Žurnalistės gimtasis Kijevas „Traveler‘s Digest“ pripažintas patraukliausiu kelionių tikslu – aišku, kalbant apie „gražias moteris“. Ar ji tuo džiaugiasi? Ar tiesiog ketina pasinaudoti tokia proga ir pareikšti, jog tas moterų grožis – tik priemonė nukreipti dėmesį nuo šalyje giliai šaknis įleidusių socialinių problemų?

„Tiesa ta, kad Kijeve iš tikrųjų greičiausiai gyvena pačios gražiausios moterys pasaulyje – jų pilna visuose visuomenės sluoksniuose. Jos – ir žmonos-trofėjai, ramiai besidairančios pro vairuotojo vairuojamo „Bentley“ langą, ir nuobodžiaujančios prekybos centrų kasininkės, negalinčios pakęsti, kai pirkėjai per ilgai knisasi piniginėje. Viena iš tokių – ir į kalėjimą patupdyta buvusi šalies ministrė pirmininkė. Ir oro uoste keleivių cigaretės prašanti nepilnametė mama“, – rašo žurnalistė.

Jau labai greitai šimtai futbolo gerbėjų, atvyksiančių į 2012 metų Europos futbolo čempionatą, supras, ką žurnalistė turi galvoje. Autorė įsitikinusi, jog dauguma jų dėl tokios perspektyvos labai džiūgauja. Tačiau štai ką reiškia būti gražia moterimi Ukrainoje: grožis neapsaugo nei nuo skriaudikų, nei nuo skurdo. Neapsaugo ir nuo sekso paslaugų pramonės gniaužtų.

Ukrainos policijos pareigūnai jau dabar tvirtina, jog per Europos futbolo čempionatą bus įgyvendinama griežta kontrolė, esą tik nedideliam kiekiui vietinių prostitučių pavyks „prisibrauti prie užsieniečių“. Tokie pareiškimai skamba tarsi anekdotas, sudarantys įspūdį, jog šiuo atveju – atvykėliai už užsienio tėra pasyvūs partneriai. Ir tas faktas, jog užsieniečiai aktyviai dalyvaus moteris išnaudojančiame ir nelygybę propaguojančiame sąmoksle, jaudina tik kelis žmones. Tarp jų – ir nuogakrūtes „Femen“ aktyvistes.

Apie Ukrainos sekso pramonę svarbu pasakyti štai ką – ji niekieno neprižiūrima ir gąsdinanti. Žurnalistė tvirtina asmeniškai pažįstanti žmonių, kurie į ją pasuko savo noru, tačiau tokio darbo tikrai neromantizuoja. 2009 metais žurnalistei „Femen“ aktyvistė Anna Gutsol sakė: „Čia žmonės negalvoja, jog perka sekso paslaugas, jie mano perkantys žmogų“. Merginos į sekso pramonę įviliojamos labai anksti.

Kai pati žurnalistė dar buvo paauglė, ji su draugais nuėjo į klubą miesto centre. Ten prie jos prisistatė ponia, pagyrusi merginos „prisirpusį“ grožį ir pakvietusi dirbti jai priklausančiame bordelyje – jai esą reikėjo „aukščiausios klasės merginų“.

Išsamiame tyrime, kuris 2008 metais nagrinėjo sekso pramonės darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas Ukrainoje, pažymima, jog 39 proc. Ukrainos prostitučių reguliariai prezervatyvais nesinaudoja, 22 proc. jų priklausomos nuo narkotikų. Dauguma prostitučių, nesinaudojančių prezervatyvais, tvirtina, jog to reikalauja jų klientai. Ukrainos socialinių tyrimų instituto skaičiavimais, 2011 metais Ukrainoje sekso paslaugų teikimo sektoriuje dirbo 50 tūkst. moterų. Tikrasis skaičius greičiausiai žymiai didesnis, atsižvelgiant į faktą, jog nemažai daliai moterų tai papildomas darbas, padedantis prisidurti prie mažos algos. To paties instituto duomenimis, kas šešta Ukrainoje dirbanti prostitutė – nepilnametė.

Ukrainos sekso paslaugų pramonė egzistuoja pogrindyje ir klesti dėl šalyje tiesiog vešinčios korupcijos. Dauguma Ukrainos gyventojų taip pat mano, jog sekso paslaugas teikiančios moterys „visiems laikams susitepa“ – jeigu moteris kartą jau užsitarnavo „tokį vardą“, labai sunku ją vertinti kaip žmogų.

Žurnalistė atskleidė pažįstanti žmogų, kuris jai pasakojęs, jog išsiaiškinęs, kad jo mergina užsiima prostitucija, „perleido“ ją savo draugams, paraginęs ją išprievartauti.

„Ji kilusi iš mažo miestelio, dabar jau niekada nebeatsikratys savo reputacijos!“, - piktdžiugiavo jis. Paklaustas, kodėl nusprendė buvusią mylimąją taip negailestingai nubausti, vyras argumentavo, kad „jai nederėjo bandyti jo apgauti, jog ji garbinga mergina, su kuria verta prasidėti“.