„Tai didi diena Europai... Europos Sąjunga šiandien kaip niekada anksčiau stovi su jumis petys į petį“, - sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy per pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis ir Moldovos premjeras Iurie Leanca.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį Briuselyje pasirašęs laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES) sakė, kad europinių svajonių įgyvendinimas brangiai atsiėjo jo šaliai.
„Per pastaruosius mėnesius Ukraina sumokėjo didžiausią galimą kainą, kad išsipildytų jos europinės svajonės“, - sakė P.Porošenka Bendrijos lyderiams per sutarties pasirašymo ceremoniją.
Siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai
Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausia gali virsti naryste Bendrijoje.
ES šios penktadienio ceremonijos žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.
Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.
Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.
Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.
Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES vieningosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.
Ukrainos prezidentas P. Porošenka pasirašys asociacijos su ES sutartį
Tuo tarpu prorusiški separatistai rytų Ukrainoje paleido keturis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, kuriuos laikė 31 dieną.
Maištingoje Donecko srityje keturi ESBO misijos nariai atvyko į vieną viešbutį penktadienį paryčiais. Jie atrodė pavargę ir įsitempę, taip pat atsisakė kalbėtis su žurnalistais.
Dar keturi pagrobti ESBO stebėtojai tebėra laikomi kažkur rytų Ukrainoje.
Sutartis su ES, kurią prezidentas Petro Porošenka pasirašė Briuselyje, suteiks galimybę siekti visavertės narystės Bendrijoje, taip pat padės mažinti Rusijos įtaką Ukrainoje.
Asociacijos su ES sutartis buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, išprovokavusių konfliktą šioje susiskaldžiusioje, bet strategiškai svarbioje Rytų Europos šalyje, kurio priešingose stovyklose atsidūrė Kremlius ir Vakarų galybės, taip pat Ukrainos rusakalbiai ir etniniai ukrainiečiai.
Vakarų šalys šiuo metu stengiasi išgelbėti P.Porošenkos paskelbtas laikinas paliaubas ir bręstančias taikos derybas su prorusiškais sukilėliais, kontroliuojančiais dideles teritorijas Ukrainos rytiniame pramonės rajone.
Ketvirtadienį P.Porošenka kelioms valandoms – iki penktadienio 19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – pratęsė paliaubas, kurios ne kartą buvo sutrikdytos, tačiau vis tiek padėjo apriboti didžiausią smurtą rytiniame pramonės rajone, kuriame gyvena daug rusakalbių.
Kijevas ir separatistų vadai taip pat susitarė dėl trečių netiesioginių derybų pagrindiniame rytų regiono mieste Donecke, per kurias gali būti susitarta ugnies nutraukimą pratęsti ilgesniam laikui.
„Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Man nepatinka mintis, kad nebus pasinaudota paskutine galimybe atnešti taiką regionui.“, – 48 metų konditerijos pramonės magnatas pridūrė duodamas interviu anglų kalba.
P.Porošenka pastebėjo, kad V.Putino pozicija kai kada būna „labai pragmatiška. Kai kada – labai emocinga. Mėginu rasti laiką, kai jis nusiteikęs labiau pragmatiškai negu emocingai.“
Tuo tarpu Kremlius pranešė, jog V.Putinas tikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel visiškai palaikantis reikšmingo dialogo atnaujinimą tarp konflikto Ukrainoje šalių.
Jau 11 savaičių vykstantis sukilimas pareikalavo daugiau nei 435 žmonių gyvybių ir suardė trapią pasitikėjimo sistemą, kuri buvo susikūrusi tarp Maskvos ir Vakarų šalių po Šaltojo karo.
Daugelis įtaria, kad V.Putinas režisuoja sukilimą Ukrainoje po to, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, atsakydama į vasarį Kijeve įvykdytą Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Kremliaus vadovas neigia kontroliuojantis kovotojus, tačiau jis kol kas niekaip nekomentavo pranešimų apie reaktyvinės ugnies sistemas ir netgi tankus, kertančius Rusijos sieną ir plūstančius į konflikto zoną.
„Rusijai kritiškai svarbu artimiausiomis valandomis – tiesiogine prasme – parodyti, jog jie stengiasi nuginkluotų separatistus, paskatinti juos nusiginkluoti, paraginti juos sudėti ginklus ir pradėti tapti teisėto proceso dalimi“, – sakė JAV valstybės sekretorius J.Kerry.
Jis perspėjo, kad ES lyderiai tarsis dėl tolesnių sankcijų Maskvai, kai pasirašys asociacijos sutartį su Ukraina. Tą sutartį buvo atmetusi ankstesnė Kijevo administracija, ir tas žingsnis galiausiai nulėmė jos žlugimą.
Vakarų šalių planuojamos baudžiamosios priemonės būtų nutaikytos į Rusijos finansų ir gynybos sektorius tuo metu, kai ši nuo eksporto priklausoma šalis yra atsidūrusi ant naujos recesijos slenksčio.
Tačiau vėliau JAV valstybės departamentas pasistengė sumažinti įtampą, tiesiogiai nesiedamas J.Kerry pareiškimų su sankcijų grėsme.