Autorius įvardino tris pastarųjų įvykių priežastis. Visų pirma, „antradienį Ukrainos parlamente opozicinės partijos nariai mėgino įvykdyti balsavimą už 2004 m. konstitucijos grąžinimą, o tai būtų sumažinę prezidento galias“. Tada protestuotojų minia iš Nepriklausomybės aikštės patraukė prie parlamento rūmų. Teisėsaugininkai bandė juos sulaikyti, prasidėjo susirėmimai, žuvo žmonių, pabrėžia M. Fisheris.
Antra, protestuotojai mano, kad V. Janukovyčius artina jų šalį su Rusija, taigi simboliškai tolsta nuo Europos, tęsia autorius. „Pirmadienį Maskva paskelbė, kad ji perduoda Ukrainai dar 2 mlrd. dolerių (5 mlrd. Lt). Tai nebuvo netikėta, nes ši suma – dalis žadėtos finansinės paramos, kurios dydis – 15 mlrd. dolerių (37,7 mlrd. Lt)“, – rašoma straipsnyje.
Trečia, rašo M. Fisheris, šiuo metu Ukraina tebėra padalinta socialiniu ir demografiniu požiūriu, tinkamą vyriausybės darbą trukdo korupcija, šalies ekonomika tebėra nestabili.
„Kol tebėra tai, kas prieš tai išvardinta, visuotiniai neramumai veikiausiai tęsis“, – daro išvadą M. Fisheris.