Interviu televizijos kanalui „TGRT Haber“ M. Cavusoglu pareiškė, jog Austrijos kanclerio nuomonei tikriausiai turėjo įtakos priemonės, kurių Turkijos valdžia ėmėsi prieš sąmokslininkus ir jų bendrininkus po nesėkmingo mėginimo įvykdyti valstybės perversmą.

„Austrijos kancleris pirma turėtų pažvelgti į savo paties šalį. Rasizmas – žmogaus teisių priešas, bet jis tapo viena iš tendencijų, ir šiandien Austrija yra radikaliojo rasizmo sostinė“, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas.

Jo pareiškimas tučtuojau sulaukė Vienos reakcijos: Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas paragino Turkiją atidžiau rinktis žodžius.

Trečiadienį K. Kernas pareiškė, kad jis siūlo nutraukti derybas dėl Turkijos stojimo į ES tiek dėl ekonominių sunkumų, tiek dėl demokratijos problemų šioje šalyje.

ES ir Turkijos asociacijos sutartis buvo pasirašyta 1963 metais. Paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje Ankara padavė 1987 metais. Derybas dėl Turkijos stojimo į ES, prasidėjusias tik 2005 metais, ne kartą temdė nesutarimai. Šiuo metu Turkijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje iš 35 derybinių skyrių atidaryta 16.

ES ir Turkijos susitarimas dėl migrantų gali žlugti, nerimaujama Europoje

Europos Sąjungoje vis labiau nerimaujama, kad jau mėnesį gyvuojantis susitarimas su Turkija kaip pažaboti migrantų srautą, gali žlugti dėl pernelyg griežtų Ankaros priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo.

Turkija piktai atmeta ES kritiką, esą valymai po pučo galbūt pažeidžia žmogaus teises, kurių Ankara privalo laikytis, sutarus dėl bevizio režimo įvedimo turkams ir paspartintų derybų dėl Turkijos narystės Bendrijoje.

„Pavojus yra didelis. Sutarties sėkmė kol kas lieka tarpi“, – sakė praėjusį savaitgalį Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris Austrijos dienraščiui „Kurier“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „jau keletą kartų užsiminė, kad norėtų atsisakyti jos“, – nurodė J.-C. Junckeris.

Jeigu taip atsitiktų, „tuomet galime tikėtis, kad migrantai vėl ims plūsti į Europą“, pridūrė jis.

Jeigu sutartis žlugs, lėšų stokojanti Graikija pirmoji patirtų visą tą karštį, nes būtent per ją pernai į Europą traukė milijonas prieglobsčio prašytojų.

„Žinoma, esame susirūpinę“, – sakė Graikijos imigracijos ministras Yannis Mouzalas.

„Tačiau lig šiol tai, kad į graikų salas atvyksta žmonių, nerodo, jog sutarties nesilaikoma“, – pažymėjo jis.