Oficialioje šešių mėnesių Švedijos pirmininkavimo darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama plėtrai, užimtumui bei aplinkos apsaugai ir kasdieniškam bloko šalių bendradarbiavimui šiais klausimais.

"Prieš tolesnius milžiniškus žingsnius Europoje turi būti konsoliduotas bendradarbiavimas. Mes turime leisti Europos žmonėms apsiprasti", neseniai pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Goranas Perssonas (Joranas Peršonas) spaudos konferencijoje, skirtoje šalies pirmininkavimui ES.

Tačiau darbotvarkę gali pakoreguoti įvykiai pasaulyje. G. Perssonas taip pat išreiškė nuomonę, jog ES imsis aktyvesnio vaidmens Artimuosiuose Rytuose, paskatins Šiaurės Korėją labiau politiškai atsiverti bei plėtos santykius su Rusija.

Stokholmo universiteto Europos integracijos teisės profesorius Ulfas Bernitzas (Ulfas Bernicas), įvertindamas pirmojo Švedijos pirmininkavimo Sąjungai perspektyvas, iliuzijų nepuoselėjo:

"Švedija bandys vesti į laivą į vandenis, kur nebus sudėtinga jį valdyti, nes susitelks į politikos sritis, kur ES turi mažai tiesioginės įtakos".

Artėjant rinkimams dviejose didžiosiose ES valstybėse, Italijoje ir Britanijoje, pirmasis 2001 metų pusmetis, kai pirmininkas Švedija, iš tiesų gali tapti taip trokštamu ramybės laikotarpiu.