Pilotas žudikas gyveno „ties riba“, nes būgštavo, kad prastėjantis regėjimas, veikiausiai dėl tinklainės atšokos, gali kainuoti jam piloto licenciją.
Tačiau tyrėjai dabar mano, kad tokia jo būklė tebuvo paprasčiausias nervinis, psichosomatinis sutrikimas, o ne fizinė liga, rašo dailymail.co.uk.
Gydytojai teigia, kad streso sukeltus simptomus padeda numalšinti poilsis ir vaistai. Tai sustiprina šiurpų scenarijų, kad A. Lubitzas be reikalo pražudė save ir dar 149 žmones.
„Jeigu tai iš tikrųjų privertė jį nusižudyti ir nužudyti visus likusius žmones, tai tuomet jis galėjo pasirinkti mirtį dėl visiškai klaidingų priežasčių“, - sakė baudžiamajam tyrimui artimas pareigūnas.
„Jis gyveno tam, kad skraidytų, ir jam kėlė siaubą mintis, kad gali prarasti piloto licenciją. Pagal jo mąstymą, tai buvo baisiau už mirtį“, - pridūrė jis.
Detektyvai ir prokurorai analizuos iki šiol slėptus Diuseldorfo universitetinės klinikos medicininius dokumentus ir tikrins, ar piloto nusiskundimai tebuvo nervino pobūdžio.
Jie dažniausiai būna susiję su psichosomatiniais sutrikimais.
Internete vyksta daug diskusijų, kuriose žmonės džiaugėsi sužinoję, kad jų regos problemas galėjo sukelti nerimas, stresas ir depresija.
A.Lubitzo teta Brigitte W. sakė nieko nežinojusi apie jo problemas. Savo sūnėną ji pažinojo tik kaip normalų ir laimingą vyrą.
„Nieko nežinojau apie psichinės sveikatos ir regėjimo problemas“, - Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė 79 metų moteris.
„Per giminės šventes jis būdavo laimingas. Jis niekada nepasakodavo, kad darbe patiria stresą. Mes juo didžiavomės, kad jis įgyvendino savo vaikystės svajonę“, - teigė A. Lubitzo teta.
„Jis sąmoningai sudaužė lėktuvą į tuos kalnus. Šeimai dabar labai sunku su tuo susitaikyti“, - pridūrė ji.
Manoma, kad A. Lubitzas skundėsi dėl suprastėjusio ryškumo, tamsių dėmelių regos lauke, ratilų ir šviesos blyksnių. Kartais tai trukdydavo jam teisingai suvokti atstumą.
Vakar buvo pranešta, kad A. Lubitzui regėjimas galėjo prastėti dėl tinklainės atšokos. Žiniasklaida skelbė, kad jis jau galėjo būti praradęs 30 proc. regėjimo.
Šios ligos atveju akies dugne esantis plonas tinklainės audinys atsisluoksniuoja nuo kraujagyslių, tiekiančių deguonį ir maistingąsias medžiagas. Šį sutrikimą dažnai lydi žybsniai akyse.
DELFI primena, kad pirmadienį skelbta, kad pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofą sukėlęs antrasis pilotas Andreasas Lubitzas keletą metų buvo gydomas dėl polinkio į savižudybę.
Manoma, kad A. Lubitzas lėktuvą Prancūzijos Alpėse sudaužė tyčia. Ši katastrofa pareikalavo 150 gyvybių.
Diuseldorfo prokuratūros atstovas spaudai Ralfas Herrenbrueckas pranešė, kad prieš A. Lubitzui tampant pilotu jam buvo taikomas psichoterapinis gydymas dėl „pasireiškusio polinkio į savižudybę“.
Vis dėlto, anot R. Herrenbruecko, nuo tada, kai A. Lubitzas gavo piloto licenciją, jokiuose dokumentuose šis gydymas nebuvo minimas.
„Nėra įrodymų, liudijančių, kad antrasis pilotas ruošėsi padaryti tai, ką padarė“, – pridūrė jis.
Taip pat R. Herrenbrueckas informavo, kad kol kas nenustatyta jokių A. Lubitzo „asmeninio ar profesinio gyvenimo detalių, galinčių atskleisti jo motyvą“.