Košmaras Ukrainoje: Debalcevėje rasti 500 civilių kūnų

Kijevas penktadienį pranešė atitraukęs visus savo raketų leistuvus „Uragan“ iš pagrindinės konfliktų zonos Ukrainos rytuose, kaip reikalaujama Minsko paliaubų susitarime su prorusiškais separatistais.

Naujienų agentūros AFP reporteris Artemivske matė dvi tokias salvinės ugnies sistemas, turinčias po 16 vamzdžių 220 mm kalibro raketoms leisti, parengtas pakrovimui ant geležinkelio platformų; ten pat buvo ir mažiausiai 10 haubicų.

„Ukraina demonstruoja savo pasirengimą spręsti konfliktą neginkluotu būdu. ATO (antiteroristinės operacijos) pajėgos laukia iš priešo veidrodinių žingsnių padėčiai Donbase deeskaluoti“,– sakoma ATO pareiškime, kaip pranešama UNIAN tinklalapyje.

JAV: Debalcevėje rasti negyvi 500 civilių

Debalcevėje gyvenamųjų namų rūsiuose rasti 500 negyvų civilių, pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power.

Anot jos, JT generalinio sekretoriaus padėjėjo Ivano Simonovičiaus ataskaitoje neįtraukta šimtai bevardžių aukų, likusių Debalcevėje.

Praėjusį mėnesį po Debalcevės šturmo rasta 500 lavonų. Šie lavonai aptikti namuose ir rūsiuose, kur žmonės slėpėsi nuo rusiško apšaudymo, sakė S. Power.

Ji pažymėjo, kad vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ vadovas yra sakęs, kad visi nepasitraukę iš miesto pateks į ugnį; bet ir keliai pasitraukimui iš miesto taip pat buvo apšaudomi.

Vadinasi, žmonės rizikavo ir pasilikdami mieste, ir iš jo traukdamiesi, pridūrė S. Power.

„Separatistai paliaubas panaudoja perdislokavimui, o Rusija ir toliau juos ginkluoja“, – pabrėžė ji.

Anot S. Power, Mariupolis „gali tapti kitu separatistų ir rusų kariškių taikiniu“.

Karas Donecko baseine nusinešė daugiau nei 1,5 tūkst. Ukrainos kariškių gyvybių

Nuo 2014 metų balandžio, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji antiteroristinė operacija (ATO), žuvo daugiau kaip 1500 Ukrainos kariškių, sužeista daugiau kaip 6 tūkst. 200, pranešė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jurijus Serhejevas.

„Nuo ATO pradžios Ukraina neteko 1541 kario, 6226 (kiti šaltiniai nurodo 6256) buvo sužeisti“, – sakė JT Saugumo Tarybos posėdyje J.Serhejevas.

Jis sakė, kad paliaubų režimą Donbase pažeidinėja separatistai; nuo paliaubų įsigaliojimo vasario 15 dieną buvo 750 išpuolių prieš ukrainiečių pozicijas; per šiuos išpuolius žuvo 64 Ukrainos kariai, sužeistas 341.

„Pateikti faktai patvirtina, kad susitarimai, pasirašyti Minske šių metų vasario 12 dieną ir pernai rugsėjo 5 bei 19 dienomis, nėra vykdomi iki galo. Ginkluotos grupuotės ir prorusiškos grupės tebepuldinėja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrolės postus ir civilius asmenis“, – sakė J.Serhejevas.

Ragina ESBO į Ukrainą siųsti daugiau stebėtojų

Rusija ir Vokietija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją daugiau kaip dvigubai padidinti savo stebėtojų skaičių Ukrainoje – iki 1000, nurodo Rusijos URM.

Telefonu bendravę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega Vokietijoje Franckas-Walteris Steinmeieris „paragino ESBO operatyviai nuspręsti dėl specialiosios stebėsenos misijos pratęsimo ir savo stebėtojų skaičiaus padidinimo iki 1000“, – pranešė Rusijos Užsienio reikalų ministerija.

F. Mogherini apie situaciją Ukrainoje: paliaubų laikomasi

Konferencijoje Latvijos parlamente Europos Sąjungos (ES) atstovė Federica Mogherini pareiškė, kad didžiojoje dalyje Ukrainos teritorijų paliaubų laikomasi.

Politikė paminėjo, kad per pokalbį su prezidentu Petro Porošenka, jis išreiškė viltis, kad ES palaikys Minsko susitarimo įgyvendinimo procedūras. Nors paliaubos ir buvo pažeistos keliose Ukrainos vietose, apskritai, jų laikomasi, pabrėžė F. Mogherini.

Norėdama paremti Ukrainą, ES organizuos trišales derybas dėl energetikos ir dujų tiekimo. Be to buvo pažymėta, kad ES ir toliau sieks pasirašyti laisvos prekybos sutartį su Kijevu. Manoma, kad ekonominė situacija šalyje pasikeis, jei bus siekiama reformų, tačiau ES parama Ukrainos atstovams taip pat labai svarbi. Diplomatės nuomone, tai bus tikrai sunki užduotis, kadangi reformų vykdymas yra sudėtingas net ir taikos metu.

Diplomatė taip pat prašė nepamiršti, kad krizė vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Libijoje. F. Mogerini pabrėžė, kad iš ten kylantis pavojus- grėsmė visam žemynui. ES negali leisti, kad tokie konfliktai vyktų šalia jos išorinių sienų, kadangi tai kelia terorizmo ir prekybos žmonėmis grėsmę. ES privalo dalyvauti taikos užtikrinimo procesuose Artimuosiuose Rytuose.

Ji taip pat kalbėjo ir apie Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Rygoje, kur susirinkę diplomatai koncentruosis ties Ukrainos krize.

JAV: prorusiški separatistai tik iš dalies vykdo Minsko susitarimus

Ukrainos konflikte iš dalies įvyko deeskalavimas, bet visiško Minsko susitarimų įvykdymo dar nematyti, pareiškė penktadienį JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power.

„Smurto lygis sumažėjo, tačiau Minsko susitarimai įvykdyti tik iš dalies“, – sakė ji JT Saugumo Tarybos posėdyje.

Pasak jos, daugiausia susitarimo pažeidimų tenka Rusijos palaikomiems separatistams.

Pavyzdžiui, ji peikė separatistus dėl to, kad jie ne iš karto pradėjo laikytis susitarimo nutraukti ugnį. Be to, S.Power pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad jie (separatistai) nepakankamai bendradarbiauja su ESBO stebėtojais.

Vašingtone manoma, kad separatistai nevisiškai vykdė susitarimus dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo.

Rusija: Normandijos ketvertas Berlyne nesvarstė sankcijų

Sankcijų Rusijai ir sienos tarp Rusijos ir Ukrainos kontrolės temos nebuvo svarstomos vadinamojo Normandijos ketverto užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikime Berlyne, sakė Rusijos UR viceministras Grigorijus Karasinas.

Jis nurodė kad šios temos „dirbtinai sugalvotos“. „Sankcijų mes neskelbėme ir ne mums spręsti, kada jos bus atšauktos“, – sakė Rusijos viceministras po derybų.

Sienos kontrolės problemą, anot jo, reikia spręsti remiantis Minsko susitarimais.

„Ten pažymėtos visos sąlygos, kurių laikantis galima kalbėti apie Ukrainos valdžios kontrolės sugrąžinimą tose Rusijos ir Ukrainos sienos atkarpose, kurių dabar Kijevas nekontroliuoja“, – pridūrė G.Karasinas.

„Jos susijusios su politiniu procesu, vietinių rinkimų rengimu ir taikiu sureguliavimu Ukrainoje“,– pažymėjo jis.

Prancūzija palinkėjo Ukrainos konflikto šalims drąsos nesutarimams įveikti

Konflikto Ukrainoje šalys turi išnagrinėti visus Minsko susitarimų punktus, pareiškė penktadienį Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose François Delattre'as.

„Reikia parodyti drąsos nagrinėjant visus politinius Minsko susitarimų punktus. Sureguliavimas įmanomas, jeigu šalys to panorės“, – pareiškė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje.

F.Delattre'as įtikinėjo Rusiją pasiekti, kad Ukrainos rytuose veikiantys separatistai vykdytų Minske prisiimtus įsipareigojimus.

Jis taip pat paragino paleisti į laisvę Ukrainos lakūnę Nadiją Savčenko.

„Pirmiausia, turima omenyje įkaitų ir neteisėtai laikomų asmenų paleidimas. Minsko susitarimuose numatytas jų paleidimas ir mainai pagal principą „visi į visus“. Todėl mes raginame Rusija nebelaikyti tų, kuriuos jie neteisėtai laiko savo teritorijoje, taip pat ir Nadiją Savčenko“, – nurodė jis savo kalboje JT Saugumo Tarybos posėdyje.

Panašių raginimų pateikė ir kitų Vakarų valstybių atstovai.