Nedidelis oro uostas šalia slidinėjimo kurorto Barsijoneto tapo paskubomis įrengtu krizių centru, kur gelbėtojai, tyrėjai ir vyriausybės ministrai pradėjo darbą praėjus kelioms valandoms po mįslingos lėktuvo „Airbus A320“ katastrofos.
Ore nuolat burzgė sraigtasparniai, skrendantys į sunkiai pasiekiamą nelaimės vietą ant snieguotų Estropo kalnagūbrio šlaitų, kur lėktuvo nuolaužos yra pažirusios bent 2 km skersmens teritorijoje.
Vienas vietos ūkininkas, vardu Jeanas-Christophe'as, padėjęs gelbėtojams surasti katastrofos vietą, sakė radijui RTL, kad iš lėktuvo „beveik nieko neliko“.
„Mačiau lėktuvo dalis ir dūmus. Lėktuvo nuolaužos nebuvo labai didelės – matėm, kad jis visiškai subyrėjo į mažyčius gabalėlius; visiškai ištiško“, – pasakojo jis.
Atnaujinama paieška
Sudėtingos aukų paieškos po didžiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius aviacijos katastrofos Prancūzijos teritorijoje atsinaujino trečiadienį paryčiais, o vėliau dieną tragedijos vietą aplankys Europos lyderiai.
Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ reiso 4U9525 (GWI9525) lėktuvas, kuriame buvo 144 keleiviai, įskaitant 16 vokiečių paauglių, grįžtančių namo iš mokyklos organizuotos išvykos, krito aštuonias minutes, kol įsirėžė į kalno šlaitą. Nei vienas žmogus neliko gyvas.
Nors oro dispečeriai desperatiškai stengėsi susisiekti su pilotais, jokio atsako nebuvo sulaukta.
Šios katastrofos priežastis lieka mįslinga, bet pareigūnai jau rado vieną juodąją dėžę „Airbus A320“ sudužimo vietoje, kur nuolaužos yra išsibarsčiusios apie 1,6 ha teritorijoje.
Buvo mobilizuoti daugiau negu 300 policininkų ir 380 ugniagesių. Pulkininkas leitenantas Jeanas-Marcas Menichini sakė, kad 30 kalnų gelbėtojų vėl mėgins nuskristi į nelaimės vietą sraigtasparniu trečiadienį, kai prašvis. Dar apie 65 policijos pareigūnai mėgina ten užkopti pėsčiomis. Penki tyrėjai nakvojo incidento vietoje.
Prireiks „bent savaitės“ išnaršyti tai atokiai vietai, nurodė J.-M.Menichini, pridūręs, kad palaikams išgabenti reikės „bent kelių dienų“.
Antradienį iš vyriausybės sraigtasparnio nufilmuotame vaizdo įraše matėsi smarkiai raižyti, vietomis snieguoti kalnų šlaitai, išraižyti gilių tarpeklių. Smulkios sulamdyto metalo nuolaužos buvo pažirusios ant vieno šlaito.
Lėktuvas buvo „visiškai sunaikintas“, sakė vienas vietos įstatymų leidėjas, praskridęs virš incidento vietos ir pridūręs, kad vaizdas buvo „šiurpus“.
„Didžiausios kūnų dalys, kurias pamatėme, buvo ne didesnės negu lagaminas“, – sakė vienas tyrėjas.
Kodėl pilotai nesiuntė nelaimės signalo?
„Mes žinome, kad lėktuvas iš normalaus kruizinio 38 tūkst. pėdų (11,5 km) aukščio kalnuose sudužo vos per aštuonias minutes. Vienas pilotas man sakė, kad tai yra dvigubai greičiau už normalų nusileidimo laiką. Tačiau jis pažymėjo, kad lėktuvai gali nutūpti ir dar greičiau ir viskas gali būti gerai“, – žurnalistams sakė „Germanwings“ direktorius Thomasas Winkelmannas.
Avariniu atveju pilotai pirmiausia stengiasi, kad lėktuvas skristų, ir kai tik jie atgauna kokią nors kontrolę, jie yra mokomi iš karto siųsti pranešimą apie nelaimę. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad pilotai susidūrė su tokiu katastrofišku atveju, jog neturėjo laiko pasiųsi radijo signalą ar apsisukti ir rasti artimiausią nutūpimo taką.
Vis dar anksti teigti kažką konkretaus, bet gali būti, kad atsisakė abu varikliai, kilo problemų dėl kuro ar nuo lėktuvui nulūžo kažkas kritiškai svarbaus.
Lėktuvas pradėjo leistis po vienos minutės, kai pasiekė savo kruizinį aukštį, ir aštuonias minutes artėjo prie žemės, netekdamas aukščio, sakė Th. Winkelmannas.
Jo teigimu, lėktuvas prarado ryšį su Prancūzijos oro eismo kontrolieriais 10 val. 53 min. vietos laiku, būdamas maždaug 6 tūkst. pėdų (1,8 km) aukštyje.
Paskutines 10 minučių – mirtina tyla
Prancūzijos aviakatastrofų tyrėjai skubiai tiria pilotų kabinos balsų įrašymo prietaisą iš „Germanwings“ lėktuvo „Airbus – 320“, mėgindami atskleisti paslaptį, kodėl orlaivis sudužo pietiniuose Alpių kalnuose, pražudydamas visus juo skridusius 150 žmonių.
Tyrėjai suka galvą, kodėl įgula nepasiuntė pranešimo apie nelaimę, kai reisu U49525 skridęs lėktuvas pradėjo netekti aukščio, arba kodėl pilotas nepakeitė kurso, kad nesudužtų kalnuotame tarpeklyje.
Per paskutines 10 skrydžio minučių iš lėktuvo, kuris priklausė antrinei „Lufthansa“ pigių skrydžių bendrovei ir kuris skrido iš Barselonos į Diuseldorfą, sklido mirtina radijo tyla.
Nepatikrinta informacija iš lėktuvų sekimo svetainių verčia atmesti sprogimo ar variklių užgesimo ore galimybę, nes abi šios priežastys būtų privertusios lėktuvą sudužti kur kas greičiau. Ekspertai teigė, kad tokie lėktuvai kaip „Airbus“, visiškai atsisakius varikliams, kurį laiką dar gali sklęsti.
„Vokietijos valdytas A320 nesudužo skrisdamas kreiseriniu greičiu. Ne šiais laikais. Tai yra keista“, - socialiniame tinkle „Twitter“ rašė „Flightglobal“ operacijų ir saugumo direktorius Davidas Learmountas.
Gelbėtojai kalba apie siaubingus vaizdus
Gelbėtojai ir pareigūnai kovo 24 dienos vakarą kalbėjo apie Prancūzijos kalnuose, kur mįslingomis aplinkybėmis sudužo Vokietijos keleivinis lėktuvas, išvystą „siaubingą vaizdą“. Skelbiama, kad per katastrofą žuvo visi 150 lėktuve buvę žmonės.
„Germanwings“ lėktuvas „Airbus A320“, prieš suduždamas Prancūzijos Alpėse, nepasiuntė jokio nelaimės signalo.
Spėjama, kad per nelaimę neišgyveno nė vienas iš 144 keleivių ir šešių įgulos narių. Lėktuvas skrido iš Barselonos į Diuseldorfą.
Lėktuve buvo ir 16 moksleivių ir du mokytojai.
„Iš lėktuvo liko tik nuolaužos. Aukų kūnai neatpažįstami“, – vakar sakė vienas gelbėtojas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, kuris taip pat buvo nuskridęs į nelaimės vietą, sakė išvydęs „siaubingą vaizdą“: „Artimųjų netekusių šeimų sielvartas neišmatuojamas. Privalome laikytis išvien“.
