Rusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę yra spjūvis tarptautinei bendruomenei ir suverenios Gruzijos valstybės teisių nepaisymas. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas. „Rusija tokiu sprendimu demonstruoja savo vienašališką požiūrį į šitą krizę ir absoliučiai nebederina savo veiksmų su visa tarptautine bendruomene“, - teigia mokslininkas.
Tomas Janeliūnas
Pakenks regiono stabilumui

Pasak T. Janeliūno, vienašališkas separatistinių regionų nepriklausomybės pripažinimas gali pakenkti regiono ar net viso pasaulio stabilumui, nes tai paskatins ir kitas valstybes bei tautas nebekreipti dėmesio į tarptautinę teisę ar nusistovėjusius paprotinės teisės principus.

„Atsiras daugybė tokių precedentų, kuomet tokie separatistiniai regionai skelbs nepriklausomybę, ieškos išorinių palaikytojų, rėmėjų, kurie juos pripažins. Kitos šalys, atvirkščiai, deklaruos, kad tai yra tarptautinės teisės naikinimas. Iš tikrųjų tai gresia dideliu nestabilumu ne tik regionine prasme, bet ir tarptautinei sistemai visai. Sakykime, Jungtinės Tautos (JT) tuo atveju tampa tikai nebe universali organizacija, nes daugiau šalių, nei dabar, bus nepripažįstamos JT lygiu ir nepriimamos į organizaciją“, - DELFI antradienį sakė T. Janeliūnas.

Politologas teigia, kad naujų valstybių pripažinimas įmanomas tik kompromiso keliu. Ir nors T. Janeliūnas pripažįsta, kad Kosovo atveju visuotinio kompromiso nepasiekta (Kosovo nepriklausomybei ypač priešinosi Serbija, Rusija ir Kinija), tačiau procesas buvo ilgas, jo metu buvo keičiamasi nuomonės ir pozicijomis, - galiausiai, Kosovo sprendimas atsiskirti buvo paremtas pasaulio valstybių, pripažinusių naująją valstybę, daugumos. „Tokių separatistinių regionų problemų sprendimas būna pakankamai sudėtingas ir sėkmingas būna tiktai tada, jeigu daug šalių pasiekia kompromisą. Šiuo atveju apie kompromisą kalbėti negalima, vadinasi, problema gilinama“, - sako VU TSPMI docentas.

Gruzija įgijo politinių argumentų

Nepaisant Gruzijos pralaimėjimo konflikte su Rusija ir teritorinių nuostolių ( de facto Pietų Osetija ir Abchazija buvo visiškai autonomiškos), gruzinai po Rusijos vienašališko sprendimo įgijo ir tam tikrą pranašumą. Anot T. Janeliūno, Gruzija dabar gali argumentuotai teigti, kad Rusija, teisindamasi savo piliečių gynyba bei rūpesčiu dėl žmogaus teisių, iš esmės okupavo teritorijas, kurių nepriklausomybę dabar pripažino.

Tomas Janeliūnas
S.Kairio nuotr.

„Gruzijos ir Rusijos konflikte iš esmės pasiektas maksimumas ir tas politinis deklaravimas iš esmės situacijos de facto nekeičia, keičia tiktais politinius argumentus. Ir Gruzija, tarp šitų politinių argumentų, gali dabar kalbėti, kad tai yra elementari Rusijos okupacija, siekiant savo interesų, kuriuos įgyvendina prisidengiant kažkokiais neva žmogaus teisių pažeidimais arba laisvu apsisprendimu. Bet realiai Rusija turi savo interesų, kuriuos įgyvendina pažeidinėdama ne tik suverenios valstybės teises, bet ir, sakykim taip - spjauna į visą tarptautinė bendruomenę“, - sako politologas.

Siekiama stabdyti NATO plėtrą

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Rusija nutarė pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nors nuolat buvo kalbama, kad jai naudingiau nestabili ir neaiški situacija regione, T. Janeliūnas sako, jog tokiu būdu galėjo būti siekiama pakankamai ilgam laikui įšaldyti Gruzijos narystę NATO.

„Čia gali būti ėjimas va bank , turint galvoje, kad galbūt iš tikrųjų buvo suprasta, kad Gruzijos narystės NATO po Bukarešto sustabdyti nebelabai jau išeina. Bandyta perlaužti situaciją ir iš principo destabilizuoti visą šį regioną, buvo pabandyta tokiu būtu atitirpinti šituos konfliktus, suaktyvinti tuos procesus ir pažiūrėti - galbūt tai sukels neprognozuojamas pasekmes, na kad ir Gruzijos valdžios pasikeitimą. O tai tokios didelės krizės akivaizdoje būtų visai nenuostabus dalykas. Tokiu būdu galima tikėtis, jeigu sakykim, Gruzijoje pakeičiamas Michailas Saakašvilis, tai galbūt gali būti pakeičiamos ir bendros Gruzijos pastangos būti NATO nare“, - svarstė T. Janeliūnas.

Politologo nuomone, nestabilumas regione gali atidėti formalius sprendimus NATO bloke, nes yra požymių, kad kurį laiką gali būti apsiribojama patikinimais, esą Gruzijai Aljanso durys nėra užtrenktos, bet formalių sprendimų nebus matyti.

„Iš tikrųjų NATO, nepaisant to, kad čia deklaruoja, kad niekas nesustabdys Gruzijos tapimo NATO nare, aš nemanau, kad skubės priimti kažkokius skubius sprendimus. Dar kurį laiką bus apsiribojama visokiais svarstymais, patikinimais, kad neužtrenkia Gruzijai durų ir taip toliau, bet, ar tai pavirs realiai formaliais sprendimais, aš labai abejočiau.

Toks sprendimų atidėjimas, T. Janeliūno nuomone, Rusijai šiuo laikotarpiu gali būti naudingas, nes kol vyks tos diskusijos dėl separatistinių regionų pripažinimo-nepripažinimo, tol bus atitraukiamas dėmesys nuo Gruzijos narystės NATO klausimo.

K. Girnius: Rusijai peržengus ribą, Europa bus priversta reaguoti griežtai

Pripažinusi separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, Rusija peržengė ribą, todėl ir nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu besilaikiusios Europos valstybės bus priverstos užimti griežtesnę liniją, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

K. Girniaus nuomone, įtampa gali paaštrėti ir dėl Jungtinių Valstijų sprendimo pasiųsti humanitarinę pagalbą plukdančius karinius laivus į Počio uostą, kur yra Rusijos kariai.

"Kai buvo paskelbtos paliaubos, atrodė, kad krizė įveikta. Dabar atrodo, kad atsiranda antroji krizė. Amerika siunčia savo viceprezidentą į Tbilisį. Dabar pranešta, kad Amerika siųs laivus į Počio uostą, kur yra Rusijos kariai. Didėja nelaukto konflikto galimybė", - pažymėjo K. Girnius.

Apžvalgininko nuomone, nepaisant to, kaip reaguotų Vakarai, Gruzija bent jau artimiausius kelis dešimtmečius neturi galimybių susigrąžinti Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolės.

Eltos paklaustas, ar po paskutinių įvykių tarptautinė bendruomenė gali imti kitaip vertinti Lietuvos poziciją tvirtai remti Gruziją, K. Girnius sakė, kad tos šalys, kurios laikė Lietuvą išsišokėle, greičiausiai savo nuomonės nepakeis. Apžvalgininkas pažymėjo, kad Vakarų spaudoje yra gana daug komentarų, jog Vakarų sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę, priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas Rytų Europoje ir parama Gruzijos bei Ukrainos siekiams integruotis į NATO paskatino Rusiją imtis griežtesnės pozicijos "pagal tą principą, kad Vakarai vis tiek jos nepaiso".

G.Kirkilas smerkia Rusijos sprendimą

Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo įsitikinimu, Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę grubiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjeras viliasi, kad toks Rusijos veiksmas neliks nepastebėtas tarptautinės bendruomenės.

G.Kirkilas pabrėžė, jog Lietuva ir toliau aktyviai rems Gruzijos euroatlantinius siekius.

D.Žalimas vertina kaip agresijos tęsinį

Antradienį Eltai komentuodamas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimą oficialiai pripažinti regionų nepriklausomybę, Vilniaus universiteto docentas dr. Dainius Žalimas tai įvertino kaip agresijos tęsinį.

"Šie dariniai atvirai deklaruoja siekį prisijungti prie Rusijos, o Rusijos teisinė bazė tam jau parengta. Dar 2001 metais priimtas įstatymas dėl naujų federacijos subjektų priėmimo į Rusijos sudėtį, kuriame numatyta, kad į Rusijos sudėtį gali būti priimtos užsienio valstybės arba užsienio valstybių dalys. Spėju, kad po pripažinimo Rusija mėgins pasinaudoti šiuo įstatymu ir formaliai prisijungti Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijas. Iš jų gali būti padaryti nauji federacijos subjektai, Pietų Osetiją galbūt prijungs prie Šiaurės Osetijos. Bet kokia kitos valstybės teritorijos aneksija, įvykdyta vienašališkai, yra agresija", - sakė D. Žalimas.

Teisininko nuomone, sekdami Maskvos pavyzdžiu, separatistinius regionus pripažinti nepriklausomomis valstybėmis gali kai kurie Rusijos sąjungininkai, bet jų greičiausiai nebus daug.

"Manau, kad ši "karuselė" gali įsisukti tik Rusijai lojalių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių ribose. Na, dar gal kokia Sirija gali pripažinti. Nemanyčiau, kad tas skaičius yra didesnis negu 10", - prognozavo D. Žalimas.

Dabartinę situaciją dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos teisininkas palygino su 1932 metais, kai Japonijos okupuotoje Kinijos teritorijoje buvo įsteigta Mandžiūrijos valstybė.

"Visas pasaulis jos nepripažino. Čia lygiai tas pats - Rusijos okupuotoje teritorijoje Rusijos piliečių paskelbtas marionetinis darinys. Jis neturi būtinų nepriklausomybės atributų, nes tai svetimos valstybės piliečių ir pareigūnų sukurtas darinys. Be to, žinoma, kad Pietų Osetijai ir Abchazijai vadovauja buvę arba esami Rusijos karinių arba saugumo struktūrų pareigūnai", - sakė D. Žalimas.

Pripažino nepriklausomybę

Antradienį prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, jog Rusija pripažįsta separatistinių Gruzijos Abchazijos ir P.Osetijos regionų nepriklausomybę. „Rusija ragina kitas tautas pasielgti taip pat. Tai nelengvas, bet vienintelis būdas apsaugoti civilius gyventojus“, - sakė D.Medvedevas. Rusijos sprendimas reiškia galutinį Gruzijos suskaldymą.

Po Gruzijos – Rusijos karo, pastarosios kariuomenė yra okupavusi abiejų separatistinių regionų teritorijas. Iki pastarojo konflikto P.Osetijoje gruzinai sudarė apie 45 proc. gyventojų, šiuo metu jie pabėgę į Gruziją.

1990 metų pradžioje iš Abchazijos taip pat buvo išvyta dauguma gruzinų.

Abejos separatistinės teritorijos jau kelis kartus skelbė nepriklausomybę, tačiau iki šiol tiek Rusija, tiek kitos JTO valstybės pripažino jas Gruzijos teritorijomis.

Prieš kelis metus Rusija daugumai abchazų ir osetinų suteikė Rusijos pilietybę.

Išgirdę naujieną apie Rusijos prezidento sprendimą, Suchumio ir Cchinvalio gyventojai pasipylė į miesto gatves ir džiūgaudami šaudė automatiniais ginklais į orą.

Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Giga Bokerija paskelbė, kad toks žingsnis yra “atvira Gruzijai priklausančių teritorijų aneksija”.

Vakar JAV bei dauguma ES valstybių ragino Rusijos prezidentą neskelbti tokio sprendimo.

Tuo tarpu Rusijos generalinis štabas pareiškė susirūpinimą, tuo, kad NATO didina karinių laivų kontingentą Juodojoje jūroje. Šiuo metu NATO valstybės dislokavusi 10 laivų, bei siunčia dar 8. JAV paskelbė, kad Poti uoste, kuri kontroliuoja rusų kariai švartuosis JAV karinis laivas, kuris atgabens humanitarinį krovinį.

Rusai taip pat nuogąstauja, kad NATO padeda Gruzijai atstatyti oro erdvės kontrolės sistemą bei sugriautus oro uostus.

Rusijos URM praneša, kad 485 P.Osetijos gyventojai išsiuntė skundus Tarptautiniam kriminaliniam teismui dėl karo nusikaltimų. Gruzija yra prisijungusi prie teismo konvencijos, Rusija – ne.

ESBO ir ES pasmerkė Rusijos sprendimą. Rusijos prezidentas pavedė URM pradėti derybas su Abchazija ir P.Osetija dėl diplomatinių santykių užmezgimo, o P.Osetijos vadovas S.Kokoity pasisiūlė priimti Rusijos karines bazes.

Po to kai Rusijos sprendimą pripažinti Abchaziją ir P.Osetiją labai gretai ir griežtai pasmerkė dauguma Vakarų valstybių, D.Medvedevas pareiškė, jog Rusijos „niekas neišgąsdins, net gi naujo Šaltojo karo perspektyva. Jeigu Vakarai nori išlaikyti draugiškus santykius, turi mus suprasti“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (46)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (16)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Po sproginėjančių baterijų skandalo grįžta „Samsung Note“ gyvai nuo 18 val. (1)

Trečiadienio vakarą JAV, Niujorke, bus pristatytas naujausias „Samsung“ telefonas, tai...

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (493)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje priblokšti: gavo įspėjimą apie deportaciją (27)

Aukštas pareigas užimanti Londono Queen Mary universiteto istorikė Dr. Eva Johanna Holmberg...

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė (37)

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (161)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus (21)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Kirpėjos verdiktas: po atostogų neprižiūrėtus plaukus teks nurėžti

Maloniai šildanti saulė , plaukus kedenantis lengvas vėjas, maudynės atviruose vandens...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (79)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...