A. Merkel pareiškė, kad jos vyriausybė šį atvejį laiko visiškai nesusijusiu su politiniais klausimais, tarp jų ir ES bei Turkijos susitarimu, kuriuo siekiama sustabdyti migrantų srautą į Europą.
Ji pabrėžė, kad Vokietijos konstitucija garantuoja „žodžio, mokslo ir, žinoma, menų laisvę“, ir pridūrė, kad „šių vertybių yra paisoma, nežiūrint į visas politines problemas, kurias mes kartu aptariame. Taip pat ir pabėgėlių problemą“.
R. T. Erdogano vyriausybė paskelbė oficialų protestą prieš televizijos komiką Janą Boehmermanną ir pareikalavo, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vadinamąjį „Įžeidžiantį eilėraštį“, kuriame Turkijos prezidentas yra įžūliai kaltinamas pedofilija ir zoofilija.
Ši problema iškilo labai nepalankiu Europai, o ypač Vokietijai, metu, tikintis, kad Turkija laikysis savo įsipareigojimų, kad visi „neteisėti migrantai“, patekę į Graikijos salas po kovo 20 dienos, gali būti sugrąžinti į Turkiją.
A. Mekel, kuri šį eilėraštį anksčiau pavadino „sąmoningai įžeidžiančiu“, sakė, kad Turkijos prašymas yra „labai kruopščiai“ nagrinėjamas ir sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis.
Ji taip pat pasakė, kad pabėgėlių problemos sprendimu yra suinteresuotos abi šalys, ir Turkija, ir ES, žinoma ir Vokietija.
„Tačiau visa tai yra visiškai nesusiję su pagrindinėmis teisėmis Vokietijoje, taigi ir Penktuoju straipsniu dėl spaudos, nuomonės, švietimo laisvės“, – pabrėžė ji.
Vokietijos prokurorai praėjusią savaitę pradėjo preliminarų tyrimą dėl J. Boehmermanno vadinamo „Įžeidžiančio eilėraščio“, kuris buvo daug cituojamas per visuomeninę televiziją ir kuriame R. T. Erdoganas kaltinamas santykiavimu su ožkomis ir avimis.
Taip komikas sureagavo į Ankaros sprendimą iškviesti Vokietijos ambasadorių pasiaiškinti dėl anksčiau Vokietijos televizijos eteryje pasirodžiusios R. T. rdoganą kur kas švelniau pašiepusios dainos.
Keletas Vokietijos žiūrovų taip pat pareiškė skundus dėl komiko kūrybos, tačiau Turkijos reikalavimas jį nubausti šią problemą perkėlė į diplomatinį lygį ir išprovokavo kaltinimus A. Merkel dėl keliaklupsčiavimo prieš R. T. Erdoganą.
Baudžiamasis tyrimas gali būti pradėtas pritaikant baudžiamojo kodekso 103 straipsnį – dėl užsienio valstybinių institucijų ar atstovų įžeidimo.
Įstatymas už šį nusikaltimą numato iki trejų metų įkalinimo bausmę.
Turkijos kurdiškosios Liaudies demokratijos partijos (HDP) lyderis Selahattinas Demirtasas, lankydamasis Berlyne, išreiškė nerimą, kad Vokietija tyli „tokiais svarbiais klausimais, kurie susiję su žiniasklaidos laisve Turkijoje“.
Jis taip pat perspėjo, kad „būtų didelė klaida galvoti, kad reikia vengti supykdyti Erdoganą..., jog būtų galima išspręsti pabėgėlių problemą“.
S. Demirtasas taip pat domėjosi, ar A. Merkel ketina iškelti žmogaus teisių klausimą Turkijoje per artėjantį vizitą, apie kurį pranešė Ankara, tačiau Berlynas dar nepatvirtino.
„Aš labai noriu pamatyti, ar ji sugebės ką nors apie tai pasakyti – apie kankinimus, apie civilių gyventojų mirtis Turkijoje, apie kurdiškų objektų naikinimą“, – sakė jis.