Nuo balandžio, kai prorusiški separatistai užgrobė kontrolę rytiniuose regionuose prie sienos su Rusija, iki gruodžio 12 dienos žuvo mažiausiai 4 707 kombatantai ir civiliai.
Iš jų 1 357 žmonės (beveik 30 proc.) žuvo per laikotarpį nuo rugsėjo 5 dienos, kai buvo paskelbtos paliaubos, tačiau dalis tų žmonių galėjo būti žuvę šiek tiek anksčiau, rodo pirmadienį paskelbta statistika.
Nors pastarosiomis dienomis smurtas aprimo, nuolat įvykdavo artilerijos susišaudymų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir separatistų, o tie neramumai didina humanitarinę krizę, dėl kurios daugelis civilių tame regione liko be tinkamo socialinio palaikymo.
„Konfliktas tęsiasi jau devintą mėnesį, o padėtis tampa vis sunkesnė žmonėms, tebegyvenantiems rytuose“, – sakoma JT žmogaus teisių aukštojo komisaro Zeido Ra'ado al Husseino pranešime.
Kijevo centrinė vyriausybė nutraukė finansinius ryšius su separatistų kontroliuojamomis teritorijomis ir nebemoka pensijų bei socialinių išmokų, baimindamasi, kad to lėšos gali atitekti sukilėliams.
Tas sprendimas tikriausiai padidins rytuose gyvenančių žmonių ekonominį ir socialinį pažeidžiamumą, pabrėžė Jungtinės Tautos. Nors sukilėliai trokšta visiškos autonomijos, jų lyderiai dar nėra sutvarkę savo finansų, todėl išlieka institucinis vakuumas.
„Padėti, kurioje atsidūrė daugelis žmonių, įskaitant laikomų prieš jų valią teritorijose, kontroliuojamose ginkluotų grupuočių, gali būti kelianti pavojų gyvybei“, – sakė Zeidas Ra'adas al Husseinas.
JT ataskaitoje taip pat pabrėžiami sistemingi žmogaus teisių pažeidimai Krymo pusiasalyje, kurį kovą aneksavo Rusija.
JT pirmadienį paskelbė ataskaitą, kurioje kaltina Ukrainos pajėgas ir prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje kankinimais ir civilių gyventojų apšaudymu nesirenkant taikinių.
JT apskaičiavo, kad per aštuonis mėnesius trunkantį separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 4 634 žmonės, o dar 10 234 buvo sužeisti, bet pirmadienio ataskaitoje sakoma, kad „tikrieji aukų skaičiai tikriausiai bus reikšmingai didesni“.
Be to, ataskaitoje nurodoma, kad 5,2 mln. žmonių, gyvenančių tame nuniokotame regione, padėtis atėjus žiemai toliau blogėja, dėl visiško vietos infrastruktūros žlugimo namai liko be vandens ir šildymo.
„Situacija darosi itin skaudi gyventojams, ypač – vyresniems žmonėms, vaikams ir žmonėms, kuriais rūpinasi valstybė, daugelis jų yra prie išgyvenimo ribos“, – nurodo JT žmogaus teisių biuras.
27 puslapių studijoje kaltė už šią humanitarinę krizę priskiriama ir provakarietiškai vyriausybei Kijeve, ir daugiausia rusakalbiams separatistams, kurie balandį sukilo prieš Kijevo valdžią.
„Vyriausybės pastangas apsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir atkurti teisėtvarką konflikto zonoje lydėjo savavališki sulaikymai, kankinimai ir žmonių, įtariamų „separatizmu ir terorizmu“, priverstiniai dingimai, – sakoma ataskaitoje. – Daugumą tokių žmogaus teisių pažeidimų, regis, įvykdė tam tikri savanoriški batalionai arba Ukrainos saugumo tarnyba (SBU)“.
JT nurodo, kad partizanai savo ruožtu yra kalti dėl nusikalstamos valstybės pramoninių Luhansko ir Donecko regionų dalyse, kurias jie kontroliuoja padedant „užsienio kovotojams“. Čia turimi omenyje Rusijos specialiųjų pajėgų kariai, kurių buvimą Maskva neigia.
„Teisėtvarkai vis labiau žlungant, daugiau žmogaus teisių pažeidimų, tokių kaip nužudymai, kankinimai, pagrobimai dėl išpirkos ir priverstinis darbas, ėmė vykdyti nariai ginkluotų grupių, kurias remia vis daugiau užsienio kovotojų“, – sakoma ataskaitoje.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris buvo išrinktas per pirmalaikius rinkimus gegužę, po mėnesius trukusių protestų žlugus Maskvos remtai šalies vadovybei, pažadėjo ištirti įtarimus dėl jo pajėgų įvykdytų pažeidimų.
Tačiau teisių gynimo grupės mano, kad vienus sunkiausių nusikaltimų vykdo Ukrainos ultranacionalistų savanoriai, kurie aktyviai dalyvavo praėjusios žiemos liaudies sukilime Kijeve ir vėliau prisidėjo prie kovos.
Maskva taip pat kaltina SBU grobiant separatistų šalininkus ir sulaikant be jokių kaltinimų rusų reporterius, nušviečiančius karą Rytų Ukrainoje.
JT ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į „ribotą pažangą“, kurią Kijevas padarė tirdamas daugiau kaip 300 užsienio stebėtojų užfiksuotų atvejų, kai iš artilerijos pabūklų nesitaikant buvo apšaudyti gyvenamieji rajonai.