Savo poziciją šiuo klausimu V. Putinas išsakė viešėdamas Armėnijos sostinėje Jerevane genocido aukoms atminti skirtoje ceremonijoje.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija pavartoja žodį „genocidas“ šiuo klausimu. Man yra liūdna, kad Putinas žengė šį žingsnį. Tai, kas vyksta Kryme ir Ukrainoje, suprantama ne visiems. Jie iš pradžių turėtų tai paaiškinti, prieš pradedant kalbėti apie genocidą“, - pareiškė R. T. Erdoganas.

Vladimiras Putinas, Francois Hollande'as, Serge Sarkisianas
Balandžio 24 d. memorialiniame armėnų genocido aukoms skirtame komplekse Jerevane vyko 1915-1923 m. Osmanų imperijoje žuvusiesiems atminti skirti renginiai. Į šiam minėjimui skirtus renginius į Jerevaną atvyko Kuveito, Kazachstano, Japonijos, Indijos, Slovėnijos, Portugalijos, Danijos, Airijos ir kitų šalių delegacijos, rašo newsru.com. Rusijai šiuose renginiuose atstovavęs V. Putinas įspėjo apie iškilusį neofašizmo pavojų.

„Rusijos pozicija buvo ir išlieka nuosekli. Mes visada teigėme, kad negali būti jokių masinį žmonių žudymą pateisinančių aplinkybių. Rusija yra pasirašiusi ir inicijavusi daugybę tarptautinių teisės aktų, padėjusių pagrindą šiuolaikinei tarptautinei baudžiamajai teisei, įskaitant ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį“, - kalbėjo V. Putinas.

Iš karto po V. Putino kalbos jo žodžius sukritikavo Turkijos užsienio reikalų ministerija. „Atsižvelgiant į masinius žudymus, persekiojimus, (...) kuriuos Rusija vykdė Kaukaze, Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje praėjusiame amžiuje (...), manome, kad Rusija labiau nei kuri kita šalis turi žinoti, kas yra genocidas ir kokios yra jo teisinės ribos“, - teigiama oficialiame Turkijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

R. T. Erdoganas savo ruožtu parengė oficialų kreipimąsi, skirtą armėnų genocido 100-mečiui, ir išsiuntė jį į Turkijos sostinės Stambulo centre esančią Šv. Marijos bažnyčią, kur vyko pamaldos. Šias pamaldas surengė armėnų bažnyčios patriarchatas Stambule. R. T. Erdogano kreipimasis buvo perskaitytas per liturgiją. Be to, pirmą kartą pamaldose dalyvavo Turkijos vyriausybės atstovas – Europos Sąjungos (ES) reikalų ministras Volkanas Bozkiras.

Nepaisant šio pareiškimo Turkijos valdžia vis dar nepripažįsta armėnų genocido. Likus vienai dienai iki 100-ųjų genocido minėjimo metinių, balandžio 23 d. Turkija atšaukė savo ambasadorių iš Vienos, apkaltindama Austrijos parlamentą istorijos iškraipymu. Visa tai įvyko po to, kai Austrijoje buvo priimta deklaracija, smerkianti armėnų genocidą Osmanų imperijoje. Anksčiau Turkija jau atšaukė savo ambasadorių iš Vatikano, nes Romos popiežius Pranciškus kalbėdamas apie masines armėnų žudynes pavartojo žodį „genocidas“.