Savo nepriklausomybę deklaruojančių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai gegužės 12 dieną pateikė savaitgalį rengtų „referendumų“ rezultatus, kurie esą patvirtino, kad žmonės balsavo už šių teritorinių vienetų nepriklausomybę nuo Ukrainos.
© AP/Scanpix

Beveik iš karto „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas kreipėsi į Rusijos valdžią su prašymu prijungti regioną prie Rusijos – rėmėsi jis istoriniu argumentu, esą regionas istoriškai neatsiejamas nuo Rusijos Federacijos.

Apie istorinės klaidos ištaisymą anksčiau yra kalbėjęs ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kai savavališkai prisijungė Krymo pusiasalį, skelbia newsru.com.

Tačiau Kremliaus reakcija į D. Pušilino prašymą bent jau kol kas gana nuosaiki. Jeigu iki DLR valdžios pranešimo apie planus prisijungti prie Rusijos likus kelioms valandoms Kremliaus atstovai spaudai skelbė, jog „Maskva gerbia Donecko ir Luhansko sričių gyventojų valią“, vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerijos pateiktame pranešime apie DLR iniciatyvą net neužsiminta.

Kremliaus atstovai spaudai gegužės 12 dieną prašymo taip pat nekomentavo, rašo „Vedomosti“. Kitų Rusijos žiniasklaidos priemonių straipsnių šia tema apžvalgą pateikia Zagolovki.ru.

Rusijos parlamentarai dar visai neseniai kalbėjo, jog Donecko ir Luhansko įtraukimas į Rusijos sudėtį – bent jau kol kas nesvarstytinas klausimas.

Žmonės paprasčiausiai išreiškė savo valią, kurios ignoruoti praktiškai nebegalima - to sau leisti nebegali nei oficialusis Kijevas, nei tarptautinė bendruomenė, pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas.

Denisas Pušilinas
Denisas Pušilinas
© RIA/Scanpix

Su juo sutinka ir kitas įtakingas Rusijos politikas Iljasas Umachanovas: „Pati tinkamiausia Ukrainos valdymo forma būtų federalizacija (...). Būtent apie tai ir kalba Ukrainos pietryčių žmonės“ (citatas pateikia naujienų agentūra „Interfax“).

Trumpiau tariant, jeigu Maskva pripažintų savaitgalį Ukrainoje vykusių „referendumų“ rezultatus, žlugtų gegužės 25 dieną planuojami prezidento rinkimai. Tokiu atveju, kaip skelbia „Kommersant“, Vakarai, ką tik prailginę savo juodąjį sąrašą, Rusijos Federacijai pritaikytų ir ekonominių sankcijų.

Specialistai spėja, jog Rusija greičiausiai tikrai neskubės reaguoti į DLR prašymą. D. Pušilino pareiškimo nederėtų laikyti pakankamu pagrindu teigiamam atsakymui, įsitikinęs Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas.

Be to, „referendumų“ metu nebuvo keltas klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kaip kad buvo Krymo atveju – tada pusiasalio gyventojų buvo tiesiai šviesiai paklausta, ar jie norėtų atsidurti Rusijos Federacijos sudėtyje.

Tokiu būdu Rusija Ukrainą paliko nežinioje, ir iki birželio 6 dienos, kai Rusijos prezidentas V. Putinas Prancūzijoje susitiks su Vakarų lyderiais, vargu ar kas nors paaiškės, spėlioja politologas iš Ukrainos Vadimas Karasiovas.

Kitame straipsnyje „Kommersant“ skelbia, jog DLR valdžios atstovai davė suprasti, jog yra pasirengę dėl regiono ateities konsultuotis su specialistais, tačiau tiksliai neįvardijo, kokie tai galėtų būti žmonės.

Be to, galima sulaukti dar vieno „referendumo“ – šį kartą dėl prisijungimo prie Rusijos. Anksčiau skelbta, jog jis galėtų vykti jau gegužės 18 dieną, tačiau dabar nuspręsta bent jau kol kas tokio balsavimo nerengti.

Kaip teigia D. Pušilinas, DLR valdžia viliasi, jog Rusija jiems pritars, planuoja steigti savą kariuomenę, kuri, esant reikalui, galėtų pagalbos ir paramos tikėtis iš Maskvos.

Būtinybę DLR skubiai steigti savą karinę struktūrą aiškinama tuo, jog minėtoji respublika nekontroliuoja nemenkos dalies Donecko srities, skelbia dienraštis. Prieš savaitgalio „referendumus“ keliose srities pietryčių regionuose žmonių buvo klausiama, ar jie nenorėtų prisijungti prie kaimyninės Dniepropetrovsko srities.

Šios apklausos rezultatai kol kas neskelbiami, tačiau Dniepropetrovsko gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavaduotojas Borisas Filatovas gegužės 12 dieną spėjo pareikšti, jog jų regionas pasirengęs prisijungti dalį Donbaso rajonų – jeigu tik toks sprendimas bus palaimintas Ukrainos Aukščiausiosios Rados.

„Rossijskaja gazeta“ skelbia, jog Kijevo bandymai tris rajonus, esančius Luhansko srityje, prijungti prie Charkovo srities, o vieną Donecko srities miestą – prie Dniepropetrovsko srities, byloja apie tai, jog Ukrainos valdžia neatmeta šalies griūties galimybės ir jau ruošiasi tokiam scenarijui.

Be to, „toks staiga pradėtas politinis balaganas tik patvirtina jaceniukų, turčynovų ir parubijų ryžtą ir toliau lieti kraują Ukrainos pietryčiuose, prisidengiant noro išsaugoti Ukrainos vientisumą argumentu“, rašo laikraštis.

Atsiskyrusioms Ukrainos respublikoms prognozuoja Padniestrės likimą

Specialistai taip pat tvirtina, jog savavališkai respublikomis pasiskelbę dariniai turi du pasirinkimus – ne tik prisijungimą prie Rusijos. Yra ir kitas kelias, kuriuo jie greičiausiai ir pasuks.

Novorusijos, suformuotos suliejant Luhansko ir Donecko liaudies respublikas, niekas nepripažins, bet ji egzistuos, „Ruskoj slyžbe novostej“ pareiškė publicistas ir rašytojas Aleksandras Prochanovas.

„Novorusijos valstybė užtikrintai plėsis ir stiprės, kai bus sukurta kariuomenė, institucijos, tačiau pasuks Padniestrės keliu. Juk mačiau, kaip ji formavosi. Valstybės niekas nepripažino, bet ji egzistuoja. Ir kai į Novorusijos valstybę pateks Odesa, Padniestrės problemos nebeliks, ji įsilies proceso metu“, - pareiškė A. Prochanovas.

Anksčiau judėjimo „Pietryčiai“ lyderis Olegas Carevas pasiūlė įkurti federalinę Novorusijos respubliką, kurią sudarytų į vieną darinį sujungtos Luhansko ir Donecko liaudies respublikos. Taip pat pasiūlė minėtosioms respublikoms pasirašyti sąjungos sutartį ir priimti bendrą Konstituciją.

Įvykiai Ukrainoje
JAV veiksmo filmų žvaigždė S. Seagalas surengė koncertą Kryme, neatmeta galimybės prašyti Rusijos pilietybėsHolivudo „kietuolis“ ir muzikantas Stevenas Seagalas savaitgalį surengė koncertą Kryme ir pasirodė scenoje, papuoštoje Ukrainos prorusiškų separatistų vėliava.S. Seagalas ir jo bliuzo grupė šeštadienį vakare koncertavo per baikerių šou Sevastopolio mieste, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.Kovos menų meistras buvo kritikuojamas už paramą Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai. Dėl tokios pozicijos jis buvo išbrauktas iš šią vasarą Estijoje įvykusio bliuzo festivalio atlikėjų sąrašo.Scenos Sevastopolyje kampe kabojo juodos, mėlynos ir raudonos spalvų „Donecko liaudies respublikos“ vėliava. „Donecko liaudies respubliką“ nepriklausoma paskelbė prorusiški Rytų Ukrainos separatistai.S. Seagalui dainuojant ir grojant gitara, gerbėjai mojavo Rusijos ir Donecko separatistų vėliavomis.Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) įvedė Rusijai sankcijas dėl įvykdytos Krymo aneksijos ir dėl įtariamo ginklų bei paramos tiekimo sukilėliams Rytų Ukrainoje.S. Seagalas sakė, jog atvyko į Krymą dėl to, kad muzika vienija žmones, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA-Novosti“.Kovo mėnesį duodamas interviu vienam Rusijos laikraščiui, S. Seagalas, kaip pranešama, sakė, kad prezidento Vladimiro Putino troškimas ginti rusus Kryme yra visiškai protingas.Krymo gyventojai, kurių daugumą sudaro rusakalbiai, kovo mėnesį, per paskubomis surengtą referendumą, nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri tada šį pusiasalį aneksavo. Referendumo metu Kryme jau patruliavo savaitėmis anksčiau jį užėmę Rusijos kariai.S. Seagalas sakė, kad V.Putiną, su kuriuo Rusijoje propagavo kovos menus, laiko „draugu ir norėtų laikyti broliu“.V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pernai žurnalistams sakė, kad Rusijos prezidentas ir S. Seagalas „jau seniai“ draugauja ir nuolat susitinka.Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad S.Seagalas buvo užsivilkęs marškinėlius su V. Putino atvaizdu, kuriuos jam padovanojo koncerto organizatoriai.Reportaže, kurį parodė Rusijos gynybos ministerijos televizija, S. Seagalas jį pakvietusiems rengėjams pasakoja apie savo protėvius rusus.Minėtame kovo mėnesio interviu S. Seagalas sakė, kad neatmeta galimybės kada nors siekti Rusijos pilietybės, greta turimos JAV pilietybės.
Rusija grąžino penkis savo teritorijoje dėl „karo nusikaltimų“ sulaikytus ukrainiečių kariusPenki ukrainiečių kariai, kurie praėjusią savaitę buvo sulaikyti Rusijoje dėl įtarimų karo nusikaltimais, buvo paleisti ir grįžo į Ukrainą, sekmadienį pranešė Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba Kijeve.„1 val. 40 min. Rusija perdavė Ukrainos pasieniečiams penkis karius, ... kurie buvo neteisėtai sulaikyti Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakė Tarybos atstovas Andrijus Lysenka.„Visi penki karininkai nuvežti į saugią vietą“, – pridūrė jis.Tie kariai pirmadienį perėjo sieną su didžiule, daugiau negu 400 Ukrainos vyriausybės pajėgų narių grupe.Maskva pareiškė, kad jie pasidavė ir dezertyravo, tačiau Kijevas teigė, kad tas dalinys buvo priverstas pasitraukti į kaimynės šalies teritoriją, kai pristigo šaudmenų per susirėmimą su Ukrainos rytuose veikiančiais prorusiškais separatistais. Dauguma tų karių vėliau grįžo į Ukrainą.Rusijos tyrėjai kaltino tuos karius beatodairiškai naudojus sunkiuosius ginklus, sužeidus arba nužudžius bent 10 civilių gyventojų ir sugriovus 20 namų netoli Luhansko.Dėl karo nusikaltimų jiems Rusijoje galėjo grėsti iki 20 metų laisvės atėmimo.Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sekmadienį sakė, jog „tyrimas parodė, kad šie vyrai tik vykdė savo vadovybės įsakymus ir tiesiogiai neįvykdė jokių nusikaltimų“.„Buvo nuspręsta nepateikti jiems jokių kaltinimų ir leisti jiems grįžti į Ukrainą“, – pridūrė jis.Grąžinus tuos penkis karius, visi kariai iš minėtos didelės grupės, kuri pirmadienį perėjo sieną į Rusiją, jau yra Ukrainoje.
Ukrainos sukilėlių bastionas apšaudomas iš artilerijos pabūklųRytų Ukrainos sukilėlių bastionas Doneckas sekmadienį buvo apšaudomas iš artilerijos pabūklų, o Vakarai perspėjo Rusiją, kad bet koks bandymas nusiųsti „humanitarines“ pajėgas į šį konflikto draskomą regioną būtų „nepriimtinas“.Per vėlai šeštadienį įvykusius telefoninius pokalbius JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutarė, kad bet koks vienašališkas Rusijos žingsnis į Ukrainos teritoriją būtų laikomas „neteisėtu“ ir „nepriimtinu“.Rusija šeštadienį paneigė Kijevo pareiškimą, kad Maskva bandė atsiųsti vilkstinę, užmaskuotą kaip pagalbos misija.Tuo tarpu artilerijos ugnis Donecke tęsėsi visą naktį. Sukilėliai sako, kad šį 1 mln. gyventojų turintį miestą dabar yra apsupusios Ukrainos pajėgos.Tačiau pranešimų apie aukas nėra.„Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka, pripažinęs, kad miestas yra apsiaustas, šeštadienį paragino humanitariniais sumetimais nutraukti ugnį.Tačiau jis taip pat pažadėjo, kad sukilėliai kovos „už kiekvieną gatvę, už kiekvieną namą, už kiekvieną mūsų žemės metrą“, jeigu Ukrainos armija bandys žengti į miestą.
Luhansko srityje vyksta poziciniai mūšiaiSekmadienį aršūs mūšiai įsiplieskė dėl Luhansko srityje esančio miesto Krasnyj Luč. Kaip teigia www.unian.net, teroristai atkakliai priešinasi. „Šiuo metu ten vyksta poziciniai mūšiai. Ten laba karšta, mūsų kariai daro viską, kad išlaisvntų miestą kuo greičiau. Tuo pat metu laikomasi visų taisyklių, kaip kautis gyvenamojoje teritorijoje, kad nenukentėtų vietiniai gyventojai ir infrastruktūra“, - teigė Informacinio-analitinio centro atstovas Anatolijus Lysenko. Šis miestas strategiškai labai svarbus. Perimus jo kontrolę atsirastų galimybė blokuoti kelius, kuriais teroristai gauna pagalbą iš Rusijos.
A. Jaceniukas: pirmasis naujojo prezidento parašas turėtų būti po Asociacijos sutartimiUkrainos vyriausybė rekomenduoja būsimam prezidentui iš karto po rinkimų vykti į Briuselį ir pasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) ekonominę dalį. Tai šeštadienį per Europos dienos minėjimą Kijeve sakė ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, praneša agentūra "RIA Novosti"."Tai apskritai turėtų būti pirmasis prezidento parašas. Mes tikimės, kad naujasis šalies vadovas bus greitai išrinktas", - pridūrė premjeras.Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sustabdė 2013 metų lapkritį planuotą Asociacijos sutarties su ES pasirašymą. Po jo nušalinimo nuo valdžios Briuselis nusprendė padalyti sutartį į politinę ir ekonominę dalis. Politinė sutarties dalis buvo pasirašyta praėjusį kovą. 
Krymo totoriai prašo nacionalinės-teritorinės autonomijosKrymo totoriai priėmė rezoliuciją prašydami nacionalinės-teritorinės autonomijos, praneša unian.net.Krymo totoriai kviečia visas demokratines jėgas, vyriausybes, parlamentus, tarptautines organizacijas veikti kaip garantams atkuriant Krymo totorių teises ir laisvą plėtrą jų gimtinėje. Tarp skubių priemonių siekiant atkurti Krymo totorių teises, jie reikalauja atkuti istorinius pavadinimus, kurie pasikeitė deportavus Krymo totorius, ir įstatymų, kurie garantuotų efektyvų atstovavimą.
„Donecko Liaudies Respublikos“ parlamento rinkimai vyks rugsėjįRinkimai „Donecko Liaudies Respublikos“ parlamentą vyks rugsėjį ir remsis balsų daugumos taisykle, sekmadienį teigė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.„Dabar mes aktyviai ruošiamės rinkimams, įvyksiantiems rugsėjo 14 dieną. Rinkimai vyks remiantis balsų daugumos taisykle“, - sakė D. Pušilinas mitingo metu Donecko centre.Mitingas Lenino aikštėje Donecke prasidėjo sekmadienio vidurdienį, jame susirinko apie tūkstantį žmonių. Dalyviai laikė „Donecko Liaudies Respublikos“ ir Dono savanorių pajėgų vėliavas bei Rusijos trispalves.Kaip skelbta, rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionai gegužės 11 d. surengė referendumą, kuriame šių regionų gyventojų dauguma pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo valdžios. Be to, „Donecko Liaudies Respublika“ parengė prašymą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Šeimos akivaizdoje teroristų nušautas Donecko srities gyventojasKovotojai iš teroristų organizacijos „Donecko Liaudies Respublika“, matant šeimai, nušovė Donecko srities gyventoją, praneša unian.net.
Krymo totoriams trukdoma minėti deportacijos metinesPasak „Informacinis pasipriešinimas“, rusų okupantai Kryme rengia pasipriešinimą Krymo totorių susirinkimui, skirtam 70-osioms jo deportacijos metinėms paminėti, rašo unian.net. „Krymo milicija ir iš Krasnodaro atvykęs OMON visokiais būdais trukdė atvykti į Simferopolį taikių akcijų, skirtų deportacijų 70-mečiui, dalyviams. Keliuose, prie įvažiavimų į miestą, buvo pastatyti sustiprinti postai. Krymo totorius vežusių automobilių vairuotojams įvairiausiais pretekstais buvo surašinėjami pažeidimų protokolai, užfiksuoti bandymai sulaikyti asmenis dėl išsigalvotų priežasčių“, - savo paskyroje „Facebook“ parašė karo-politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas.
Atsiėmė kandidatūrąKandidatas į Ukrainos prezidentus Klimenko, atsiėmė savo kandidatūrą Porošenko naudai.
Šaudo nuo 5 val. rytoSmogikai iš minosvaidžių apšaudo Ukrainos karių blokpostą prie Kramatorsko, praneša unian.net. Rašoma, kad šaudoma nuo 5 val. ryto.„Pasak „Informacinio pasipriešinimo“, pradedant nuo 5 val. ryto teroristai su mažomis pauzėmis nuolat šaudo į  Ukrainos karių blokpostą prie Kramatorsko“, - sakė Karo politikos tyrimų centro direktorius Dmitrijaus Tymchukas „Facebook“.
Slovjanske nukauta iki 100 teroristų?„Šiandien visą naktį Slovjanske plytų gamyklos apylinkėse dirbo artilerija ir spec. tarnybos. Ryte užėjo žvalgyba, pagal šito mūšio dalyvio informaciją, nuostoliai tarp teroristų - iki 100 žmonių“, pranešė  žurnalistas Arkadijus Babchenko, rašo unian.net.
Krymo totoriams - raginimai tiek eiti, tiek neiti į gatvesGegužės 18 d. minima 70 metų sukaktis, nuo to laiko, kai pradėta Krymo totorių deportacijaKrymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas paragino savo tautiečius ginti savo teises ir ateiti į Lenino aikštę. Jis teigė, kad „baiminamasi dėl tėvynainių saugumo, todėl buvo nuspręsta surengti renginį miestuose ir rajonuose“, tačiau jo nuomone, žmonės vis tiek eis į Lenino aikštę ginti savo teisių ir pasielgs teisingai, praneša unian.net. Šis pareiškimas pasirodė kaip atsakas į tai, kad Krymo totoriai atšaukė atminimo renginį, skirtą 70-osioms deportacijos metinėms paminėtiPaskelbtame pareiškime teigiama, kad Simferopolio centre negalimi jokie „masiniai renginiai“. Vietoj to totoriai raginami rinktis savo religiniuose centruose arba mažomis grupelėmis geležinkelio stotyje ar miesto parke, praneša agentūra AFP.Ukrainos Krymo pusiasalis po prieštaringo referendumo kovą buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos. Prorusiška vietos vyriausybė penktadienį paskelbė draudimą iki birželio 6-osios rengti viešus susirinkimus. Paminėti deportacijos pradžios metinių pastaraisiais metais Simferopolyje susirinkdavo dešimtys tūkstančių totorių. Valdant Josifui Stalinui, iš Krymo buvo deportuota 200 000 totorių. Deportacija buvo pradėta 1944 metų gegužės 18-ąją. Totoriai buvo kaltinami bendradarbiavimu su nacistine Vokietija.Nuo 1980-ųjų jie vėl pradėjo grįžti į pusiasalį. Iš šiuo metu 2 mln. Krymo gyventojų apie 300 000 yra totorių mažumos atstovai.Šeštadienį rusų slaptieji agentai Kryme sulaikė Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentą, kuris norėjo rašyti apie totorių deportacijos metines. Vėliau jis buvo paleistas.
Donbase šaudoma, Slovjanske užpulta karių stovyklaUnian.net sekmadienio naktį pranešė, kad Donbase teroristai šaudo į žmones, tarp sužeistųjų - moterys ir vaikai. Teigiama, kad Makijivkoje buvo šauta į močiutę ir jos ketverių metų anūką.TSN reportaže pranešama, kad žmonėms stovint stotelėje, iš pravažiuojančios mašinos pradėta šaudyti.Tuo metu Luganske teroristų taikiniu tapo automobilis, praneša unian.net. Raudono „Chevrolet“ automobilio vairuotojas nesustojo prie vienos iš separatistų užtvarų. Į automobilį buvo šauta, jame važiavęs keleivis rimtai sužeistas.News.liga.net praneša, kad šeštadienio naktį Slovjanske užpulta Nacionalinės gvardijos stovykla. Tai „Facebook“ paskelbė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas. Pasak Avakovo,Ukrainos teisėsaugos pareigūnai nesužeisti, tačiau žuvo vienas iš separatistų, dar vienas sužeistas.
Separatistų vadas: niekas nenori ginti „Donecko liaudies respublikos“Plačiau...
D. Tymčiukas: šiąnakt separatistai planuoja išvežti aukų lavonus į RusijąKarinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, jog naktį iš šeštadienio į sekmadienį prorusiški separatistai planuoja per sieną į Rusiją pervežti aukų kūnus. „Remiantis judėjimo „Informacinis pasipriešinimas“ duomenimis, šiąnakt teroristai ruošiasi vykti į Rusijos teritoriją su ypatingu kroviniu. Mūsų duomenimis, krovinys su lavonais išvyks iš Lugansko regiono“ - rašė D. Tymčiukas. Jo teigimu, bus išgabenti kūnai asmenų, žuvusių per separatistų susirėmimus su Ukrainos pajėgomis. 
Apskritojo stalo renginyje A. Jaceniukas paragino vietinę valdžią priversti kovotojus sudėti ginklusUkrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas paragino rytų regionų vietinių tarybų deputatus pasipriešinti ginkluotiems kovotojams savo srityse.„Turiu prašymą: jūs šokat pagal teroristų dūdą, nes jūs bijote jų. Liaukitės bijoję. Priverskite juos sudėti ginklus, susigrąžinkite valdžią ir vesite politinį dialogą“, – ragino jis per antrąjį visos Ukrainos apskritojo stalo renginį šeštadienį, šįkart Charkove.
Odesoje padegta J. Tymošenko rinkimų kampanijos būstinėPlačiau...
J. Kerry: Rusijai okupavus Krymą, atsivėrė senos žaizdosJungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johans Kerry išreiškė savo solidarumą su Krymo totoriais, kurie sekmadienį, gegužės 18 dieną, mini savo tautos tremties 70-ąsias metines.„Daugeliui Krymo totorių šios piktadarystės tebėra gyvos atmintyje, o Rusijos (įvykdyta) okupacija ir neteisėtas mėginimas aneksuoti Krymą atvėrė senas žaizdas“, – sakė jis.J.Kerry priminė, kad išgyvenusieji siaubingą perkėlimą į Vidurio Aziją, Uralą ir Sibirą, patyrė badą, ligas ir represijas naujoje vietoje. Beveik pusė deportuotųjų, daugiausia moterys ir vaikai žuvo 1944-1947 metais. Daugelis Krymo totorių lig šiol tebegyvena tremtyje.„Šiandien Kryme daromų žmogaus teisių pažeidimų sąrašas yra ilgas ir dar labiau ilgėja kiekvieną savaitę. Krymo totorių žudymai, mušimai, pagrobimai ir kita tapo kasdienybe“, – sakoma J.Kerry pareiškime, paskelbtame JAV valstybės departamento tinklalapyje.Rusijos aneksuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas penktadienį uždraudė rengti šiame pusiasalyje masines akcijas iki birželio 6 dienos, esą dėl įvykių Ukrainos pietryčiuose.Krymo totoriai žada, nepaisydami draudimo, sekmadienį rengti trėmimų 70-mečio minėjimą.
Ukrainos kariškiai sako kontroliuoją padėtį aplink SlovjanskąUkrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Slovjanskas Donecko srityje yra iš visų pusių apsuptas kontrolės postų ir kad padėtį kontroliuoja Ukrainos jėgos struktūros.Kontroliuojamas ir televizijos bokštas ant Kračuno kalno ir vietovė 5 kilometrų spinduliu aplink jį.Kijevo valdžios priešininkų žinioje yra 27 barikados ir kontrolės postai, taip pat nurodo Gynybos ministerija.Slovjansko vadinamasi liaudies meras Viačeslavas Ponomariovas anksčiau sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Ukrainos jėgos struktūros naktį į šeštadienį sunaikino geležinkelio tiltą Andrijivkos kaime.„Naktį priešas masiškai šaudė iš minosvaidžių, taip pat šrapneliu Semionivkos kaimą, apšaudytas ir geležinkelio tiltas Andrijivkoje“, – sakė jis.
Ukraina: apsišaukėlės respublikos pripažintos teroristinėmis organizacijomisUkrainos Generalinė prokuratūra pripažino apsišaukėles "Donecko liaudies respubliką" ir "Luhansko liaudies respubliką" teroristinėmis organizacijomis.Kaip praneša UNIAN, tai penktadienį pareiškė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Mykola Golomša."Dvi apsišaukėlės respublikos - Donecko ir Luhansko - tai dvi teroristinės organizacijos, turinčios aiškią hierarchiją, gaunančios finansavimą ir turinčios ginklų tiekimo kanalus. Jos įkurtos tam, kad puldinėtų žmones, juos baugintų, vykdytų diversijas ir teroro aktus, muštų ir žudytų mūsų piliečius", - pažymėjo pareigūnas.Dėl teroristinių organizacijų įkūrimo jau iškeltos baudžiamosios bylos.
Donecke maištininkai užėmė Ukrainos nacionalinės gvardijos kareivinesGinkluoti maištininkai penktadienį Donecke užėmė Ukrainos nacionalinės gvardijos kareivines, pranešė iš įvykio vietos AFP korespondentas.Mieste girdėti sprogimai, bet kol kas nežinoma, ar jie yra susiję su minėtų kareivinių užėmimu. Anot AFP reporterio, atrodo, kad separatistams nebuvo pasipriešinta.Kaip nurodoma tinklalapyje unian.net, sukilėliai Donecke užėmė šalia motelio buvusį Nacionalinės gvardijos operatyvinio junginio štabą, iš kurio kariai „išėjo su ginklais ir buvo perdislokuoti į kitą karinį miestelį“.
Ukraina prabilo sienos su Rusija uždarymą.Daugiau - čia.
Vokietija sveikina derybas Ukrainoje, bet įspėja apie žmogaus teisių pažeidimusVokietijos vyriausybė penktadienį sveikino matomą pažangą Ukrainos apskritojo stalo derybose, tačiau taip pat pažymėjo, jog tarptautiniai stebėtojai turi įrodymų apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus aneksuotame Kryme ir šalies rytuose, už kuriuos atsakingos prorusiškos formuotės.Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas sakė, jog Vokietijos kanclerė patenkinta, kad šį savaitgalį apskritojo stalo derybos bus pratęstos rytiniame Charkovo mieste.Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas labai susirūpinęs dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį.„Esama bauginimo ir netgi dar blogiau - priekabiavimo, kankinimo, dingimo ir nužudymo - atvejų, ypač Ukrainos rytuose ir pietuose“, - sakė S.Seibertas spaudos konferencijoje.„Rusijos kaltinimų dėl pažeidžiamų rusų mažumos teisių ši ESBO žmogaus teisių ataskaita nepatvirtina“, - pridūrė jis.
Rusija JT ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje vadina politiniu užsakymuRusija penktadienį atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“ Jungtinių Tautų (JT) ataskaitą, kurioje įspėjama apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytiniuose regionuose.„Turime konstatuoti, kad ataskaita turi nedaug bendra su realia žmogaus teisių padėtimi Ukrainoje“, - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.„Visiškas objektyvumo nebuvimas, pasipiktinimą keliantys neatitikimai ir „dvigubi standartai“ neleidžia abejoti, kad (ataskaitos) autoriai vykdė politinį užsakymą „nuvalyti mundurą“ tiems, kas pasiskelbė valdžia Kijeve“, - sakoma URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.
JT įspėja apie smarkiai pablogėjusią žmogaus teisių padėtį Rytų UkrainojeJungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.Naujoje ataskaitoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay taip pat reiškia didžiulį susirūpinimą „rimtomis problemomis“ dėl Krymo totorių bendruomenės persekiojimo ir bauginimo.Rusija, nepaisydama tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo, kovo mėnesį aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.N. Pillay ataskaitoje minimi „tikslinio nužudymo, kankinimo ir mušimo, pagrobimo, bauginimo ir keli seksualinio priekabiavimo atvejai“ , už kuriuos, kaip teigiama dokumente, atsakingos Ukrainos rytuose veikiančios antivyriausybinės formuotės.
Pasirodė pranešimų apie Donecko separatistų vado žūtį Penktadienio rytą net keliuose Donecko naujienų portaluose pasirodė žinia apie „Donecko liaudies respublikos“ separatistų vado Igorio Girkino (Šaulio) žūtį.Daugiau skaitykite čia.
Krymo totoriams iškilo vienas svarbiausių klausimų istorijojePraėjus 70-čiai metų po masinio jų šeimų trėmimo valdant sovietų lyderiui Josifui Stalinui, Krymo totoriai nežino kaip elgtis: ar bendradarbiauti su naująja rusų valdžia jų tėvynėje, ar jai priešintis?Kai kas totorių-tiurkų kilmės musulmonų sunitų – bendruomenėje baiminasi stalinistinių represijų grįžimo, nors oficialiai žadama gerbti jų teises ir laisves. Kiti sako, kad bendravimas su Rusija yra geriausias būdas užtikrinti bendruomenės klestėjimą.Praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po Krymo aneksijos, vis dar tvyro didelė įtampa – prieš sekmadienį minimas trėmimo gyvuliniuose vagonuose pradžios 1944 metų gegužės 18-ąją metines.„Arba karas, arba kompromisas. Tokia problemos, su kuria susiduriame, esmė. Jei nesuformuosime vieningos prieigos, rizikuojame susiskaldyti ir atsidurti paribyje“, – sakė Narimanas Celyalovas, Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojas.Daugiau skaitykite čia.
Rytų Ukrainoje milicininkai patruliuoja kartu su plieno gamyklų darbininkais.Daugiau – čia.
Rusijos karinių dalinių vadai gavo nurodymą būti pasirengę, esant reikalui, imtis „taikos palaikymo operacijos“ Ukrainos teritorijoje, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Rusijai – naujas grasinimas iš JAVPlačiau...
Donecko srityje Ukrainos pajėgos pradėjo baigiamąjį antiteroristinės operacijos etapąPlačiau...
M. Džemiliovas: Rusija į Krymą atsiuntė 400 omonininkųKrymo totorių lyderis Mustafas Džemiliovas perspėja, kad Rusija atsiuntė į aneksuotą Krymą 400 omonininkų ir "autozakų" - sunkvežinių, skirtų vežti sulaikytus žmones. Apie tai rašo "Ukrainskaja Pravda". Pasak jo, akivaizdu, kad omonininkai atvyko kontroliuoti Krymo totorių akcijas, skirtas gegužės 18 d. minimai totorių deportacijų aukų atminties dienai.  Taip pat M. Džemiliovas pranešė, jog okupacinė Krymo valdžia uždraudė mitinguose naudoti Ukrainos vėliavas. 
"Dešinysis sektorius" perėmė vieno miesto kontrolęDonecko srities Velikonovoselkovsko rajoną ėmė kontroliuoti liaudies savigynos būriai ir batalionas "Donbas", suformuoti kontroversiškai vertinamo radikaliojo "Dešiniojo sektoriaus". Apie tai kontrolės perėmimą pranešė Donbaso srities teritorinės gynybos savanorių bataliono "Donbas" vadas Semionas Semenčenko, rašo UNIAN."Velikonovoselkovsko vidaus reikalų skyrius kontroliuojamas. Po profilaktinio darbo darbuotojai antrą sykį priėmė priesaiką Ukrainai, - sakė S. Semenčenko. Pasak jo, rytoj kartu su liaudies savigynos būriais milicija pradės savo darbą. - Milicijos viršininkas pabėgo. Kreipėmės į vidaus reikalų ministrą, prašydami patenkinti vietos gyventojų reikalavimus, ir pakeisti niekšą, kuris asmeniškai dalyvavo nuplėšiant Ukrainos vėliavą. Jį turi pakeisti patriotas,  kuriuo pasitikės miestiečiai."Jis pažadėjo, kad nuostoliai, kuriuos patyrė vidaus reikalų skyrius šturmo metu, bus kompensuoti iš bataliono kasos. Be to jis pridūrė, kad perimant kontrolę pabėgo vietos deputai iš Regionų partijos ir rajono tarybos pirmininkas. Paskelbta jų paieška. Ukrainos vėliava vėl iškelta virš miesto Tarybos. Prorusiška Donecko respublikos vėliava panaudota autams. "Rytoj, įtvirtinę ukrainietišką valdžią regione, mes išvykstame į kitą Donbaso rajoną", - pažadėjo S. Semenčenko. Pranešama, kad rusai kovoti su teritoriją atkovojusiais ukrainiečiais pasiuntė prorusiškus čečėnus - būrį "Vostok".Facebook paskelbta nuotrauka.
Ukrainos Konstitucinis teismas nustatė naujojo prezidento kadencijos trukmęGegužės 25-ąją turinčių įvykti pirmalaikių Ukrainos prezidento rinkimų nugalėtojas valstybės vadovo įgaliojimus gaus penkerių metų laikotarpiui. Kaip praneša "RBK Ukraina", atitinkamą nutarimą priėmė šalies Konstitucinis teismas.Anksčiau grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami išaiškinti naujojo prezidento kadencijos klausimą. Pagal Ukrainos Konstitucijos 103-iąjį straipsnį, valstybės vadovas renkamas penkeriems metams. Bet pirma laiko išrinktam valstybės vadovui įgaliojimai numatyti tik iki kitų eilinių rinkimų (eiliniai Ukrainos prezidento rinkimai turėjo įvykti 2015 metais).Į Ukrainos prezidento postą šiuo metu pretenduoja 21 kandidatas. Pagal balandžio pabaigos reitingus, daugiausiai šansų tapti valstybės vadovu turi milijardierius, parlamento deputatas Petro Porošenka. Už jį ketina balsuoti 34,3 procento rinkėjų.Rinkimų kampanija vyksta susikomplikavus padėčiai šalies pietryčiuose, kur prorusiški aktyvistai, užėmę kai kuriuos administracinius pastatus, nepaklūsta Kijevui ir agituoja už prisijungimą prie Rusijos
Rusija sako negavusi oficialaus prašymo dėl Donecko regiono prijungimo.Daugiau – čia.
Rusija surengs pasienio naikintuvų ir bombarduotojų konkursąSu Ukraina besiribojančioje Voronežo srityje Rusijos gynybos ministerija gegužės 21 – 26 dienomis surengs profesionalų karinės aviacijos „Aviadarts“ konkursą.Jame dalyvaus 71 ekipažas iš visų karinių apygardų aviajunginių ir Rusijos oro karinių pajėgų, informuoja newsru.com.Rusijos naikintuvai ir bombarduotojai, taip pat tolimosios ir karinės transporto aviacijos lėktuvai, kurių ekipažus į konkursą pakvietė pirmą kartą, atrems priešininkų priešraketinės gynybos priemones ir vykdys kitas užduotis, taip pat ir gegužės 25 d., kai Ukrainoje turi vykti prezidento rinkimai.Neatmetama galimybė, kad karinis Rusijos aktyvumas netoli Ukrainos sienos eilinį sykį sukels Vakarų nepasitenkinimą. Vakarai jau ne kartą kaltino Maskvą eskaluojant situaciją savo atsisakymu išvesti karius iš pasienio regionų taip pat noru sutrikdyti Ukrainos vadovo rinkimus. Rusijos valdžia kaltinimus kategoriškai atmeta.
ESBO pareiškimams dėl Ukrainos įtaką daro Kijevas, sako Rusijos pasiuntinysRusijos pasiuntinys prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Andrejus Kelinas pareiškė, kad šios organizacijos pareiškimams dėl Ukrainos įtaką daro Kijevo vyriausybė, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Itar-Tass“.“(ESBO) stebėtojų ataskaitos (Ukrainoje) yra sterilizuojamos Kijevo valdžios spaudimo priemonėmis“, – sakė A.Kelinas Vienoje.Pasak V.Kelino, galimybės pradėti nacionalinį dialogą Ukrainoje dėl krizės užbaigimo bus menkos, jeigu Kijevas tęs karines operacijas prieš rusakalbius separatistus rytinėje šalies dalyje.
ES pasiuntinys: jokių rožinių akinių santykiuose su Rusija nėraKai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys pradeda pamiršti, kas yra Rusija. Tai pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Vladimiras Ogryzka per tarptautinę aukšto lygio konferenciją „Naujoji Europos politika: nuo žodžių prie veiksmų“, kurią surengė Pasaulio politikos institutas, rašo glavcom.ua.   Kreipdamasis į ES atstovybės Ukrainoje vadovą Janą Tombinskį, V. Ogryzka sakė: „Kai kurios ES šalys pradeda pamiršti, kas yra Rusijos Federacija. Kartojasi 2008 metų padėtis su Gruzija, kai Rusija primetė savo darbotvarkę“.   „Tą patį girdime ir dabar: imkime ir susodinkime separatistus prie derybų stalo. Su teroristais negalima kalbėtis, juos reikia naikinti. ES reikia nusiimti rožinius akinius santykiuose su Rusija“, – pabrėžė J. Tombinskis.   Atsakydamas į šią pastabą, ES pasiuntinys iš karto pareiškė: „Negali būti nė kalbos apie rožinius akinius“. Jis pažymėjo, kad visos 28 ES šalys tai įrodė savo veiksmais ir pareiškimais.
Lenkija nori didesnio NATO įsitraukimo Rytų EuropojeLenkijos premjeras Donaldas Tuskas norėtų didesnio NATO aljanso įsitraukimo į Rytų Europos šalių saugumo reikalus, skelbia "Reuters"."Jei NATO nebus pasirengusi įsitraukimui Europos Sąjungos (ES) pasienio šalyse, Aljanso deklaruojamas solidarumas tebus deklaratyvus pareiškimas", - ketvirtadienį Slovakijos sostinėje vykusioje saugumo konferencijoje kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas."NATO buvimas, kalbant apie infrastruktūrą ir specifinius dalinius, turėtų išaugti Baltijos šalyse, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje - visur, kur tik turime sienų su nestabiliu regionu", - toliau dėstė D. Tuskas.Aukščiausia Aljanso karinė vadovybė neatmetė galimybės Rytų Europoje dislokuoti nuolatinius karinius dalinius, tuo tarpu šiuo metu NATO savo įsipareigojimus savo rytinėms narėms demonstruoja bendrais kariniais mokymais ir sustiprinta Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misija.
Ukrainos pajėgos, vykdančios antiteroristinę operaciją, sunaikino teroristų bazę, buvusią prie Kramatorsko, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Mūšyje prie Kramatorsko sužeisti ukrainiečių kariai.Daugiau – čia.
Donecko separatistai atsisako dalyvauti prezidento rinkimuoseDonecko "liaudies respublikos" separatistai ir toliau tvirtina, kad regione nebus rengiami nei išankstiniai, nei gegužės 25 dienos Ukrainos prezidento rinkimai."Šiandien Donecko centrinė rinkimų komisija kontroliuoja 22 rinkimų apygardas, todėl Ukrainos prezidento rinkimai komisijos teritorijoje rengiami nebus", - ITAR-TASS informavo separatistinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Liaginas.Anot R. Liagino, Ukrainos vyriausybės paskirtas Donecko srities gubernatorius Sergejus Taruta šiuo metu valdo tik "įsivaizduojamą teritoriją"."Turėjome buvusį gubernatorių S. Tarutą. Nematome jo, net nežinome, kur jis yra", - tikino R. Liaginas.Separatistų atstovas neatmetė galimybės, jog panašūs referendumai dėl "regiono ateities" gali būti surengti ir Zaporožėje, Charkove, Chersone, Nikolajeve ir Odesoje.
Buvęs prezidentas L. Kravčiukas: Ukraina turi kreiptis į ES dėl šalies saugumoUždarydamas pirmąjį visos Ukrainos nacionalinės vienybės apskritojo stalo posėdį, buvęs prezidentas Leonidas Kravčiukas pareiškė, kad Ukraina turi prašyti Europos Sąjungos ir Ženevos susitarimo dalyvių padėti užtikrinti šalies saugumą dėl Rusijos agresijos, pranešama Ukrainos portale unian.net.Anot jo, tokio prašymo reikia, nes „aš šiandien girdžiu, kaip kai kurie advokatai iš ES nori išvesti Rusiją už konflikto rėmų ir sakyti, kad pas mus pilietinis karas, su kuriuo Rusija neturi jokio ryšio“.L.Kravčiukas pabrėžė, kad taip kalbama ESBO ir „būtent tai kaip tik sako Putinas, todėl aš atvirai, nuoširdžiai vadinu tuos žmones – Vakarų politikus – pono Putino advokatais“.„Mums reikia pagalbos, atsižvelgiant į tai, kad rytoj Rusija gali pasistūmėti toliau – ten į vakarus, ir tada nebe žinia, kas bus pono Putino advokatai“, – sakė L.Kravčiukas.Ketinama kitą „nacionalinės vienybės apskritąjį stalą“ surengti šeštadienį Donecke, pranešė jis.
J. Tymošenko siūlė priimti „valdžios ir opozicijos vienybės memorandumą“Kandidatė į Ukrainos prezidentus Julija Tymošenko, partijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė, pasiūlė Aukščiausiajai Radai gegužės 15 dieną (ketvirtadienį) balsuoti už valdžios ir opozicijos vienybės memorandumą.„Labai svarbu būtų parlamente balsuoti už memorandumą dėl vienybės tarp opozicijos ir valdžios, siekiant išeities“ iš susidariusios Ukrainoje padėties, sakė buvusi šalies premjerė per pirmąjį visos Ukrainos nacionalinės vienybės apskritojo stalo posėdį trečiadienį Kijeve.
Kramatorske teroristai užėmė Kramatorsko radijo bei televizijos stotį.
S. Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina yra prie pilietinio karo slenksčio, todėl bus sudėtinga surengti vėliau šį mėnesį numatytus prezidento rinkimus.Daugiau – čia.
Rusija nurodė diversantams Donbase rengti psichologinius išpuoliusRusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos struktūrinis padalinys Rostove prie Dono perdavė nurodymą diversinėms grupėms Donbase, veikiančioms kartu su vietos teroristais, organizuoti informacines psichologines akcijas, kurios turėtų pakirsti ukrainiečių kovotojų kovinę dvasią ir demoralizuoti vietos gyventojus.Apie tai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ parašė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas, remdamasis judėjimo „Informacinis pasipriešinimas“ operatyviniais duomenimis, praneša glavcom.ua.„Duotas nurodymas visiems įmanomiems informacijos kanalams platinti dezinformaciją apie masines žūtis per ukrainiečių kariškių kovinius susidūrimus“, – parašė ekspertas.Primename, jog gegužės 13 d. apie 13 val. Slovjansko rajone Oktiabrskojė, apie 20 km nuo Kramatorsko per teroristų išpuolį žuvo 6 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, 8 buvo sužeisti.Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad žuvo 7 asmenys.
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas: Ukrainos prezidentas nebus visiškai teisėtasUkrainos prezidentas, kuris turi būti išrinktas gegužės 25 dieną, nebus visiškai teisėtas, interviu, kuris buvo parodytas trečiadienį, sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.„Laikome dabartinį Ukrainos režimą neteisėtu. Žinoma, režimo ar gegužės 25 dieną išrinkto prezidento, jei rinkimai įvyks, legitimumo laipsnis, mano nuomone, nebus visiškas“, – sakė Sergejus Naryškinas valstybės kontroliuojamai televizijai „Rossija-24“.Jis įtikinamais pavadino separatistinio referendumo Ukrainos pietryčiuose rezultatus, nors jis buvo surengtas su trūkumais.„Tomis sąlygomis, kokiomis dabar gyvena ir Donbasas, ir Luhansko sritis, vadinamosios Kijevo valdžios vykdomos baudžiamosios operacijos sąlygomis, nuostabu, kad pavyko surengti referendumą – taip, su pažeidimais, taip, su klaidomis“, – sakė jis.
Separatistai šturmuoja karinį dalinį Donecke, reikalauja sudėti ginklus.Daugiau – čia.
Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai pažadėjo ištirti Ukrainos ir Rusijos spaudoje pasirodžiusius pranešimus, jog virš Donecko regiono Kramatorsko miesto skraido koviniai sraigtasparniai su JT simbolika.Daugiau – čia.
JAV atstovai: rusai nesitraukia nuo sienos su Ukraina.Daugiau – čia.
Ukrainiečių kariai papasakojo apie žudynes prie KramatorskoPlačiau... 
Ukrainoje prasidės „apskritojo stalo“ diskusijosKijeve trečiadienį turėtų prasidėti „apskritojo stalo“ diskusijos tarp centrinės valdžios ir regionų atstovų, tačiau prorusiški separatistai derybose neketina dalyvauti, skelbia BBC.Derybos tarp Kijevo ir šalies regionų vadovybės yra dalis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) plano krizei šalyje numalšinti, o palaikymą tokiai iniciatyvai išreiškė ne tik Europos Sąjunga (ES) bei JAV, bet ir Rusija.Diskusijoje tarpininkaus vokiečių diplomatijos veteranas Wolfgangas Ischingeris, tačiau kol kas neaišku, kas turėtų atstovauti Donecko ir Luhansko separatistams, kurie stokoja aiškaus lyderio ir bendrų ateities planų.Ukrainoje šiuo metu viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris Frankas-Walteris Steinmeieris išreiškė viltį, jog "apskritojo stalo" diskusijos paskatins separatistų nusiginklavimą ir "praskaidrins" atmosferą šalyje prieš gegužės 25 dieną vyksiančius išankstinius prezidento rinkimus.„Tikiuosi, kad šis procesas sukurs sąlygas okupuotoms teritorijoms atsiimti“, - Odesoje kalbėjo F. V. Šteinmejeris.Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nuomone, didelis atstovavimas įvairioms Ukrainos interesų grupėms prie „apskritojo stalo“ yra sveikintinas, tačiau „žmonės privalo parodyti savo pasiruošimą krizę spręsti nesmurtinėmis priemonėmis“.
20 tūkst. atsargos karininkų pareiškė norą grįžti į ginkluotąsias pajėgas UkrainojeDaugiau nei 20 tūkst. buvusių teisėsaugininkų pastarosiomis dienomis pareiškė norą grįžti į tarnybą, kad padėtų išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir vientisumą, praneša unian.net. Apie tai pranešė pirmasis Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas generolas leitenantas Vasilijus Krutovas susitikime su Specialiųjų operacijų centro veteranais, pranešė UST.
Teroristai į nelaisvę paėmė svarbų Ukrainos kariškįUkrainos rytų teritorinio komandavimo valdybos viršininkas pulkininkas Jurijus Lebedis pateko į Donecke veikiančių prorusiškų separatistų nelaisvę.  Apie tai praneša leidinys „Novosti Donbas". Krymo okupacijos metu jis vadovavo vidaus reikalų ministerijos specialiosios paskirties pulkui. Primenama, kad po Krymo aneksijos Ukrainos karininkas atsisakė priimti Rusijos pilietybę ir pereiti į Rusijos kariuomenės pusę.
Netoli Kramatorsko žuvusių desantininkų skaičius išaugo iki 7
Lenkijos premjeras: Ukraina gali žlugti, jeigu ES nepavyks užtikrinti jos prezidento rinkimųUkraina gali žlugti arba virsti iki skausmo susiskaldžiusia valstybe, jeigu Europos Sąjunga efektyviai nepalaikys jos artėjančių prezidento rinkimų, antradienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas.„Per kelias ateinančias dienas ar savaites bus sprendžiamas Ukrainos valstybės likimas“, – Donaldas Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje pridurdamas, jog ES privalo „susitelkti ties tokia pagalba, kuri leistų Ukrainai surengti gegužės 25 dienos rinkimus“.„Šiandien aš mobilizuočiau visą Europos Sąjungą ir NATO dėl realios grėsmės ar pavojaus, kad Ukrainos valstybė gali žlugti arba bent jau būti labai skausmingai padalinta“, – sakė jis.D.Tuskas taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pateikto ultimatumo Ukrainai, pagal kurį ji iki birželio 2 dienos turi padengti 1,2 mlrd. eurų skolą už gamtines dujas, arba Maskva nutrauks gamtinių dujų tiekimą.„Esama įvairių paskaičiavimų dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kaštų. Šiandien sunku pasakyti, kas kam skolingas“, – kalbėjo premjeras.„Ar Ukraina skolinga „Gazprom“ ir Rusijai? O gal Rusija, pagal tarptautinę teisę, faktiškai yra skolinga Ukrainai, nes ji užėmė jos teritoriją su visa infrastruktūra ir Krymą supančiais dujų telkiniais?“, – klausinėjo D.Tuskas.Rytinėje Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis nerimsta smurtas, vyriausybės pajėgoms vykdant operaciją prieš gerai ginkluotus prorusiškus separatistus, kurie yra užėmę kelis miestus ir miestelius nuo vasario, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius.
Ukrainos URM kviečia Vengrijos pasiuntinį pasiaiškinti dėl premjero Orbano pasisakymų apie vengrų autonomijąUkrainos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vieno pasisakymo ir kviečia Vengrijos pasiuntinį pokalbiui.„Vengrijos vyriausybės vadovo pasisakymus apie autonomijos ir dvigubos pilietybės vengrams (suteikimą), kas prieštarauja galiojantiems Ukrainos įstatymams, susirūpinę vertiname kaip nepadedančius deeskaluoti (krizę) ir stabilizuoti padėtį mūsų valstybėje“, – pareiškė URM informacinės politikos departamento vadovas Jevhenas Perebyjnisas.Kaip anksčiau pranešė radijas „Svoboda“, V.Orbanas kalbėjo apie būtinybę vengrams, gyvenantiems kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Ukrainoje, suteikti autonomiją ir dvigubą pilietybę.„Karpatų regione gyvenantys vengrai turi teisę į dvigubą pilietybę, teisę į nacionalinę bendruomenę ir į autonomiją... Ukrainoje gyvenantys 200 tūkstančių vengrų (pagal tautybę) šiam klausimui suteikia ypatingą reikšmę. Vengrų bendruomenei ten turi būti suteikta dviguba pilietybė, visos nacionalinės bendruomenės teisės, taip pat jai turi būti suteikta savivaldos galimybė. Tokie yra mūsų konkretūs lūkesčiai iš naujosios Ukrainos, kuri dabar atsiranda“, – sakė V.Orbanas kalbėdamas parlamente.
Ukrainos premjeras ragina Maskvą nesinaudoti gamtinių dujų tiekimu kaip ginkluUkrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį paragino Maskvą nesinaudoti gamtinių dujų tiekimu kaip naujo pobūdžio ginklu prieš Ukrainą.„Mes esame pasirengę (laikytis) rinka pagrįsto požiūrio, o Rusijai reikėtų liautis naudojus gamtines dujas kaip kitą arba naujo tipo rusišką ginklą“, – sakė A.Jaceniukas per spaudos konferenciją kartu su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.Rusijos bendrovė „Gazprom“ pareikalavo, kad Ukraina iš anksto už birželį tieksimas dujas sumokėtų 1,66 mlrd. dolerių, taip pat pažymėjo, kad Ukraina turi sukaupusi dujų tik pusę to kiekio, kurio reikėtų norint sutikti žiemą be rūpesčių.
Netoli Kramatorsko teroristai užpuolė desantininkus, yra žuvusių.Daugiau – čia.
Apskritojo stalo diskusija Ukrainoje vyks be separatistųUkrainos vyriausybė patvirtino, kad trečiadienį Kijeve įvyks "apskritojo stalo diskusija nacionalinės vienybės tema", tačiau į ją prorusiškų separatistų atstovai nepakviesti. Dialogas įmanomas tik su jėgomis, turinčiomis "legitimių politinių tikslų" ir "kurių rankos nesuteptos krauju", antradienį pareiškė Ukrainos vadovybė.Pokalbiuose vidaus politinei krizei sureguliuoti, be kitų, dalyvaus buvę Ukrainos prezidentai Leonidas Kučma ir Leonidas Kravčiukas, taip pat vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys, vokiečių diplomatas Wolfgangas Ischingeris. Konsultacijos vyks parlamente.Į jas taip pat atvyks kandidatai į prezidentus gegužės 25-ąją įvyksiančiuose rinkimuose bei aukšti politikai iš krizės krečiamų Donecko ir Luhansko regionų.Kijeve viešintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė viltį, kad planuojamas nacionalinis dialogas padės nuginkluoti "nelegalias grupuotes" ir užbaigti valstybinių pastatų užėmimą.Padėtis Rytų Ukrainoje ir toliau yra "grėsminga ir pavojinga", spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir A. Jaceniukas, pažymėjo Vokietijos ministras.
Rusija tikisi, kad separatistai Ukrainoje sutiks su ESBO „kelio gairėmis“Promaskvietiškieji separatistai Ukrainoje sutiks su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiūlytomis „kelio gairėmis“, kad būtų išspręsta krizė šioje šalyje, jeigu Kijevo valdžia nutrauks karinę operaciją rytuose ir atitrauks savo pajėgas, tikimasi Rusijoje.„Mes tikimės, kad Donbaso ir Luhansko savigynos pajėgų lyderiai ... reaguos tinkamai, jeigu Kijevas žengs šiuos žingsnius“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame dar pažymima, kad yra „nepaprastai svarbu kuo greičiau pradėti nuosekliai realizuoti „kelio gaires“. Esminę reikšmę jose turi reikalavimas nutraukti smurtą“, – sakoma Rusijos URM tinklalapyje pateiktame komentare.
Ukrainos URM: Kijevas pasirengęs naujoms deryboms, bet Maskva nevykdo Ženevos susitarimoUkraina linkusi dalyvauti naujose keturšalėse – Ukraina, ES, JAV, Rusija – derybose, bet nemato, kad Rusija laikytųsi balandžio 17 dieną pasirašyto Ženevos susitarimo, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM).„Mes pasirengę bet kurioms šio formato – Ukraina, ES, JAV, Rusijos Federacija – deryboms, pasirengę tęsti šį dialogą, jeigu juo bus numatyti realūs veiksmai padėčiai deeskaluoti“, – sakė antradienį per spaudos konferenciją Ukrainos URM Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebyjnisas.„Kalbėti apie kažkokius kitus susitikimus tokiu formatu (kaip Ženevoje) – reikia apsispręsti dėl to, ar mes vykdome tuos Ženevos susitarimus, kurie yra pasirašyti anksčiau“, – pabrėžė jis.„Kol kas šis procesas atrodo gana vienašališkas: Ukraina vykdo šį dokumentą, o Rusijos Federacija kol kas nežengė nė vieno žingsnio šiam dokumentui vykdyti, ji neatitraukė savo kariuomenės, neparagino teroristų sudėti ginklus“, – nurodė J.Perebyjinsas.
Pasikėsinta į Luhansko srities „liaudies gubernatorių“ V. Bolotovą.Daugiau – čia.
Rusija: derybos dėl Ukrainos “regionų teisių“ turi įvykti iki prezidento rinkimųRusija antradienį apkaltino provakarietiškus laikinuosius Ukrainos vadovus, esą jie atsisako vesti derybas su prorusiškais separatistais, ir pabrėžė, jog būtina aptarti regionų teises iki gegužės 25 dieną numatytų Ukrainos prezidento rinkimų.Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas Europos Sąjungos ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui sakė, kad dabartinės Kijevo valdžios „nenoras pradėti realų dialogą su regionų, visų pirma pietų ir rytų, atstovais yra rimta kliūtis kelyje į deeskalaciją ir piliečių savitarpio supratimą“.Viceministras taip pat pridūrė, jog klausimus dėl Ukrainos valstybinės sąrangos būtina apsvarstyti „artimiausi metu, bet kokiu atveju - iki gegužės 25 dienos, kai paskirti rinkimai“, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.
Ukrainoje tęsiama kovinė operacija prieš separatistusUkrainos prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pranešė tęsiantis "antiteroristinę" operaciją Donecke bei Luhanske.Kalbėdamas Ukrainos parlamente, O. Turčynovas taip pat užsiminė, kad Donecko ir Luhansko referendumų organizatoriams gali būti pateikti kriminaliai kaltinimai.Anot prezidento, Kijevo ir Briuselio pareigūnai antradienį pasirašys "svarbius susitarimus", kurie atvers kelią svariai 1,6 mlrd. eurų Bendrijos finansinei paramai."Diplomatai taip pat aptarė vizų režimo supaprastinimo galimybę tarp Ukrainos ir ES", - parlamentarams sakė O. Turčynovas.
F. W. Steinmeieris: Ukrainos prezidento rinkimai atliks lemiamą vaidmenį sprendžiant krizęVokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad gegužės 25 dieną numatyti Ukrainos prezidento rinkimai yra svarbiausias veiksnys siekiant išvesti šalį iš krizės.Tai ministras sakė atvykęs į Kijevą svarbaus vizito.„Mes visi sutariame, kad prezidento rinkimai gegužės 25-ąją atliks lemiamą vaidmenį“, - sakė Vokietijos diplomatijos vadovas žurnalistams po derybų su Ukrainos pareigūnais.Jis taip pat išreiškė viltį, kad Ukraina „susigrąžins okupuotą teritoriją, žingsnis po žingsnio bus nuginkluotos visos ginkluotos formuotės ir atkurta valstybinė valdžia“.
Į Kijevą vyksta Vokietijos užsienio reikalų ministrasUkrainos sostinėje antradienį lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministras Franksd-Walteris Steinmeieris, vis dar neprarandantis vilties rasti taikų krizės sprendimą, skelbia BBC.Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime dalyvavęs Vokietijos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog separatistiniai referendumai Donecko ir Luhansko srityse yra neteisėti, todėl Berlynas nepripažins jų rezultatų."Mes negalime ir neprivalome į juos žiūrėti rimtai", - sakė F. W. Steinmeieris.Ministro atstovas Martinas Schaeferis spaudai tvirtino, kad savo vizitu į Kijevą F. W. Steinmeieris sieks paremti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) globojamą Ukrainos "apskritojo stalo" iniciatyvą, kurioje prie derybų stalo turėtų susėsti visos šalies politinės jėgos. Paramą šiam planui išreiškė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nors Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas griežtai atsisakė derėtis su Rytų Ukrainos separatistais, kuriuos išvadino "teroristais".Tuo tarpu Donecko regiono separatistų lyderis Denisas Pušilinas pirmadienį kreipėsi į Maskvą, prašydamas "atsižvelgti į gyventojų valią" ir regioną priimti į Rusijos Federacijos sudėtį. Luhansko separatistai tvirtina pirmiausiai ketinantys kreiptis į Jungtines Tautas (JT) su prašymu pripažinti "liaudies respublikos" nepriklausomybę ir tik vėliau planuojantys rengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.Abejotino skaidrumo referendume Donecke 89 proc. regiono gyventojų neva pasisakė už platesnę regiono autonomiją, Luhansko srityje tokių buvo net 96 proc.
ESBO teigia įtikinusi V. PutinąPlačiau...
Ukrainos CRK jau įregistravo 1,13 tūkstančio tarptautinių stebėtojųUkrainos centrinė rinkimų komisija (CRK) jau įregistravo 1,13 tūkstančio oficialių stebėtojų, atstovausiančių tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybėms per prezidento rinkimus, įvyksiančius gegužės 25-ąją, praneša UNIAN.Pirmadienį prorusiški separatistai Donecko ir Luhansko srityse pareiškė, kad šiuose Ukrainos regionuose prezidento rinkimai nevyks.Anksčiau Rusijos CRK vadovas Vladimiras Čiurovas žurnalistams sakė, kad jo žinyba negavo Ukrainos kvietimo stebėti šios šalies prezidento rinkimus.
Ministras: TVF paskolos bus panaudotos Ukrainos užsienio skoloms padengtiUkrainai skirtos Tarptautinio valiutos fondo paskolos, įskaitant ir jau gautas lėšas, bus panaudotos šalies užsienio įsiskolinimams padengti. Apie tai pareiškė šalies finansų ministras Aleksandras Šlapakas, informuoja "RIA Novosti".Jis pabrėžė, kad iš jau gautų lėšų kol kas nepanaudotas "nė vienas centas". Ministras A. Šlapakas pabrėžė, kad kalbama apie 2,16 mlrd. dolerių įsiskolinimą, tuo tarpu "Gazprom" tvirtina, kad Kijevas įsiskolinęs dujų monopolijai apie 3,5 mlrd. dolerių.Praėjusią savaitę TVF valdytojų taryba pritarė kreditinės 17 mlrd. dolerių linijos skyrimui Ukrainai. Pirmoji dalis - 3,2 mlrd. dolerių, - jau gauta.Bendra Ukrainos valstybės skola metų pradžioje siekė 37,4 mlrd. dolerių. Per 8 mlrd. dolerių būtina padengti artimiausiais mėnesiais.Rusija praėjusių metų pabaigoje skyrė Ukrainai 3 mlrd. dolerių paskolą pirkdama euroobligacijas. Iš pradžių manyta, kad Maskva skirs Kijevui 15 mlrd. dolerių, bet vasarį nuvertus šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių ir susikomplikavus santykiams tarp dviejų valstybių, paramos skyrimas buvo pristabdytas.
ES vadovas referendumą Ukrainoje laiko neteisėtu ir perspėja RusijąEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pirmadienį pasmerkė ginčytiną separatistų surengtą referendumą Ukrainos rytuose ir pareiškė, m,kad Briuselis imsis „toli siekiančių“ veiksmų prieš Rusiją, jeigu šiai nepavyks deeskaluoti krizės. „Mes nepripažįstame vakarykščių vadinamųjų referendumų. Jie yra nelegalūs, neteisėti ir nepatikimi“, – sakė H.Van Rompuy žurnalistams Kijeve, pridurdamas, kad Europos Sąjungoje pasirengusi imtis „papildomų, toli siekiančių“ priemonių „didelio masto srityse“, jeigu Rusija nesugebės išspręsti konflikto.
JAV nepripažįsta neteisėto referendumo UkrainojeJungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė nepripažįstančios „neteisėto referendumo“, surengto savaitgalį Ukrainos rytuose, kur siekiama atsiskirti nuo Kijevo. JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki pasakė, kad prorusiškų elementų Donecke ir Luhanske surengtu balsavimu „mėginta ateityje siekti šalies padalijimo ir betvarkės“.
Rusija ragina Kijevą pradėti derybas su Donecku ir LuhanskuRusija patvirtino būtinybę nedelsiant surengti plačią diskusiją dėl būsimos valstybinės sąrankos Ukrainoje, dalyvaujant visoms šalies politinėms jėgoms ir regionams.„Visa tai visiškai atitinka tarptautinės bendruomenės pastangas, kaip atsispindi balandžio 17 dienos Ženevos susitarime ir „kelio gairėse“, kurias pasiūlė Šveicarijos prezidentas, ESBO pirmininkas Didier Burkhalteris“, – sakoma Rusijos URM komentare apie referendumus Donecko ir Luhansko srityse.Rusijos URM pažymi, kad preliminarūs referendumo rezultatai įtikinamai parodo realų Donecko ir Luhansko sričių gyventojų nusiteikimą turėti teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl jiems gyvybiškai svarbių problemų.„Manome, kad referendumo rezultatų įgyvendinimas turi vykti dialogo tarp Kijevo, Donecko ir Luhansko sąlygomis“, – nurodo Rusijos URM.
Grivina Krymo teritorijoje nebecirkuliuos nuo birželio 1 dienosGrivinos cirkuliavimo Krymo teritorijoje terminas smarkiai sutrumpintas - iki 2014 m. birželio 1 dienos. Tokios pataisos į federalinį konstitucinį įstatymą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos įtraukimui pritarė pirmadienį Dūmos komitetas, atsakingas už Konstitucinę teisę. Pagal kovą priimtą įstatymą, grivina buvo galima naudotis iki 2016 metų sausio 1 dienos.Šią pataisą pasiūlė profilinio Dūmos komiteto, atsakingo už Konstitucinę teisę, pirmininkas Vladimiras Pliginas. Rusijos centrinio banko atstovas neprognozuoja sunkumų dėl termino sutrumpinimo. "Ukrainos bankų skyriai Kryme jau beveik nedirba; vieni patys nusprendė uždaryti padalinius šioje teritorijoje, kiti neatitiko mūsų centrinio banko reikalavimų. Todėl problemų dėl grivinos patraukimo iš apyvartos neturėtų kilti, atvirkščiai, tai padės atsisakyti tos painiavos, susijusios su iškart abiejų valiutų cirkuliavimu. Yra tik vienas klausimas: Rusijos bankų padaliniai turi atgabenti į Krymą pakankamai pinigų, kad rubliais būtų aprūpinti visi Krymo gyventojai, bet ir dėl to neturėtų kilti ypatingų sunkumų, nes mūsų bankai jau ir taip aktyviai dirba šiame regione", - paaiškino RBK Maskvos tarptautinės valiutų asociacijos pirmininkas Aleksejus Mamontovas.
Kandidatas į Ukrainos prezidentus P. Porošenka atmetė federalizavimo idėjąKandidatas į Ukrainos prezidentus Petro Porošenka atmetė valstybės federalizavimo idėją. Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Nikolajeve, praneša "Interfax"."Mes neleisime, kad Ukraina būtų federalizuota. Visi, kurie šiandien stoja už federalizavimą, dirba prieš Ukrainą, tai - penktoji kolona”, - sakė P. Porošenka.Politikas pažymėjo, jog federalizavimo šalininkai nori, kad Ukraina būtų silpna valstybė. "Mes šito neleisime. Ukraina bus stipri. Federalizavimas - tai scenarijaus "Krymas-2", "Krymas-3", "Krymas-4" realizavimas, tai skilimas ir atsiskyrimas", - pareiškė P. Porošenka.Sekmadienį Donecko ir Luhansko srityse įvyko referendumai dėl šių regionų statuso. Anot jų rengėjų, dauguma rinkėjų balsavo už šių sričių nepriklausomybę nuo Ukrainos. Tarptautinė bendrija nepripažįsta balsavimo rezultatų.
„Donecko liaudies respublikos“ vadovybė su Luhansko kolegomis ketina aptarti susijungimo klausimąVadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė yra pasiruošusi deryboms dėl susijungimo su kolegomis iš Luhansko srities, kuri taip pat paskelbė apie regiono nepriklausomybę, pareiškė vienas DLR vadovų Denisas Pušilinas televizijos „Rossija 24“ tiesioginiame eteryje.„Ketiname egzistuoti kartu. Su Luhansko liaudies respublikos liaudies tarybos atstovais mes jau preliminariai tai aptarėme, o dabar reikia nuspręsti, kaip tai bus įgyvendinta techniškai“, – sakė jis.„Eisime koja kojon ir kažkokiu lygmeniu jungsimės“, – sakė DLR vadovybės atstovas.D.Pušilinas taip pat perspėjo, kad DLR vadovybė dar nėra pasiruošusi pradėti dialogą su Kijevo valdžia.„Dabar nėra apie ką kalbėti. Žuvo daugybė mūsų žmonių. Odesos Katynė – reali neofašizmo išraiška. Kitaip to nepavadinsi. O veidmainystė, kuria pasireiškė Kijevo elito ir inteligentijos reakcija, kai jie vienas kitą sveikino, sveikino tą įsisiautėjusį jaunimą, kuris ruošė Molotovo kokteilius ir faktiškai degino žmones gyvus – tai šokas – kitaip nepavadinsi“, – įprasta prorusiškų separatistų retorika kalbėjo D.Pušilinas.D.Pušilinas taip pat pažymėjo, kad DLR ruošiamasi suformuoti vietos kariuomenę.„Dabar paspartintai bus formuojama kariuomenė, kuriai vadovaus Igoris Strelkovas, gana sėkmingai sukūręs karinės gynybos sistemą Slovjanske. Kariuomenė bus formuojama okupantams iš šios teritorijos išvyti“, – pareiškė jis.
Luhanske per mitingą paskelbtas valstybinis regiono suverenumasUkrainos Luhansko sritis po gegužės 11 dieną įvykusio referendumo paskelbė esanti suvereni valstybė.„Luhansko krašto liaudis skelbia suverenios valstybės, Luhansko liaudies respublikos, sukūrimą“, – sakoma deklaracijoje, kuri buvo perskaityta pirmadienį per mitingą Luhansko centre.„Pagal tarptautinę teisę, remiantis lygiateisiškumu ir abiem pusėms naudingu bendradarbiavimu, Luhansko liaudies respublikos teritorija visuotinai pripažintose administracinių sienų ribose yra nedaloma ir neliečiama“, – pažymima deklaracijoje.„Šis aktas įsigalioja nuo jo patvirtinimo visos srities referendume akimirkos“, – nurodoma dokumente.Mitinge taip pat pranešta, kad referendume dalyvavo 75 proc. rinkėjų ir kad už nepriklausomą srities statusą balsavo 96,2 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų.
Rusija grasina nuo birželio 3 dienos nutraukti dujų tiekimą UkrainaiRusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ pirmadienį perspėjo, kad birželio 3 dieną gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Ukrainai – tai galėtų paveikti dujų tiekimą mažiausiai 18 Europos Sąjungos šalių. Koncerno vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dėl nepadengto įsiskolinimo Ukraina privalo iš anksto sumokėti už birželio mėnesio tiekimą. Jis pridūrė, jog Kijevas iki birželio 3 dienos ryto turi atlikti mokėjimą, „arba Ukraina gaus nulį kubinių metrų dujų birželį“, pranešė „Interfax“.
Vadinamosios Donecko respublikos vadovai paskelbė jos nepriklausomybę ir prašo Rusijos priimti ją į savo gretasPlačiau...
J.C. Junckeris: Ukrainą nuo Europos Sąjungos skiria 10-15 metųKandidatas į Europos Komisijos vadovus Jeanas-Claude'as Junckeris  pirmadienį perspėjo, kad dėl smurto ir politinės krizės Ukraina dar mažiausiai dešimt metų neprisijungs prie Europos Sąjungos (ES).„Nemanau, kad dabar yra tinkamos sąlygos Ukrainai tapti (ES) nare per artimiausius 10-15 metų, daug mažiau, kad Ukraina taptų NATO nare“, – sakė J.C.Junckeris viešame kreipimęsi Madride.Jis paragino įvesti griežtas sankcijas Rusijai, kurią ES kaltina Ukrainos separatistų rėmimu po kovo, kai Kijevas pasirašė šalį prie Europos priartinančią sutartį.Vėliau pirmadienį diplomatai sakė, kad ES pareigūnai susitarė sugriežtinti sankcijas ir papildė vadinamąjį juodąjį sąrašą dar 13 Rusijos ir Krymo gyventojų pavardžių bei į jį įtraukė dar dvi bendroves.„Europos Sąjunga privalo reaguoti, kai nepaisoma tarptautinės teisės, ką šiuo metu daro prezidentas (Vladimiras) Putinas Kryme ir Ukrainos pietrytinėje dalyje“, – kalbėjo J.C.Junckeris.„Kadangi mes nenorime karo, turime įvesti sankcijas, kurios akivaizdžiai turi būti griežtinamos tol, kol Rusija nepakeis savo politikos“, – sakė jis susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy.J.C.Junckeris buvo Liuksemburgo ministras pirmininkas ir vadovavo euro zonos finansų ministrų grupei per paskutinę finansų krizę. Dabar jis yra didžiausios Europarlamente Europos liaudies partijos (EPP) kandidatas į Europos Komisijos vadovo postą, kurį užims asmuo vėliau šiais metais pakeisiantis atsistatydinsiantį dabartinį pirmininką Jose Manuelį Barroso. Jis taip pat yra laikomas ir lažybų agentūrų favoritu, nors jam iššūkį metė Vokietijos Socialistų partijos atstovas ir centro kairiųjų kandidatas Martinas Schulzas, kuris sekmadienį taip pat aplankė savo politinius sąjungininkus Ispanijoje.
Rusija „gerbia, bet nepripažįsta balsavimo“ rytinėje Ukrainoje, sako ESBO.Daugiau – čia.
Luhansko sritis atsisakė rengti Ukrainos prezidento rinkimusGegužės 25 d. Ukrainos prezidento rinkimai "Luhansko liaudies respublikos" teritorijoje neįvyks. Tai pirmadienį pareiškė "Pietryčių armijos" spaudos centro vadovas Vasilijus Nikitinas, praneša "Interfax".Pasak jo, šis sprendimas susijęs su tuo, kad srityje gegužės 11 d. buvo surengtas referendumas. "Rinkimai Luhansko srities teritorijoje gal ir galėjo įvykti. Bet mes dabar - Luhansko liaudies respublika. Todėl rinkimų nebus", - aiškino V. Nikitinas.Jis pridūrė, jog, paskelbus respubliką, Luhansko srities taryba praranda savo legitimumą. Pasak V. Nikitino, respublikos valdžia rengia laišką Jungtinėms Tautoms, kuriame bus prašoma ją pripažinti.Spaudos sekretorius taip pat paragino gyventojus nesijaudinti dėl algų ir pensijų, kurios, anot jo, galbūt netgi bus padidintos. Pirmadienio vakarą Luhanske planuojamas šventinis koncertas.Vadinamasis referendumas dėl Luhansko srities apsisprendimo buvo surengtas gegužės 11 d. Jo organizatorių duomenimis, už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos balsavo 95,98 procento rinkėjų.
Separatistų atstovas: antro referendumo dėl „Donecko respublikos“ statuso nebus„Donecko liaudies respublika“ nerengs referendumo antro etapo dėl tolesnio Donecko regiono likimo ir statuso, leidiniui „URA-Inform.Donbass“ sakė „respublikos“ rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.Pasak jo, „Donecko liaudies respublika“ nerengia biuletenių antram referendumo etapui nei dėl prisijungimo prie Rusijos, nei dėl Luhansko ir Donecko regionų susijungimo.„Per šias išeigines niekas nebus rengiama, nerengiami nei biuleteniai, nei organizavimas“, – pažymėjo R. Liaginas.
Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie RusijosRytų Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi prorusiškų Luhansko separatistų atstovu.„Jeigu bus priimtas šis sprendimas (surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos), tada, atitinkamai, į žmonių valią bus atsižvelgta“, – sakė separatistų atstovas.Luhansko regionas yra vienas iš dviejų Ukrainos provincijų, šį sekmadienį surengusių referendumus dėl savivaldos. Organizatoriai pranešė, kad 96,2 proc. rinkėjų pritarė Luhansko autonomijai.
Rusijos naujienų agentūra publikavo V. Janukovyčiaus pareiškimą.Daugiau – čia.
Luhanskas prašo JT tarptautiniu mastu pripažinti nepriklausomybęSavarankiškai nepriklausomybę paskelbusi Luhansko liaudies respublika, kurios sprendimą regiono gyventojai palaikė gegužės 11-ąją rengtame referendume, ketina kreiptis į Jungtines Tautas ir prašyti sprendimą pripažinti tarptautiniu mastu. Pirmadienį tokią informaciją žurnalistams pateikė separatistinio referendumo spaudos centro atstovas Vasilijus Nikitinas. Apie tai praneša "RIA Novosti"."Ruošiame tik kreipimąsi į JT - norime, kad mus taikiai pripažintų", - nurodo jis.Referendumo komisijos duomenimis Luhansko srityje sekmadienį vykusiame referendume už nepriklausomybę pasisakė 96,2 proc. dalyvių. Gyventojų aktyvumas regione siekė 81 proc., Donecko srityje jis buvo kiek mažesnis - 75 proc. Donecko regiono separatistai tvirtina, kad už autonomiją čia pasisakė 89 proc. balsavusiųjų.
S. Lavrovas: kol kas nebus jokių naujų tarptautinių derybųRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.S.Lavrovas, kuris kalbėjo bendroje su Ugandos užsienio reikalų ministru spaudos konferencijoje Maskvoje, taip pat pakartojo Kremliaus poziciją, kad Rusija gerbia sekmadienį Rytų Ukrainoje surengtų referendumų dėl savivaldos rezultatus.
O. Turčynovas: „referendume“ Luhansko srityje dalyvavo apie 24 proc., Donecko srityje – daugiau kaip 30 proc. gyventojų.Daugiau – čia.
Rusija sako gerbianti Rytų Ukrainos separatistiniuose referendumuose žmonių pareikštą valią.Daugiau – čia.
Prancūzijos diplomatijos vadovas: neturėtume pradėti karo su RusijaPrancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas atmetė galimybę įsitraukti į karą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau įspėjo Maskvą, kad prieš ją bus imtasi naujų sankcijų, jei ji mėgins sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus.„Negalime sutikti su aneksija ar faktu, kad Ukraina bus kontroliuojama ar į ją bus įsiveržta“, - sakė L.Fabiusas interviu „The Washington Post“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.Interviu Prancūzijos diplomatijos vadovas davė prieš šią savaitę numatytą vizitą į Jungtines Valstijas.„Kita vertus, neturėtume kariauti su Rusija. Lieka diplomatija ir sankcijos daryti spaudimą“, - aiškino L.Fabiusas.Paklaustas apie galimas naujas sankcijas Maskvai, ministras sakė, kad tai priklausys nuo Rusijos reakcijos į prezidento rinkimus Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą remianti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.„Jei bus imtasi veiksmų užkirsti jiems (rinkimams) kelią ar juos delegitimizuoti, turėsime imtis papildomų sankcijų“, - sakė ministras.Jis pripažino, kad Vakarai nežino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų dėl Ukrainos, kur Maskvai lojalūs sukilėliai perėmė daugiau nei dešimties miestų kontrolę ir aktyviai balsavo sekmadienį surengtame referendume dėl Ukrainos rytinių regionų atsiskyrimo ir dviejų nepriklausomų respublikų sukūrimo.„Sunku atspėti, ką tiksliai jis galvoja“, - sakė L.Fabiusas.„Tačiau turime aiškiai parodyti, ką galvojame mes. Aišku, kad Krymo aneksavimas yra nepriimtinas. Negalima sutikti, kai viena šalis aneksuoja kitą“, - pabrėžė ministras.
Luhansko srityje už federalizaciją referendume pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, skelbia sukilėliaiRytų Ukrainos Luhansko srityje prorusiškų separatistų organizuotame referendume dėl regiono statuso už jo federalizaciją pasisakė beveik 96 proc. rinkėjų, pranešė balsavimą organizavęs Centrinis rinkimų komitetas (CRK)."Pirminiais duomenimis, už Luhansko srities federalizaciją balsavo 95,98 proc. rinkėjų“, - pirmadienį agentūrai „Interfax“ sakė referendumą organizavusio CRK pirmininko pavaduotojas Aleksandras Malychinas.Jis pranešė, kad „baigiami skaičiuoti rinkėjų balsai Luhanščynos šiauriniuose rajonuose, kur balsavimo metu Ukrainos nacionalinė gvardija blokavo apylinkes šarvuotaisiais transporteriais“.„Iki 12 valandos mes gavome tikslius balsavimo duomenis“, - sakė A.Malychinas.Jis pridūrėm, kad Luhanske rinkėjų aktyvumas sudarė 70 proc., o Luhansko srityje - 81 procentą.
O. Turčynovas: tai farsas be teisinio pamatoUkrainos laikinasis prezidentas sukilėlių surengtą „referendumą“ dviejuose rytiniuose regionuose pirmadienį pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“, kuriuo siekiama paslėpti rimtus nusikaltimus.„Šis farsas, kurį teroristai separatistai vadina referendumu, yra niekas kitas, tik propaganda (siekiant) nuslėpti nužudymus, pagrobimus, smurtą ir kitus rimtus nusikaltimus“, – Ukrainos parlamentui sakė Oleksandras Turčynovas.
Slovjanske teroristai iš minosvaidžių apšaudė televizijos bokštą.Daugiau – čia.
Galutiniai Donecko „referendumo“ rezultatai bus paskelbti dar negreitaiUkrainos separatistų savavališkai paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Liaginas abejoja, ar komisijai artimiausiu metu pavyks parengti oficialų sekmadienį regione vykusio referendumo rezultatų protokolą.R.Liaginas siūlo orientuotis į anksčiau jo paskelbtus pirminius balsavimo rezultatus, remiantis kuriais, už Donecko srities savarankiškumą pasisakė 89,7 proc. balsavusiųjų.„Mes planavome iki 15 val. vietos laiku parengti referendumo rezultatų protokolą, pasirašytą visų Centrinės rinkimų komisijos narių, tačiau dėl įtemptos situacijos Donecko srityje artimiausiu metu to veikiausiai nepavyks padaryti“, - sakė R.Liaginas pirmadienį telefonu agentūrai „Interfax“.„Dėl šios priežasties mes sąmoningai paskelbėme pirminius balsavimo rezultatus, į kuriuos ir orientuosimės: 89,7 proc. - už Donecko srities savarankiškumą, 10,19 proc. - prieš, 0,74 proc. balsalapių sugadinti“, - aiškino R.Liaginas.Jis nenurodė, per kiek laiko gali būti parengtas oficialus referendumo protokolas.„Biuletenių pristatymas iš balsavimo vietų gali užtrukti savaitę, tačiau tikslių terminų negaliu nurodyti“, - sakė jis.
Užsienio reikalų ministrai aptars padėtį UkrainojePirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame ES užsienio reikalų ministrai apsvarstys situaciją Ukrainoje, Artimųjų Rytų taikos procesą, Europos kaimynystės politikos klausimus. Susitikime didžiausias dėmesys bus skiriamas įvykiams Ukrainoje bei ES reakcijai į krizę šioje šalyje. Ministrai taip pat aptars Izraelio ir Palestinos derybų padėtį bei Europos kaimynystės politiką ir jos instrumentų efektyvumą, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Antradienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje dalyvaus užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius. Šiame susitikime bus ruošiamasi birželio 26-27 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame bus diskutuojama, kaip spręsti Europos energetinio saugumo iššūkius, svarstomi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, ekonomikos augimo, konkurencingumo, darbo vietų kūrimo, ES klimato ir energetikos politikos strategijos 2020-2030 m. klausimai. Po Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio vyksiančiame renginyje bus paminėtas Europos Sąjungos plėtros "penktosios bangos" dešimtmetis. 2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras.   
V. Putino nuomonė apie Ukrainos referendumus neaiškiRusijos prezidento spaudos tarnybos sekretorius Dmitrijus Peskovas "Komersant" laikraščiui tvirtino, kad Vladimiras Putinas savo nuomonę apie Donecko ir Luhansko referendumų rezultatus pareikš vėliau.Anot D. Peskovo, kalbėti apie Rusijos prezidento reakciją kol kas dar anksti. Laikraščio korespondento paklaustas, ar V. Putino pozicijai turės įtakos jo prašymas, kad Ukrainos separatistai atidėtų apsisprendimą dėl rytinių šalies regionų nepriklausomybės, prezidento atstovas patikslino - "ne prašė, o rekomendavo"."Paisyti rekomendacijos buvo sunku, net ir atsižvelgus į Rusijos Federacijos prezidento prestižą. Turint galvoje realiai vykstančius kovinius veiksmus, vietos gyventojai turėjo elgtis pagal savo planus ir esamą situaciją", - aiškino D. Peskovas.JAV ir Europos Sąjunga (ES) jau anksčiau pareiškė nepripažinsiančios separatistinių Ukrainos referendumų rezultatų ir pagrasino imtis naujų sankcijų prieš Maskvą, jei ši ir toliau reikš paramą Donecko bei Luhansko sukilėliams, ir nepalaikys išankstinių gegužės 25 dienos prezidento rinkimų. D. Peskovas tokią Vakarų poziciją pavadino "visiškai kvaila"."Kodėl Vakarai negalėjo užkirsti kelio šarvuočių naudojimui Slovjanske ir Kramatorse? Jie nenaudoja savo įtakos, tačiau dėl visko kaltina Rusiją", - pabrėžė Kremliaus atstovas.
Įvykiai Ukrainoje po ginčijamo referendumo.Daugiau – čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (37)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (125)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (129)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Batelių paieška pajūryje: ar įmanoma rasti nebrangių ir įspūdingų batų? (6)

Kad Palangoje galima atrasti stilingų apdarų, DELFI Stilius jau įsitikino. Todėl šį kartą...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (30)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

„Sostų karų“ žvaigždė E. Clarke prasitarė apie pasimatymų taisyklę (4)

Garsiųjų „Sostų karų“ aktorė Emilia Clarke nuolat supama gandų. Tačiau nuolat...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (215)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (118)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (85)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (21)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...