Protestai kilo po to, kai buvo paskelbta, kad didinami tarifai už elektrą, tačiau „The Wall Street Journal“ mano, kad nepasitenkinimo priežastys dar susijusios ir su „Rusijos viešpatavimu vietos ekonomikoje, taip pat korupcija ir „saviškių“ protegavimu – pagrindiniais Kremliaus verslo modelio bruožais“.
S. Sargsjanas sutiko atlikti auditą ir atidėjo tarifų didinimą. Kremlius paskolino Armėnijai 200 mln. dolerių karinėms reikmėms ir sutiko su tuo, kad vieną rusą, kaltinamą armėnų šeimos išžudymu, teistų Armėnijos teismas.
„Vladimiras Putinas pajuto grėsmę savo karinėms investicijoms Armėnijoje“, - rašo leidinys, Rusijos bazę Giumryje pavadindamas esminiu placdarmu.
„Jungtinės Valstijos ir Europa turi paskatinti Armėnijos žingsnius Vakarų link, kad užkirstų kelią naujiems Rusijos įsiveržimams. Tačiau ženklų, kad būtų ryžtingai šito siekiama, nėra“, - rašoma redakcijos skiltyje. Pasak laikraščio, gegužės mėnesį Europos Sąjunga susilpnino savo įsipareigojimus „Rytų partnerystės“ šalims.
Jungtinės Valstijos savo poziciją Armėnijos klausimu išreiškė socialiniame tinkle „Twitter“. Amerikos pasiuntinybė Jerevane paragino demonstrantus ir valdžią elgtis taikiai ir santūriai. „Kaip miela“, - tokį pasiūlymą sarkastiškai pakomentavo „The Wall Street Journal“.
DELFI primena, kad šeštadienį Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė, jog vyriausybė, kol baigsis auditas Rusijos valdomoje elektros tinklų bendrovėje „Armėnijos elektros tinklai", padengs elektros energijos kainos skirtumą po jos padidinimo. Kartu valstybės vadovas pabrėžė, kad būtų „labai pavojinga anuliuoti sprendimą padidinti energetikos tarifus".
Protestuotojai teigė, kad toje bendrovėje klesti korupcija.
Vašingtonas, Briuselis bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija savaitgalį išreiškė susirūpinimą dėl prasiveržusio smurto.
Nors Rusijoje pasigirdo kalbų, kad šie protestai gali peraugti į masinį antivyriausybinį judėjimą, panašų į Maidano revoliuciją, per kurią pernai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas, visgi daugiau yra teigiančiųjų, kad mitingai Armėnijoje nėra politinio pobūdžio.
„Tai nepolitinė reakcija į didžiulio Armėnijos populiacijos segmento ekonominę marginalizaciją“, - rašė feisbuke armėnų ir amerikiečių kilmės muzikantas Seržas Tankianas iš alternatyvaus metalo grupės „System of a Down“
Armėnijai, kuri yra Maskvos sąjungininkė, skaudžiai smogė ekonominė krizė Rusijoje. Eksportas į Rusiją smarkiai krito, taip pat labai sumažėjo pinigų perlaidos iš toje šalyje dirbančių armėnų.
Sausį Armėnija prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos, o šis žingsnis dar labiau padidino Jerevano priklausomybę nuo Maskvos.
