, taip pat Austrijos užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos šio pranešimo nekomentavo. Dienraštis savo tinklalapyje paskelbtame pranešime citavo neįvardytus informuotus šaltinius.M.Azarovo atsistatydinimas antradienį ir parlamento sprendimas atšaukti anksčiau šį mėnesį priimtus įstatymus, varžiusius teisę protestuoti, nesugebėjo užbaigti krizės, kuri prasidėjo lapkritį, kai, spaudžiant Rusijai, V.Janukovyčius nusprendė nepasirašyti svarbios sutarties su Europos Sąjunga (ES).
Ukrainos armija ragina prezidentą imtis „skubių žingsnių“ krizei sušvelnintiUkrainos armija penktadienį paragino prezidentą Viktorą Janukovyčių imtis „skubių žingsnių“ politinei krizei šalyje sušvelninti.„Dėstydami savo pilietinę poziciją, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai ir darbuotojai ... paragino vyriausiąjį vadą imtis skubių žingsnių pagal esamus įstatymus, kad būtų stabilizuota situacija šalyje ir pasiektas sutarimas visuomenėje“, - sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Atsirado Automaidano lyderisVienas iš Automaidano lyderių Dmitrijus Bulatovas, kuris sausio 30-osios vakarą buvo rastas sumuštas, papasakojo, kaip ir kur iš jo buvo tyčiojamasi.Kaip skelbia TSN, D. Bulatovas yra smarkiai sumuštas, bet eina pats, rašo unian.net.Jį kankino, pjaustė, mėgino išbadyti akis, bet, laimė, to nepadarė.D. Bulatovo teigimu, jis buvo pagrobtas Troeščinoje, o pagrobėjai veikė profesionaliai. Visą laiką jis buvo laikomas aklinoje tamsoje, o pirmosiomis dienomis net negaudavo maisto.Daugiau – čia.
Ukrainoje per visą protestų laikotarpį buvo sulaikyti 234 žmonės Per visą masinių protestų laikotarpį Ukrainoje sulaikyti 234 asmenys, iš jų 140 buvo areštuota, ketvirtadienį pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.Be to, remiantis tyrimo duomenimis, „žuvo keturi žmonės, tarp jų vidaus reikalų tarnybų darbuotojai, kūno sužalojimus patyrė daugiau nei 500 žmonių, iš jų 253 teisėsaugos pareigūnai“, nurodoma pranešime.Pasak Generalinės prokuratūros, daugybiniai pastaruoju metu vykę teisės pažeidimai sukėlė klaidingą nebaudžiamumo pojūtį, todėl „prasidėjo visuomenės tvarkos pažeidinėjimai, masiniai neramumai, ginklo panaudojimo atvejai, valdžios organų užėmimas ir bandymai sukurti faktiškai paralelinius vyriausybės valdymo pseudoorganus“.Taip pat minimi daugybiniai vietos valdžios organų Konstitucijos ir įstatymų pažeidimai ir šie neteisėti veiksmai yra teismine tvarka nagrinėjami prokurorų, nurodoma pranešime.
C. Ashton: sankcijomis Ukrainos problemų neišspręsimeKetvirtadienį per oficialų vizitą Latvijos sostinėje Rygoje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton pareiškė, kad naujų sankcijų Ukrainai įvedimas šalies politinių problemų neišspręs.Reporterių paklausta apie naujų sankcijų įvedimą Kijevui, C. Ashton atsakė, kad šiuo metu analizuojama galimybė atnaujinti dialogą su Ukraina. ES pareigūnė sakė, kad toks būdas Kijevo problemas padės išspręsti efektyviau nei sankcijos.Anot diplomatės, ne mažiau svarbu yra nutraukti smurtą ir represijas prieš protestuotojus, kad Ukrainos piliečiai galėtų laisvai reikšti savo nuomonę. Po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi C. Ashton teigė, kad politinis dialogas tarp Ukrainos vyriausybės ir opozicijos turi būti atkurtas jų pačių jėgomis, be įsikišimo iš užsienio.C. Ashton kalbėjo, kad trečiadienį vizito Kijeve metu buvo susitikusi su buvusiu Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku, kuris patikino, kad norėtų dalyvauti atkuriant vyriausybės ir opozicijos bendradarbiavimą.Besilankydama Rygoje, C. Ashton taip pat aptarė Latvijos pasirengimą ES pirmininkavimui, bendradarbiavimą su Centrinės Azijos valstybėmis ir Bendrijos santykius su Rusija. E. Rinkevičius, savo ruožtu, pareiškė, kad šalies pirmininkavimo metu tikisi ES ir Rusijos santykių gerėjimo.
Naktį Kijeve sudegino apie 20 automobilių su Lvovo numeriaisSausio 30-osios naktį Kijeve sudegino 20 automobilių su Lvovo numeriais.Apie tai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ parašė žurnalistas Ruslanas Seničkinas, informuoja newsru.ua.„Šią naktį Kijeve sudegino apie 20 automobilių su Lvovo numeriais. Reportaže (Vyborgsko g.) dega mano draugo, STB kanalo režisieriaus Andrejaus Charchaliso mašina. Jis įspėja – jei automobilis su vakarinių sričių, ypač Lvovo, numeriais, naktį juos nuimkite“, – parašė R. Seničkinas.Interneto bendruomenėje „Automaidan“ tinklalapyje „Facebook“ aktyvistas Antonas Mikovas įkėlė savo sudegusio automobilio nuotrauką.„Šiandien 4 val. ryto sudegino mano mašiną. Štai taip valdžia susidoroja su nepaklusniaisiais. Dabar neturiu darbo. Pinigų neturiu net nutempti mašiną iš kiemo“, – rašė aktyvistas.Anksčiau Charkovo organizacijos „Svoboda“ vadovas Igoris Švaika pranešė, kad buvo padegę jo automobilį. Sausio 3 d. nežinomi asmenys sudegino Ternopolio organizacijos „Svoboda“ nario Bogdano Popadino automobilį.
Ukrainos parlamentas rengs prezidento galias sumažinsiančias konstitucijos pataisasUkrainos Aukščiausioji Rada artimiausiu metu ketina sudaryti komisiją, kuriai bus pavesta parengti konstitucijos pataisas, sugrąžinsiančias šalyje parlamentinę -prezidentinę santvarką, pranešė teisingumo ministrė Olena Lukaš, kuri yra politinės krizės sureguliavimo darbo grupės narė.„Artimiausiu metu parlamentas apsvarstys klausimą dėl laikinos specialiosios komisijos konstitucinės reformos reikalams sudarymo. Joje dirbs visų Rados frakcijų atstovai. Jos darbo tikslas bus parengti Konstitucijos pataisas, kurios subalansuos santykius tarp valdžios šakų ir įves parlamentinę-prezidentinę respubliką", - teigiama J.Lukaš komentaruose, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti valstybės vadovo tinklalapyje."Visi derybų dalyviai suvokia, kad Konstitucija turi būti keičiama tik konstituciniu būdu“, – pabrėžė ministrė.„Eilinį kartą patvirtiname, jog norime taikaus padėties sureguliavimo ir dialogo. Smerkiame bet kokias smurto apraiškas ir elgesį, besikertantį su įstatymais. Kviečiame susilaikyti nuo jėgos veiksmų ir priešpriešos kurstymo“, – pridūrė ji.Jau ilgiau nei du mėnesius vykstančių opozicijos protestų lyderiai reikalauja, kad Ukraina grįžtų prie 2004 metų konstitucijos.
V. Janukovyčius gali paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimusUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su šalies valdančiosios Regionų partijos frakcijos nariais prisipažino sulaukiantis daug prašymų paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, skelbia rus.newsru.ua.Tokią nuomonę po susitikimo su Ukrainos prezidentu Aukščiausiosios Rados kino salėje pareiškė Regionų partijos deputatas Vladimiras Olijnykas.„Tokiu atveju, jeigu krizės išspręsti nepavyks, prezidentas pažymėjo, jog bus priverstas pasirašyti tokį dekretą. Tai nėra tuščias grasinimas“, - patikino deputatas.
V. Klyčko ragina ES neįsileisti V. JanukovyčiausVienas Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko paragino Europos Sąjungą (ES) skelbti sankcijas prezidentui Viktorui Janukovyčiui.Bendrija, pavyzdžiui, galėtų neįsileisti V. Janukovyčiaus, kol jis nepasirašys įstatymų dėl demonstracijų suvaržymo atšaukimo ir demonstrantų paleidimo. Savo straipsnyje Vokietijos laikraščiui "Bild" V. Klyčko rašo: "Man atrodo, kad šitas žmogus nori mus apgauti ir mėgina laimėti laiko sau ir savo purvinai politikai. Tačiau mes to neleisime. Ir mes tikimės, kad ES tol neįsileis V. Janukovyčiaus ir jo valdžios atstovų, kol prezidentas iš tikrųjų pasirašys savo diktatoriškų įstatymų atšaukimą".Ukrainos opozicija neketina paklusti trečiadienio vakarą priimtam parlamento sprendimui. Vyriausybės priešininkai ir ketvirtadienį tęsi savo protestus Kijeve, paskelbė V. Klyčko.Parlamento dauguma trečiadienio vakarą priėmė amnestijos suimtiems opozicijos šalininkams įstatymą su sąlyga, kad bus atlaisvinti visi užimti administraciniai pastatai. Opozicija tuo tarpu reikalauja besąlygiškos amnestijos.Minėtas sprendimas, anot V. Klyčko, nepadės nuraminti gyventojų. "Opozicija liks savo poste", - pareiškė buvęs bokso pasaulio čempionas. Per antivyriausybinius protestus nuo metų pradžios Kijeve buvo suimta daugiau kaip 100 žmonių.Pasak opozicijos lyderių, bent jau Nepriklausomybės aikštė (Maidanas) ir Profsąjungų rūmai Kijeve ir toliau turi būti užimti. Šie objektai laikomi svarbiomis demonstrantų susibūrimo vietomis.Trečiadienio vakaro balsavime nedalyvavo daug opozicijos deputatų. Prieš tai žlugo kompromisas dėl padėties sureguliavimo. Opozicija, be kita ko, reikalauja V. Janukovyčiaus atsistatydinimo bei naujų rinkimų.
Pašlijo V. Janukovyčiaus sveikataMedikai tvirtina, kad Ukrainos prezidentui – ūmi kvėpavimo takų liga. Šaltiniai teigia, kad jam išsiliejo kraujas. Viktoro Janukovyčiaus spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentui dėl pašlijusios sveikatos išduotas nedarbingumo pažymėjimas, skelbia zn.ua.Daugiau – čia.
Naktis praėjo ramiaiKijevo Nepriklausomybės aikštėje budintys protestuotojai šildosi prie statinėse kūrenamų laužų, nes oro temperatūra mieste nukrito iki 21 laipsnio šalčio, praneša korespondentai.Kol kas negauta pranešimų apie jokius praėjusios nakties incidentus šioje aikštėje.Aktyvistai kreipiasi į protestuotojus nuo aikštėje įrengtos scenos. Prie scenos matyti kelios dešimtys protestuotojų, kartkartėmis pasiklausyti aktyvistų kalbų sustoja praeiviai.Hruševskio gatvėje, kur tebetvyro įtampa tarp demonstrantų ir riaušėms pasirengusios milicijos, yra maždaug 150 protestuotojų.Vienas protestuotojas sakė, jog praėjusią naktį nebuvo jokių incidentų, išskyrus fejerverkų salvę, kurią demonstrantai maždaug 5 val. ryto paleido vyriausybės būstinės kryptimi.Protestuotojai sakė, kad tuos fejerverkus skyrė studentų mitingui, kurį Nepriklausomybės aikštėje milicija išvaikė 2013 metų lapkričio 30 dieną.
A. Merkel ragina V. Putiną skatinti dialogą UkrainojeVokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną skatinti „konstruktyvų dialogą“, kuris galėtų padėti išspręsti krizę Ukrainoje, pranešė jos biuras.Kalbėdamasi telefonu su Rusijos lyderiu A.Merkel prašė, kad jis „iš savo pusės skatintų vystyti konstruktyvų dialogą tarp opozicijos ir vyriausybės“ Ukrainoje, sakoma pranešime.„Smurtas neturi atsinaujinti. Ukrainai skubiai reikia darbingos vyriausybės. Visi dalyviai privalo vykdyti savo pareigą stabilizuoti šalį ir apsaugoti piliečių teises“, – nurodė A.Merkel biuras.Tačiau Kremlius savo atsargiai suformuluotame pranešime, paskelbtame po šalių lyderių pokalbio, atmetė išorinį kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus.„Kalbant apie padėtį Ukrainoje, buvo pažymėta, kad bet koks kišimasis iš išorės yra nepriimtinas“, – pareiškė Kremlius.A.Merkel taip pat kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kurį paragino „tęsti dialogą“ su protestuotojais.Ji taip pat gyrė antradienį priimtą Ukrainos parlamento sprendimą atšaukti sausio 16-ąją priimtus įstatymus, varžančius teisę protestuoti, kurie sukėlė įtūžį demonstrantams ir pagilino krizę.Tačiau A.Merkel perspėjo, kad smurtas neturėtų atsinaujinti, ragindama ginti piliečių teises ir ieškoti demokratinio sprendinio toje krizėje.„Europos Sąjunga ir Vokietija nori suteikti pagalbą“, – sakė ji.A.Merkel neslėpė palaikanti protestuotojus: anksčiau trečiadienį ji pareiškė, kad „jie kovoja už tas pačias vertybes, kuriomis vadovaujasi Europos Sąjunga – ir dėl to į juos turi būti įsiklausoma“.
Ukrainos parlamentas priėmė amnestijos įstatymą, opozicija nebalsavo Ukrainos parlamentas trečiadienį vakare per vėlyvą dramatišką sesiją priėmė įstatymą dėl amnestijos suteikimo protestuotojams, kurie buvo suimti per šalį krečiančią politinę krizę, bet opozicija atsisakė dalyvauti balsavime.Po reto už uždarų durų vykusio valdančiosios Regionų partijos atstovų susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi įstatymas buvo priimtas 232 Aukščiausiosios Rados deputatų balsais. Prieš įstatymą balsavo vienuolika deputatų.Tačiau opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų. Iš viso balsavime nedalyvavo 173 įstatymų leidėjai.Kai parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas paskelbė, kad įstatymas priimtas, salėje pasigirdo šūksniai „Gėda“.Daugiau – čia.
Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuriuo sulaikytiems opozicionieriams amnestija bus suteikta, kai opozicijos pajėgos apleis užimtus pastatus. Opozicija reikalavo nekelti sąlygų sulaikytųjų žmonių paleidimui.
ES užsienio politikos vadovė ragina sustabdyti „smurtą ir bauginimą“ UkrainojeEuropos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) trečiadienį paragino užbaigti „smurtą ir bauginimą“ Ukrainoje, ir sakė, kad reikia realaus dialogo tarp valdžios ir opozicijos.„Smurtas ir bauginimas, nesvarbu, iš kur ateitų, privalo būti sustabdytas“, - sakė ji reporteriams Kijeve, po susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.
Janukovyčius stengsis likti valdžioje, mano JAV žvalgybos vadovasSunkumų kamuojamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiryžęs ir toliau laikytis valdžios bei, matyt, mėgins panaudoti jėgą arba imtis neteisėtų veiksmų prieš liaudies protestus, pareiškė trečiadienį JAv žvalgybos vadovas.„Tvirtai pasiryžęs išlaikyti valdžią V.Janukovyčius turbūt griebsis prievartos, itin neteisėtų veiksmų ir kitokios taktikos, kad žaidimas pakryptų jo naudai ir užtikrintų jo perrinkimą, nors tai dar labiau ardytų demokratines normas“, – sakoma Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Jameso Clapperio (Džeimso Klaperio) parengtame pranešimo senatoriams tekste.Gruodį su Rusija pasirašyti dokumentai leis Ukrainai išvengti finansų krizės „artimuoju laikotarpiu“, bet sustiprins Kijevo priklausomybę nuo Maskvos bei pažeidžiamumą Rusijos spaudimui, pažymi J.Clapperis savo metiniame pasaulinių grėsmių vertinime, kuris parengtas remiantis 16 šnipinėjimo agentūrų duomenimis.Jo komentarai pasirodo po kelias savaites nerimstančių neramumų Ukrainoje, kurios parlamentas svarsto, ar skelbti amnestiją sulaikytiems demonstrantams, kai jau atšauktas įstatymas prieš protestus.Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas perspėjo parlamentą, kad šalis yra „ant pilietinio karo slenksčio“.Jungtinės Valstijos išreiškė savo palaikymą protestuotojams o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas piktinosi „užsienio kišimusi“ į Ukrainos reikalus.
Protestuotojai paliko Žemės ūkio ministerijos pastatąRadikali Kijevo protestuotojų grupė reikalaujant nuosaikesniems protestuotojams trečiadienį apleido užimtą Žemės ūkio ministerijos pastatą, praneša "EU business"."Bendro reikalo" (ukr. "Spilna Sprava") grupės aktyvistai ministerijos rūmus užėmė prieš penkias dienas. Trečiadienį kilus susirėmimams su nuosaikesnių protestuotojų grupėmis, radikalai buvo priversti palikti pastatą. Nuosaikiųjų grupių atstovų teigimu, pastato užėmimas kenkė diskusijoms dėl amnestijos protestuotojams.AFP duomenimis, "Bendro reikalo" narius iš pastato išstūmė nacionalistinės "Laisvės" (ukr. "Svoboda") partijos aktyvistai. Šios partijos atstovai dalyvauja diskusijose su Ukrainos valdžia dėl amnestijos protestuotojams. Ukrainos Penktojo televizijos kanalo duomenimis, kai kurie protestuotojai buvo sužeisti, kai "Laisvės" ir "Bendro reikalo" aktyvistai susikibo tarpusavyje.Šis incidentas dar labiau išryškino įvairių opozicijos grupių Kijevo protestuose takoskyras. Pagrindinės opozicinės partijos šiuo metu dalyvauja diskusijose su Ukrainos vyriausybe, tuo tarpu radikalios grupuotės ragina tęsti konfrontaciją.ELTA primena, kad trečiadienį Ukrainos parlamentas sutiko svarstyti amnestiją suimtiems protestuotojams, tačiau valdžios atstovai reikalavo, kad protestuotojai pirmiausiai paliktų užimtus vyriausybinius pastatus.
Maidano aktyvistai steigia Nacionalinę gvardijąKijevo Maidane įvairių organizacijų aktyvistai sukūrė Nacionalinę gvardiją, pranešė trečiadienį Ukrainos televizijos „5 kanalas“, nurodydamas, kad priimami visus norintys, prisiekę ukrainiečių tautai.
Ukrainos naujos vyriausybės sudėtį Rada svarstys kitą savaitęUkrainos naujos vyriausybės sudėtis gali būti peržiūrėta kitą savaitę, pareiškė Regionų partijos frakcijos deputatas Jurijus Mirošničenka."Dabar dar kol kas nesvarstome vyriausybės sudėties, kadangi svarbesnis klausimas priemonių įtampos sumažinimui gatvėje taikymas. Manau, kad vyriausybės sudėtis bus nuodugniai peržiūrėta jau kitą savaitę, kai prasidės eilinė sesija", - J.Mirošničenka sakė žurnalistams parlamente.Jis pareiškė, kad prezidentas išklausys visų politinių subjektų nuomonės šiuo klausimu, įskaitant opozicijos atstovus."Juk mums labai svarbu, kad padėtis šalyje virstų pasitikėjimu, ir vadovybė, kuri dirbs šalyje, privalo turėti pasitikėjimą šalies viduje ir už jos ribų", - pareiškė J.Mirošničenka.Ministras pirmininkas Mykola Azarovas antradienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą ir prezidentas Viktoras Janukovyčius jį priėmė.Prezidento nurodymu, atsistatydinusios vyriausybės nariai toliau vykdys savo įsipareigojimus, kol bus suformuotas naujas ministrų kabinetas. Vyriausybės vadovo įgaliojimus M.Azarovas perdavė pirmajam vicepremjerui Sergejui Arbuzovui.
V. Putinas pavedė vyriausybei stebėti, kad būtų vykdomi susitarimai su Kijevu finansų ir energetikos srityseRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pavedė vyriausybei stebėti, kad būtų vykdomi susitarimai su Kijevu finansų ir energetikos srityse.Maskva pernai lapkritį pažadėjo Ukrainai suteikti 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir sumažinti šaliai parduodamų dujų kainą.Antradienį Briuselyje vykusiame Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime V.Putinas pažadėjo, kad susitarimai nebus peržiūrimi ir Kijevas gaus jam pažadėtą finansinės pagalbos paketą net ir tuo atveju, jei į valdžią ateis opozicija.
A. Merkel: Ukrainos proeuropietiški aktyvistai turi būti išklausytiVokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė paramą proeuropietiškiems protestuotojams Ukrainoje, pabrėžusi, kad jų reikalavimai turi būti išgirsti.Kalbėdama parlamente A.Merkel sveikino „drąsias demonstracijas“ prieš Ukrainos vyriausybę.„Jie kovoja už tas pačias vertybes, kuriomis vadovaujasi Europos Sąjunga, ir dėl šios priežasties jie turi būti išklausyti“, – pabrėžė kanclerė.Ji sakė, kad opozicijos mitingų sukeltas „spaudimas“ jau davė rezultatų derybose su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi dėl „būtinų politinių reformų“.„Visomis turimomis priemonėmis remiame pastangas rasti taikų konflikto sprendimą ir teisėtus opozicijos reikalavimus“, – sakė A.Merkel.Kanclerė taip pat gyrė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton tarpininkavimą sprendžiant krizę Ukrainoje.C.Ashton trečiadienį Kijeve dalyvaus derybose dėl krizės, kurias aptemdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įspėjimas Vakarams nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus.
Konfliktuojančios Ukrainos opozicijos aktyvistų stovyklos susitarė palikti užimtą ministerijos pastatąKijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) įsitvirtinę aktyvistai trečiadienį susitarė su radikalaus judėjimo „Spilna sprava“ („Bendras reikalas“) nariais, kad pasitrauks iš jų užimto Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministerijos pastato, tačiau kol kas neperduos jo valdžiai.Abiejų konfliktuojančių stovyklų atstovai per derybas susitarė, kad "Spilna sprava" pasitrauks iš ministerijos pastato Kijevo centre.Šiuo metu "Spilna sprava" aktyvistai palieka tą pastatą.
Ukrainos Maidano aktyvistai mėgina perimti radikalaus judėjimo užimtą ministerijos pastatąKijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) įsitvirtinę aktyvistai trečiadienį mėgina perimti Ukrainos žemės ūkio ministerijos pastatą, kurį prieš kelias dienas užėmė radikalaus judėjimo „Spilna sprava“ („Bendras reikalas“) nariai.„Vakar Maidano taryba vienbalsiai nutarė pasitraukti iš Žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos (pastato); niekas neprieštaravo. Šiandien Maidanas įgyvendina šį sprendimą. Maidanas vaduoja ministerijos pastatą nuo „Spilna sprava“ plėšikautojų“, – opozicinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) atstovai sakė naujienų agentūrai „Interfax“.Vienas „Interfax“ žurnalistas sakė, kad prie įėjimo į ministerijos pastatą susirinko apie 200 žmonių. Tarp jų buvo kelios dešimtys Maidano savisaugos būrio narių, kurie atėjo susitarti su „Spilna Sprava“ aktyvistais, kad jie paliktų pastatą pagal Maidano tarybos sprendimą.Abiejų stovyklų derybos tebesitęsia.Įvykių liudininkai sakė pastate girdėję triukšmą, panašų į šūvius arba sprogimus, tačiau atrodo, kad nukentėjusiųjų nebuvo.Tuo tarpu socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad „Svoboda“ aktyvistai suformavo koridorių, kad išvesdintų „Spilna sprava“ aktyvistus iš ministerijos pastato. Vienoje iš nuotraukų matoma, jog iš pastato liejasi vanduo.
Rados opozicija ir dauguma kol kas nepriėjo prie bendros nuomonės dėl amnestijos įstatymo projektoOpozicija ir valdančiosios daugumos atstovai Ukrainos parlamente kol kas nepriėjo prie bendros nuomonės dėl įstatymo projekto, numatančio atleisti nuo atsakomybės protesto akcijų dalyvius.Tai trečiadienį pranešė valdančiosios Regionų partijos frakcijos narys Jurijus Mirošnyčenka.„Vakar vakare buvo toks susitarimas: šiandien dar dirba ir derybininkų grupė, ir ekspertai, kad būtų parengtas bendras įstatymo projekto variantas, kuris būtų priimtinas ir opozicijai, ir daugumos atstovams“, – sakė deputatas žurnalistams parlamento kuluaruose.J.Mirošnyčenka paaiškino, kad opozicija reikalauja skelbti besąlygišką sulaikytų aktyvistų amnestiją, o valdančioji dauguma prašo sąlygos, kad priėmus įstatymą būtų atlaisvinami užimti administraciniai pastatai.Jis pridūrė, kad opozicija išreiškė pasirengimą pirmame etape atlaisvinti kai kuriuos pastatus, konkrečiai – vietos savivaldos ir vykdomosios valdžios institucijas.„Tačiau jie nemano, kad realu atlaisvinti Profsąjungų namus ir Spalio rūmus, taip pat nemano, jog realu dabar atlaisvinti Kreščiatiko gatvę. Dėl šios priežasties jie pasiūlė išbraukti iš sąrašo kai kuriuos objektus“, – sakė parlamentaras.J.Mirošnyčenka pažymėjo, kad abi pusės mėgins rasti bendrą sprendimą, tačiau jei to nepavyks padaryti, parlamento svarstymui bus pateikti du – ir opozicijos, ir daugumos – parengti įstatymo projektai. Bus priimtas tas projektas, kuris gaus daugiau deputatų balsų.
A. Jaceniukas įvardijo sąlygas V. JanukovyčiuiUkrainos parlamento frakcijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) lyderis Arsenijus Jaceniukas „5 kanalo“ eteryje pareiškė, kad yra pasirengęs tapti ministrų kabineto vadovu esant tam tikroms sąlygoms, skelbia newsru.ua.Politikas pažymėjo, kad jis svarsto galimybę dirbti vyriausybėje, jeigu kalba eina apie Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymą, apie visa apimančias reformas šalyje, pradedant specialiosios paskirties dalinio „Berkut“ likvidavimu ir baigiant realia kova su korupcija bei ukrainiečių gyvenimo standartų pakėlimu.Tuo pat metu A. Jaceniukas pabrėžė, kad tam reikia trijų opozicijos frakcijų – „Udar“, „Batkivščina“ ir „Svoboda“ – sprendimo.Daugiau – čia.
L. Kravčukas: Ukraina yra prie pilietinio karo slenksčioUkraina yra prie „pilietinio karo“ slenksčio dėl priešpriešos tarp valdžios ir protestuotojų, trečiadienį parlamente įspėjo buvęs valstybės vadovas, pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas.„Visas pasaulis pripažįsta, ir pati Ukraina pripažįsta, kad valstybė yra prie pilietinio karo slenksčio“, – emocingai sakė L.Kravčukas, kreipdamasis į įstatymų leidėjus.„Tai revoliucija. Tai dramatiška situacija, kurioje mes turime elgtis itin atsakingai“, – sakė buvęs valstybės vadovas, kurio žodžius deputatai palydėjo audringais plojimais.L.Kravčukas prezidento poste dirbo 1991-1994 metais.
A. F. Rasmusenas sukritikavo Rusiją dėl spaudimo UkrainaiNATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį sukritikavo Rusiją dėl spaudimo Ukrainai nepasirašyti Laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Šis sprendimas šalyje sukėlė masinius protestus, kurie peraugo į antivyriausybines demonstracijas, skelbia "Reuters".Protestai Ukrainoje nesiliauja nuo atsisakymo pasirašyti sutartį su ES prieš du mėnesius. Antradienį siekdamas sušvelninti krizę atsistatydino ministras pirmininkas Mykola Azarovas, o deputatai atšaukė protestus varžančius įstatymus."Asociacijos sutartis su Ukraina būtų didelis indėlis į euroatlantinį saugumą. Aš tikrai apgailestauju, kad to negalima padaryti, - dienraščiui "Le Figaro" sakė A. F. Rasmussenas. - Priežastis visiems aiški: Rusijos spaudimas Kijevui".NATO generalinis sekretorius taip pat pasmerkė milicijos smurto veiksmus prieš protestuotojus ir paragino Ukrainos lyderius apginti savo nepriklausomybę sustiprinant santykius su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei ES.Pažymėdamas, kad NATO ir Rusijos bendradarbiavimas keliose srityse pagerėjo, A.F. Rasmussenas sukritikavo Maskvos vaidmenį Rytų Europoje."Turime realių nesutarimų ir realių klausimų, - sakė A. F. Rasmussenas. - Akivaizdu, kad Rusijos požiūris yra priešiškas (NATO) Aljanso atvirumui rytams".
Ukrainos vyriausybė surengė posėdį vadovaujant laikinajam premjerui S. ArbuzovuiUkrainos ministrų kabinetas trečiadienio rytą pradėjo posėdį, kuriam pirmininkauja premjero pareigas einantis pirmasis premjero pavaduotojas Serhijus Arbuzovas.Prieš šią sesiją buvęs premjeras Mykola Azarovas, kuris atsistatydino antradienį, atsisveikino su vyriausybės nariais, kurie liks savo pareigose pagal prezidento Viktoro Janukovyčiaus įsaką, kol bus suformuota nauja vyriausybė.M.Azarovas prieš ministrų kabineto posėdį oficialiai perdavė savo įgaliojimus S.Arbuzovui.Ką V.Janukovyčius paskirs naujuoju peremjeru kol kas neaišku, tačiau kai kurie analitikai kelia prielaidą, kad į premjero postą gali iškilti opoziciją palaikantis verslo magnatas Petro Porošenka.
Ukrainos opozicija reikalauja daugiau nuolaidųUkrainos opozicija trečiadienį pareikalavo daugiau nuolaidų iš prezidento Viktoro Janukovyčiaus, įskaitant amnestiją kalinamiems aktyvistams, kad būtų išspręsta žmonių gyvybių pareikalavusi politinė krizė, nors jau atsistatydino premjeras ir visa jo vyriausybė.Numatoma, kad Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton Kijeve dalyvaus derybose dėl šios krizės, kurias temdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimas Vakarų šalims nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus.Jungtinės Valstijos taip pat atidžiai stebi padėtį: viceprezidentas Joe Bidenas kalbėjosi telefonu su V.Janukovyčiumi, o prezidentas Barackas Obama išreiškė palaikymą protestuotojams savo metiniame pranešime „Apie Sąjungos padėtį“.Daugiau – čia.
V. Klyčko: opozicija laukia daugiau nei vyriausybės atsistatydinimasOpozicija laukia iš Ukrainos vadovybės daugiau nei vyriausybės atsistatydinimas. Todėl per neeilinę Aukščiausiosios Tarybos sesiją jos atstovai sieks, kad visiškai pasikeistų valdžia ir būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Tai antradienį pareiškė "UDAR” partijos lyderis Vitalijus Klyčko.Kalbėdamas protesto mitingo Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre dalyviams, V. Klyčko papasakojo, kad derybos su valdžios atstovais dėl visų protesto akcijų šalyje dalyvių amnestijos vyksta labai sunkiai. Valdžia, pažymėjo jis, siūlo amnestiją tik po to, kai mitinguotojai atlaisvins visus jų užimtus administracinius pastatus."Mes su tuo nesutinkame, - sakė V. Klyčko. - Todėl rytoj parlamentas vėl susrinks į neeilinę sesiją. Bet mes suprantame, kad žmonės laukia kur kas daugiau nei vyriausybės atsistatydinimas. Todėl svarbiausias žingsnis bus visiškas valdžios pakeitimas ir prezidento rinkimai”.Jis patikino susirinkusiuosius, jog opozicija padarys visa, kad būtų paleisti milicijos sulaikyti jos šalininkai.V. Klyčko vėl pakartojo neketinąs dirbti vyriausybėje valdant Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.Sausio 25 d. įvykusiame V. Janukovyčiaus susitikime su opozicijos lyderiais prezidentas pasiūlė V. Klyčko vicepremjero humanitariniais klausimais postą.
Kanada neįsileis Ukrainos pareigūnų, susijusių su smurtu prieš protestuotojusKanada neįsileis nei vieno Ukrainos vyriausybės pareigūno, prisidėjusio prie smurto prieš protestuotojus, antradienį paskelbė migracijos reikalų ministras, pasmerkęs veiksmus prieš aktyvistus Kijeve.„Nuo dabar mūsų vyriausybė draus įvažiuoti į Kanadą svarbiems Ukrainos vyriausybės pareigūnams, atsakingiems už jėgos panaudojimą prieš piliečius ir opoziciją, kurie ryžtingai ir drąsiai pasisako už laisvę bei demokratiją“, – žurnalistams sakė ministras Chrisas Alexanderas.Konkrečių asmenų jis nepaminėjo.Kanada žengė šį žingsnį pasekdama JAV pavyzdžiu. Vašingtonas praėjusią savaitę atšaukė vizas keliems Ukrainos piliečiams, susijusiems su smurto protrūkiu Kijeve.Kanados statistikos agentūros duomenimis, šalyje gyvena 1,2 mln. ukrainiečių kilmės žmonių.Kanada atidžiai stebi situaciją Ukrainoje, kuri praėjusį vakarą buvo aptarta per skubų pasitarimą šalies parlamente.
B. Obama: Ukrainos žmonės turi spręsti savo šalies ateitįJAV prezidentas Barackas Obama antradienį išsakė aukšto lygio palaikymą demokratijos šalininkų protestams Ukrainoje, savo metinėje kalboje pareiškęs, jog jie turėtų prisidėti sprendžiant savo šalies ateitį.„Ukrainoje palaikome principą, kad visi žmonės turi teisę reikštis laisvai ir taikiai, taip pat turi žodį (sprendžiant) savo šalies ateitį“, – B.Obama sakė metiniame pranešime „Apie padėtį Sąjungoje“.
Putinas pažadėjo laikytis susitarimų su Ukraina dėl paskolos, jei į valdžią ateitų opozicijaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad Rusija laikysis 15 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai teikimo sąlygų, net jeigu į valdžią ateitų opozicija.„Tiesiai jums pasakysiu iš karto atsakymą į jūsų klausimą: ar mes peržiūrėsime mūsų susitarimus dėl kreditų ir energetikos, jeigu į valdžią ateis opozicija? Neperžiūrėsime“, – pareiškė jis antradienį per spaudos konferenciją po ES ir Rusijos viršūnių susitikimo.Ukrainai suteiktas kreditas ir mažesnės kainos rusiškoms dujoms išliks, nesvarbu, kas bus valdžioje Kijeve, nurodė jis.„Mes remiamės tuo, kad ir tas kreditas, apie kurį mes kalbėjome, ir etapais mažinamos energijos išteklių, dujų, kainos pirmiausia yra susijusios su būtinybe ir noru palaikyti ne kokią nors vyriausybę, o Ukrainos liaudį“, – pareiškė V.Putinas.„Turime tokį posakį: kai ponai pešasi, mužikai į kaulus gauna, – sakė Rusijos prezidentas. – Kitaip sakant, visuomet nukenčia paprastas pilietis. Mes labai norėtume, kad našta eiliniam piliečiui būtų minimali“.
Putinas: Rusija nesikiš į Ukrainos vidaus reikalusRusija nesikiš į Ukrainos vidaus reikalus, nes kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau ir problemų, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po ES ir Rusijos viršūnių susitikimo.„Apie patarimus Ukrainai, kaip ir ką daryti. Manau, kad Ukrainos liaudis pati sugebės išsiaiškinti. bet kuriuo atveju, Rusija niekada į tai nesikiš“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.„Galiu įsivaizduoti, kaip mūsų partneriai Europoje reaguotų, jeigu krizės įkarštyje, pavyzdžiui, Graikijoje ar Kipre per vieną antieuropinių mitingų pasirodytų mūsų užsienio reikalų ministras ir imtų reikšti kokius nors raginimus, – kalbėjo V.Putinas. – Mes manome, kad tai iš esmės yra ne itin gerai, o, turint omenyje atitinkamą Rusijos ir Ukrainos santykių specifiką, mums tai tiesiog nepriimtina ir neįmanoma“.Atsakydamas į klausimą apie galimą Rusijos tarpininkavimo Ukrainoje vaidmenį, jis atsakė nesąs tikras, kad Ukrainai to reikia.„Nežinau, ar Ukrainai reikia tokio tarpininkavimo, – abejoja V.Putinas. – Jeigu jiems reikia, jie turi tai pasakyti. Bet man atrodo, kad, kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau problemų. Turime tokį posakį: septynios auklės – vaikas be galvos“.
ES smerkia smurtą Ukrainoje, ragina nubausti kaltininkus, tikisi santykių su Rusija gerėjimoEuropos Sąjunga smerkia smurtą Ukrainoje ir ragina nubausti tuos, kurie kalti dėl šio smurto, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) po ES ir Rusijos viršūnių susitikimo.„Mes griežtai smerkiame smurtą Ukrainoje; raginame laikytis rimties, susirinkimų ir žodžio laisvės“, – sakė jis.„Padėtis turi atitikti tikro dialogo tarp valdžios, opozicijos ir visuomenės plotmę“, – pažymėjo H.Van Rompuy ir pridūrė, kad didžiausia atsakomybė dėl to tenka Ukrainos valdžiai.Jis taip pat išreiškė viltį, kad abi pusės, ES ir Rusija, sugebės grįžti prie pažangos santykiuose.„Aš dėkoju prezidentui (Vladimirui) Putinui už atvirą, sąžiningą pasikeitimą nuomonėmis visais klausimais, – pažymėjo H.Van Rompuy. – Esu įsitikinęs, kad ES ir Rusija šiuo pagrindu ir toliau tęs darbą ateinančiais mėnesiais, ir mes galėsime vėl pasiekti pažangos mūsų santykiuose, ir patvirtinsime tai kitame viršūnių susitikime Sočyje“.H.Van Rompuy per spaudos konferenciją nurodė, kad apie Asociacijos sutartis su Europos Sąjunga esamą įvairių interpretacijų ir klaidingų įsivaizdavimų. Todėl sutarta tęsti dvišales konsultacijas ekspertų lygmeniu apie Rytų partnerystės programą ir ekonomines pasekmes abime pusėms.
V. Janukovyčius priėmė M. Azarovo atsistatydinimąUkrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius priėmė ministro pirmininko Mykolos Azarovo ir vyriausybės atsistatydinimą. Atitinkamas įsakas paskelbtas antradienį oficialiame prezidento tinklalapyje.V.Janukovyčius pavedė Ministrų kabinetui tęsti darbą, kol bus formuojama nauja vyriausybė.Įsakas įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.
M. Azarovas apie sprendimą trauktis informavo D. MedvedevąUkrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas, antradienį nusprendęs trauktis iš užimamų pareigų, paskambino Rusijos vyriausybės vadovui Dmitrijui Medvedevui ir pranešė apie savo pasirinkimą, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Tokią informaciją naujienų tarnybai „RIA Novosti“ perdavė Rusijos premjero atstovė spaudai Natalija Timakova.„M. Azarovas pranešė apie savo sprendimą trauktis iš užimamo posto ir padėkojo už bendrą darbą. Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, jog Rusija atidžiai seka situaciją Ukrainą ir išreiškė viltį, jog politinę krizę šioje šalyje pavyks išspręsti“, - pareiškė N. Timakova.
Atsiprašė Kijeve sumuštų žurnalistųAntradienį Ukrainos Aukščiausioje Radoje žurnalistai surengė akciją, siekdami palaikyti kolegas, nukentėjusius vykdant pareigas. Žurnalistai su sumuštų kolegų nuotraukomis ėjo prie parlamentarų ir klausė, kas ir kada bus nubaustas už jų sumušimą.Kaip informuoja news.liga.net, Regionų partijos frakcijos lyderis Aleksandras Jefremovas pažadėjo, kad kaltininkai bus nubausti ir atsiprašė: „Asmeniškai atsiprašau, nes manau, kad tokie dalykai valstybėje netoleruotini bet kokio žmogaus, taip pat ir žurnalisto atžvilgiu. O žurnalistai turi vykdyti savo funkcijas, nebijodami dėl gyvybės, na o mes turime sudaryto tokias sąlygas mūsų valstybėje.“Regionų partijos narys Vladimiras Olijnykas pareiškė, kad jaučia atsakomybę dėl to, kas atsitiko, „kaip ir kiekvienas pilietis ir kiekvienas valdininkas“. Jis pabrėžė, kad žurnalistai taip pat jaučia atsakomybę už tai, kas atsitiko. Į žurnalistų pasiūlymą sudėti parlamentarų mandatus po valdžios nusikaltimų, taip pat ir prieš žiniasklaidos atstovus, V. Olijnykas nereagavo.Per įvykius 2013 m. gruodžio 1 d. Banko g. Generalinė prokuratūra pripažino nukentėjusiais 27 sumuštus žurnalistus. Masinės informacijos institutas, kuris nuolat atnaujina per neramumus Gruševskio g. ir sausio 19 – 27 d. nukentėjusių žurnalistų sąrašą, praneša apie 60 išpuolių prieš žurnalistus.
Berlynas: Ukrainos premjero atsistatydinimas yra „signalas“ dialoguiVokietija antradienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybės vadovo Mykolos Azarovo atsistatydinimas yra signalas opozicijai, kuris gali atverti kelią deryboms dėl politinės krizės užbaigimo.„Viliuosi, kad ministro pirmininko atsistatydinimas yra Ukrainos vyriausybės signalas opozicijai, kuris atvers kelią tolesnėms diskusijoms“, – sakė užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Olandijos diplomatijos vadovu Fransu Timmermansu.„Ministro pirmininko atsistatydinimas gali būti pirmasis žingsnis į politinio kompromiso paieškas“, – pabrėžė jis.F.-W.Steinmeieris taip pat pakartojo, jog Ukrainos vyriausybė privalo atšaukti arba iš esmės peržiūrėti naujuosius įstatymus, uždraudusius praktiškai visas protestų formas.Ministras kalbėjo dar prieš tai, kai Ukrainos Aukščiausioji Rada atšaukė minėtus drakoniškus įstatymus, sukėlusius opozicijos įtūžį.
Lugansko mieste viešąją tvarką prižiūrės savanoriai gyventojaiRytiniame Ukrainos Lugansko mieste daugiau nei tūkstantis gyventojų susibūrė į vadinamąją savanorių sargybinių grupę, kuri prižiūrės viešąją tvarką ir stengsis užkirsti kelią "ekstremizmo manifestacijoms", teigiama vietos valdžios pranešime.Prieš daugiau nei savaitę parlamentui priėmus prieštaringai vertinamus įstatymus dėl viešosios tvarkos pažeidimų sostinėje Kijeve prasidėjusi antivyriausybinių protestų banga išplito ir į kitus šalies miestus. Demonstrantai šturmavo vyriausybės pastatus, tarp kurių - miesto rotušė ir Teisingumo ministerija Kijeve."Atsižvelgiant į dabartinę viešąją ir politinę situaciją šalyje, ir dėl viešosios tvarkos palaikymo Luganske bei siekiant užkirsti kelią ekstremizmo manifestacijoms ir provokacijoms didžiausiose pramonės įmonėse, nuspręsta sudaryti savanorių gyventojų sargybinių grupę, prie kurios jau prisijungė daugiau nei tūkstantis Lugansko gyventojų", - sakome pranešime.Lugansko meras Sergejus Kravčenka vadovauja specialiai šiam tikslui įkurtam centrui, koordinuojančiam savanorių veiklą.Luganskas, kuriame gyvena 465 tūkst. žmonių, yra ne pirmas Ukrainos miestas, kur dėl besitęsiančių protestų įkuriama tokia grupė. Prieš tai sargybos grupė buvo sudaryta penktame pagal dydį Ukrainos Donecko mieste, esančiame taip pat šalies rytuose.Norėdami apsaugoti vietos pramonės centrus savanoriai ėmėsi veiksmų po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba įspėjo dėl padaugėjusių anoniminių grasinimų susprogdinti svarbiausius šalies energetikos objektus.
Ukrainos parlamentas atšaukė protestus varžančius įstatymusUkrainos Aukščiausioji Rada antradienį atšaukė drakonišką protestus varžantį įstatymą, sukėlusį opozicijos įtūžį, o šiuo žingsniu siekiama užbaigti jau du mėnesius besitęsiančią krizę.Opozicijos deputatai pradėjo ploti po balsavimo, per kurį sprendimą atšaukti minėtą teisės aktą palaikė 361 įstatymų leidėjas, o du balsavo prieš.Daugiau – čia.
Vaizdo įrašas: štai taip valdžia elgiasi su savo saugotojaisInternete pasirodė filmuotas reportažas, kaip Ukrainos vyriausybės koridoriuose miega vidaus pajėgų kareiviai.Įrašė matyti, kaip žmonėms miegant vyksta posėdis, praneša unian.net.„Štai taip valdžia elgiasi su savo saugotojais. Ministrų kabineto sekretoriatas“, – parašyta prie reportažo, įkelto į „YouTube“.http://www.youtube.com/watch?v=Xxk6-E2djeo
Antradienį atmosfera Kijevo gatvėse buvo rami ir labai skyrėsi nuo praeitą savaitę vykusių susirėmimų.Tačiau protestuotojų pastatytos barikados iš smėlio maišų, kurių aukštis vietomis siekia kelis metrus, tebėra užtvėrusios sostinės centrą, kuriame dabar aiškiai nusistovėjo ribos tarp teritorijų, kontroliuojamų demonstrantų ir saugumo pajėgų.Vakarų šalių lyderiai tikisi proveržio per posėdį Radoje, pagarsėjusioje deputatų muštynėmis, tačiau opozicijos vadovų nuomonė po vėliausio susitikimo su V.Janukovyčiumi buvo atsargi.Netgi atsistatydinus M.Azarovui, derybose tarp opozicijos ir V.Janukovyčiaus būtų keliamas klausimas dėl paties prezidento politinės ateities.Opozicija nori, kad jis atsistatydintų dar prieš pasibaigiant kadencijai ateinančiai metais, o radikaliai nusiteikę protestuotojai ragina   nuversti V.Janukovyčių kiek įmanoma greičiau.
V. Klyčko: tai žingsnis į pergalęPasaulio bokso čempionas ir Opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį pareiškė, kad Ukrainos premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimas yra tik „ žingsnis į pergalę“."Mes daug mėnesių sakėme, jog tai, kas vyksta gatvėje, – tai taip pat šios vyriausybės darbo rezultatas. Tai ne pergalė, tai žingsnis į pergalę“, - sakė jis žurnalistams.„Šiandien darbotvarkėje svarstomas klausimas apie vyriausybės atsistatydinimą ir klausimas apie vyriausybės atsakomybę. Esu įsitikinęs, jog (pareiškimas apie atsistatydinimą) nėra šiaip sau. Jis žino, kad padarė viską tam, kad išsaugotų veidą“, - pridūrė jis.
Ukrainos parlamento pirmininkas Vladimiras Rybakas paskelbė 30 minučių pertrauką šalies parlamento posėdyje, informuoja UNIAN.Vienintelis klausimas, kuris antradienį pateiktas svarstyti Aukščiausiajai Radai, - tai politinės krizės sureguliavimas šalyje. Apie tokią darbotvarkę savo "Twitter" paskyroje pranešė žurnalistas Sergejus Andruška.Tikimasi, kad deputatai atšauks skandalingus įstatymus, priimtus sausio 16 dieną.
Atsistatydino Ukrainos ministras pirmininkasUkrainos ministrų kabineto tinklalapyje pranešama, kad atsistatydino šalies ministras pirmininkas Mykola Azarovas, skelbia lenta.ru.Premjero M. Azarovo teigimu, tokį sprendimą jis priėmė „siekdamas suteikti papildomas galimybes visuomeniniam ir politiniam kompromisui, konflikto taikaus sureguliavimo labui“ ir tam, kad būtų išsaugota Ukrainos vienybė.Daugiau – čia.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Besiblaškanti Turkija ieško užuovėjos: formuojasi netikėtas triumviratas (87)

Vos tik Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susidraugavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Turkijos ir Irano užsienio reikalų ministrai ėmė šiltai glėbesčiuotis ir žadėti, kad jų derybos duos pradžią naujiems aljansams, skelbia britų naujienų portalas „indepenent.co.uk“.

Maskvoje baigėsi įkaitų drama: grasinęs susisprogdinti vyras pasidavė (170)

Maskvą sukausčiusi įkaitų drama trečiadienio vakarą baigėsi laimingai. Kelias valandas įkaitus sostinės centre esančiame banke laikęs vyriškis galiausiai paleido įkaitus ir pasidavė.

Turkijos palaikomi Sirijos sukilėliai užėmė IS kontroliuotą pasienio miestą (57)

Sirijos sukilėliai trečiadienį paskelbė visiškai perėmę kontrolę šiauriniame Džarabuluso mieste netoli sienos su Turkija ir išstūmę iš jo džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus su Ankaros pajėgų pagalba.

J. Bidenas: JAV liepė prokurdiškoms pajėgoms Sirijoje nesikelti per Eufratą (42)

JAV viceprezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas aiškiai perspėjo prokurdiškas pajėgas Sirijoje nesiveržti į vakarus per Eufrato upę – kas labai gąsdina Turkiją.

Išpuolis prieš JAV universitetą Kabule: nugriaudėjo sprogimas, aidėjo šūviai (98)

Sprogimai ir šūvių papliūpos trečiadienį aidėjo Kabule įsikūrusiame Amerikos Afganistano universitete, kai į kompleksą įsiveržė nežinomi užpuolikai, o per šią ataką buvo sužeisti mažiausiai 15 žmonių, pranešė pareigūnai.