„Putinas nori daugiau karo. Rusija eskaluoja, desperatiškai ieško preteksto kariauti prieš Ukrainą, išbando Vakarų reakciją“, – „Twitter“ rašė Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Dmytro Kuleba.

2014 metais Rusija pateisino Krymo užgrobimą tuo, kad esą pusiasalio gyventojams iškilo neišvengiamas pavojus, kurį kelia naujoji provakarietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo priverstas pabėgti į Rusiją. Kijevas ir Vakarai teigia, kad tokiems pareiškimams nėra jokio pagrindo.

Rugpjūčio 10 dieną išplatintame pareiškime FST teigė susidūrusi su grupe Ukrainos diversantų per operacijas, surengtas rugpjūčio 7-osios vakare ir rugpjūčio 8-osios ryte. Pasak tarnybos, taip buvo išardytas Ukrainos šnipų tinklas.

Pasak FST, buvo suimti Ukrainos ir Rusijos piliečiai, ir rasta ginklų slaptavietė, kurioje buvo 20 namų darbo sprogstamųjų įtaisų, šaudmenų, minų ir granatų. Teigiama, kad situacija paaštrėjo rugpjūčio 8-osios vakare ir pirmosiomis rugpjūčio 9 dienos valandomis.

„Ukrainos specialiųjų pajėgų daliniai mėgino du kartus prasilaužti su diversantų-teroristų grupėmis, tačiau FST daliniai ir kitos pajėgos jiems sutrukdė, – teigiama pranešime. – Mėginimai prasibrauti buvo lydimi stiprios priedangos ugnies iš kaimyninės šalies ir Ukrainos šarvuočių“.

Situacija Kryme

Savaitgalį buvo didelė įtampa ir šiaurinėje Krymo dalyje, kurios gyventojai pranešė apie netoli nuo Juodosios jūros pusiasalio sienos su pagrindine Ukrainos teritorija pastebėtas ilgas Rusijos sunkiosios ginkluotės vilkstines.

Krymo totorių aktyvistai pranešė, kad įvairiose Rusijos okupuoto pusiasalio vietose buvo pastatyti ginkluoti kontrolės punktai, ir kad šiaurės regionuose yra neįprastai didelė Rusijos ginkluotės koncentracija.

Rugpjūčio 7 dieną kelioms valandoms buvo uždarytas perėjimas iš pagrindinės teritorijos į Rusijos aneksuotą pusiasalį, dėl ko susidarė ilgos transporto eilės.

Žmogaus teisių gynimo grupės – vietinės nevyriausybinės organizacijos – interneto svetainėje įkeltos nuotraukos ir vaizdo įrašai byloja, kad rugpjūčio 6 dieną netoli Kerčės, priešais Rusijos Stavropolio teritoriją esančio rytinio uostamiesčio, traukiniais vežti Rusijos kariniai sunkvežimiai.

DELFI primena, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) tikina, kad Kryme planuotas teroristinis išpuolis, kurį, anot specialiųjų tarnybų, organizavo Ukrainos žvalgyba.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba teigė, kad per tariamų teroristų sulaikymo operaciją žuvo vienas FST pareigūnas. Kaip teigia Rusijos pareigūnai, sulaikytas išpuolio organizavimu įtariamas 1977 metais gimęs Jevgenijus Panovas. Skelbiama, kad jis duoda parodymus ir savo kaltės neneigia. Sulaikytąjį rusai įvardija kaip Ukrainos specialiųjų tarnybų darbuotoją.

Jevgenijus Panovas

Rusijos specialiosios tarnybos tvirtina, kad teroristinių išpuolių taikiniais buvo pasirinkti itin svarbūs Krymo infrastruktūros objektai. Anot FST, išpuoliai buvo planuojami siekiant prieš rinkimus destabilizuoti socialinę ir politinę situaciją.

V. Putinas užsipuolė Ukrainą

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsipuolė Ukrainą dėl mėginimo įsiveržti į ginčijamą Krymo sritį, bet Kijevas visa tai griežtai neigia.

„Tai labai nerimastinga informacija. Iš tikrųjų, mūsų specialiosios tarnybos sutrukdė Ukrainos gynybos ministerijos diversinei žvalgybos grupei patekti į teritoriją“, – sakė V. Putinas naujienų agentūrai „Interfax“. „Ir, žinoma, tokiomis sąlygomis susitikti Normandijos formatu, tuo labiau Kinijoje, beprasmiška“, – pažymėjo jis.

V. Putinas kaltina Ukrainos vadovus, esą jie veikia taip, „kad kuo ilgiau išsilaikytų valdžioje ir sudarytų sąlygas savo piliečių apiplėšinėjimui“. Rusijos prezidentas sakė, kad norėtų šia tema kreiptis į Rusijos „partnerius Amerikoje, Europoje“. Priminęs, kad per konfliktą Kryme žuvo du rusų kariškiai, V. Putinas pabrėžė: „Mes, žinoma, pro tokių dalykų šalį nepraeisime“.