Jelizaveta nenori tikėti, kad Marem sutuoktinis Mukharbekas Jevlojevas nužudė ją, norėdamas užkardyti jos pabėgimą iš santuokos, kuri moteriai atnešė vien tik skausmą ir pažeminimą. Tik įrodymų, atrodo, vis daugėja.

M. Jevlojevas buvo sulaikytas sausio 21 dieną. Kitą dieną uždarame teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo nei Jelizaveta, nei jos advokatai, jam buvo skirtas dviejų mėnesių namų areštas. Iki šiol neaišku, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį atliekamas tyrimas ar kokie kaltinimai jam gali būti pateikti, jeigu apskritai jie bus pateikti.

Paini ir ilgai trunkanti Marem Alijevos byla Ingušijoje reprezentuoja Rusijoje aktualios smurto šeimoje problemos Gordijo mazgą: įstatymų nebuvimą, policijos ir prokuratūros valios trūkumą, plačiai paplitusią korupciją ir piktnaudžiavimą tarnyba, kultūrinį konservatyvumą, kuris dažnai slepia plačiai paplitusį seksizmą.

„Ši istorija galėjo atsitikti Tambove, Vladivostoke, Volgograde ar Maskvoje, – teigia teisininkė Mari Davtijan iš Maskvoje įsikūrusio krizių centro „ANNA Center“, kuris padeda smurtą šeimoje patyrusioms aukoms. – Dar daugiau, šios istorijos reguliariai kartojasi. Žinoma, yra regionų, kuriuose tradicijos ir papročiai labai stiprūs, ir tai visada tampa kliūtimi pradėti tyrimus tais atvejais, kai tai susiję su giminaičiais. Taip, mes turime klanus, šeimos ir draugystės ryšius. Tačiau iš esmės tas pats vyksta bet kuriame Rusijos kampe“.

Tuo metu, kai 37 metų Marem dingo, M. Davtijan stengėsi apgyvendinti ją vienoje iš nedaugelio prieglaudų Rusijoje, kuriose gali apsistoti smurto aukos. Marem skundėsi žiauriu elgesiu su ja, kuris tęsėsi mažiausiai penkiolika metų.

Jelizavetą pagrobė ginkluoti vyrai

Prieš Marem dingimą įsisukęs smurto ratas prasidėjo dar vasarą, kai ši pabėgo iš savo namų. Moteris užpildė skundą, kuriame tvirtino, kad vyras ją kankino, nuskuto jai galvą, mušė, kišo jos galvą į plastikinį maišą.

Liepos mėnesį grupė ginkluotų vyrų prievarta įsodino Jelizavetą į automobilį. Jie grasino ją sumušti, reikalavo pasakyti, kur slepiasi jos sesuo Marem.

Galų gale, Marem sutuoktinis aptiko ją prieglaudoje. Jis atėjo jos kartu su grupe ginkluotų vyrų ir privertė kartu grįžti namo. Rugsėjo 19 dieną Marem paskambino savo seseriai.

„Ji verkdama pasakojo, kad jis elgėsi tarsi pamišęs, grasino jai „netikėtumu“ ir kartojo, kad pasigailės, jeigu pabėgs nuo jo“, – kalba Olga Gnezdilova, kita Jelizavetai padedanti teisininkė.
Prieš Marem dingimą ir po jo Jelizaveta stengėsi inicijuoti tyrimą ir baudžiamuosius kaltinimus, tačiau tam trukdydavo viena kliūtis po kitos.

„Visi prašymai, kuriuos Marem ir jos sesuo siuntė valdžios institucijoms, liko neatsakyti, – toliau pasakoja O. Gnezdilova. – Mes neturime nei vieno atsakymo, kad prašymai buvo bent jau užregistruoti. Nebuvo jokių paskesnių tyrimų, niekas su mumis nekalbėjo. Jie turėjo ateiti ir pakalbėti su žmonėmis, sužinoti, kas vyksta toje šeimoje. Tačiau iki dingimo tokių pokalbių nebuvo. Nieko nebuvo“.

Jelizaveta RFE/RL telefonu iš savo namų Ingušijoje tvirtino, kad kai dingo jos sesuo, ji kreipėsi į policiją, „tačiau jie atsisakė priimti mano pareiškimą“.

„Jie pasakė: „Jūs esate giminės. Jūs galite susitarti pagal mūsų papročius. Mes negalime priimti tavo pareiškimo, nes jis neįvykdė jokio nusikaltimo“, – prisiminimais dalijosi Jelizaveta.

Rusija neturi įstatymo, kuris būtų nukreiptas specialiai prieš smurtą šeimoje, nors Dūmai, Žemiesiems Parlamento rūmams, nuo Sovietų Sąjungos žlugimo tokio įstatymo projektai buvo pateikti daugiau kaip keturias dešimtis kartų.

Vidaus reikalų ministerija turi registrą, į kurį įtraukiami nuolat savo žmonas ar vaikus mušantys vyrai. Pasak pareigūnų, 2014 metais šiame sąraše buvo 153 tūkstančiai pavardžių, tačiau tiksliai nieko išsiaiškinti neįmanoma – net smurto aukos negali sužinoti, ar jų smurtautojai įtraukti į minėtą sąrašą. Nežinia, ar šiame sąraše yra ir Mukharbeko Jevlojevo pavardė.

„Aš bijau“

Prireikė daugiau nei trijų mėnesių, kol pagaliau buvo pradėtas tyrimas dėl Jelizavetos pagrobimo liepos mėnesį. Tuo metu M. Jevlojevo grasinimai vis intensyvėjo. Kartais jis pasirodydavo prie jos giminaičių namų, kartais čia pasirodydavo jo giminės.

„Jis linkęs į sadizmą, – tikina Jelizaveta. – Jis save laiko mafijos bosu ir galvoja, kad gali viską. Jis man pats pasakė: „Aš nupirkau visus ir viską. Nėra nė vieno, kuris ketintų eiti prieš mane“. Štai kodėl mes bijojome ir aš vis tebebijau“.

Jelizaveta atkreipia dėmesį, kad artimas M. Jevlojevo giminaitis mokosi policijos akademijoje. „Jis pastatė savo giminaičius visur, – tikina moteris. – Jis turi nuosavus turgus, degalines, viešbučius. Jis turi daug pinigų. Kaip aš galiu prieš jį kovoti?“

Nuo sausio 1 dienos Jelizaveta namuose būna su policijos apsauga, tačiau tai negarantuoja visiškos ramybės. „Dabar esu namuose, su valstybės apsauga, – toliau kalba ji. – Tačiau jokios apsaugos nejaučiu, sėdžiu tarsi kalėjime. Jie neleidžia man išeiti iš namų, tarsi čia būčiau laikoma jėga“.

Moteris priduria, kad nors ji yra saugoma, jos du vaikai – ne, nors jiems taip pat yra iškilusi grėsmė. Todėl moters atžalos jau kelias savaites nelanko mokyklos. Be to, Jelizaveta paprašė, kad keli apsaugos vyrai būtų pakeisti, nes tarp jų yra jos svainio giminaičių, o kiti svaiginasi alkoholiu ar rūko marihuaną.

Iki tol, kol sausio 21 dieną M. Jevlojevas pagaliau buvo suimtas, jis laisvai judėjo po visą regioną, nors jam oficialiai buvo išduotas arešto orderis. Jelizaveta tvirtina mačiusi Mukharbeko automobilį jos gatvėje tikrai ne vieną kartą.

Intensyvus spaudimas

Kasmet Rusijoje smurtas šeimoje nusineša 10 tūkstančių moterų gyvybes. M. Davtijan spėja, kad vos viena iš dešimties smurtą patiriančių moterų bent kartą tuo pasiskundžia ar ieško pagalbos. Kaip rodo visoje šalyje 2013 metais vykęs tyrimas, kas penkta Rusijos moteris yra patyrusi savo partnerio ar vyriškos lyties giminaičio smurtą.

Deja, M. Jevlojevo sulaikymas toli gražu nėra šios istorijos pabaiga. Teisininkas iš Stavropolio Vitalijus Zubenka, kuris taip pat padeda Jelizavetai, tvirtina, kad vis dar lieka neaišku, ką valdžios institucijos darys toliau.

„Kai kalbame apie asmenį, kuris turi svarbių ryšių, tuomet prieš pradedant tyrimą, užbaigiant jį ar imantis kokių nors apklausų, jie pirmiausiai susitaria tarpusavyje, išsiaiškina, kokios paramos įtariamasis galėtų sulaukti iš teisėsaugos, – tikina V. Zubenka. – O Šiaurės Kaukaze egzistuoja daugybė giminystės ir klanų ryšių. Jeigu įtariamasis turi giminių reikiamose vietose, jam kaltinimai negresia“.

Spaudimas Jelizavetai, panašu, toliau bus daromas. Teisininkė O. Gnezdilova tvirtina, kad viskas priklauso nuo Jelizavetos stiprybės ir pasiryžimo.

„Kaip teisininkei, man sunku suprasti, tačiau visi giminaičiai, kuriuos aplankė jos sesers sutuoktinis, ateina pas ją ir kartoja: „Atsiimk savo pareiškimą dėl nužudymo“, – pasakoja O. Gnezdilova. – Tačiau netgi jeigu ji tai padarys, neaišku, ką valdžios institucijos darys, nes, juk galų gale, moteris dingo esant sudėtingoms aplinkybėms. Vis dėlto, jie nurodo, kad jos ieškininis pareiškimas yra vienintelė kliūtis nutraukti šią bylą ir užbaigti tyrimą“.

„Taigi, atrodo, kad Jelizavetos vaidmuo dabar yra svarbiausias“, – daro išvadą O. Gnezdilova.