Anot M. Cavusoglu , Turkija gali apsvarstyti, ar nevertėtų atšaukti readmisijos susitarimą su Graikija. Pagal susitarimą Graikijai leidžiama grąžinti į Turkiją nelegalius, per Turkiją į Graikiją atkeliavusius migrantus.
Turkijos užsienio reikalų ministro teigimu, Graikijos teismo sprendimas yra labiau politinis nei teisinis, jis pabrėžė, kad šis incidentas neabejotinai paveiks dvišalius santykius.
„Jie nėra tik smulkūs nusikaltėliai“, – teigė M. Cavusoglu ir pridūrė, kad kariai bandė nužudyti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Turkijos ministras taip pat pareiškė, neva Turkija negali pozityviai vertinti teroristus ir perversmo šalininkus remiančios šalies ir savo reakcijai išreikšti imsis konkrečių veiksmų.
Įsigaliojus susitarimui dėl migrantų, stipriai sumažėjo į Graikijos salas atvykstančių nelegalių migrantų – nuo 7 tūkst. atvykėlių per dieną 2015 metais iki 20 migrantų per dieną.
Po bandymo liepos 15 dieną įvykdyti perversmą aštuoni Turkijos kariai, tarp kurių du vadai, keturi kapitonai ir du seržantai, sraigtasparniu paspruko į Graikiją ir nusileido Aleksandrupolyje. Nusileidę kariai paprašė prieglobsčio Graikijoje. Kol byla buvo perduota į teismą, įtariamiesiems skirta dviejų mėnesių lygtinė kalėjimo bausmė. Ankara formaliai prašė Graikijos išduoti karius, tačiau ketvirtadienį Graikijos teismas nepritarė karių ekstradicijai.
Pateikė naują prašymą
Turkija ir toliau reikalauja Atėnų išduoti aštuonis per pučą į Graikiją pabėgusius savo karius, informuoja agentūra „Reuters“.
Teisingumo ministerija Ankaroje pateikė naują prašymą, penktadienį pranešė stotis „CNN Tuerk“.
Aukščiausiasis teismas Atėnuose ketvirtadienį atsisakė išduoti kariškius. Turkija į tai reagavo su pasipiktinimu ir kalbėjo apie politiškai motyvuotą sprendimą.
Vyrai liepos viduryje sraigtasparniu pabėgo į Graikiją ir pasiprašė čia prieglobsčio. Jie paneigė bet kokias sąsajas su žlugusiu puču prieš prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Vyriausybė Ankaroje kariškius pavadino išdavikais.