Rusijos įsikišimą galėjo paskatinti išaugusi sukilėlių galia Vakarų Sirijoje. JAV praneša, kad Rusijos pajėgos jau vyksta į Siriją.
Maištininkai, kalbėję su „Reuters“, sakė, kad jiems jau dabar tenka susidurti su stipresniu vyriausybės pasipriešinimu, ir jie mano, kad įsikišus Rusijai kova pasidarys labai įtempta.
Kai kuriems atrodo, kad Rusijos pajėgų įsikišimas suteiks progą gauti daugiau karinės paramos iš tokių šalių kaip Saudo Arabija.
Tačiau tai atskleidžia vieną iš didžiausių problemų – jau ir taip intensyvų šalių kišimąsi į konfliktą.
Tikėdamiesi sulaukti daugiau paramos sukilėliai vaizduoja Rusiją kaip dar vieną okupantę. Jie sako, kad penktus metus trunkantis karas užsitęs dar ilgiau.
Maskva teigia, kad jos karinių pajėgų tikslai yra kova su terorizmu, Sirijos nepriklausomybės išsaugojimas ir regiono apsaugojimas nuo „visiškos katastrofos“.
Sirija: Vakarų diplomatija prieš Rusijos kariuomenę
Vakarai pabrėžia, kad parama Sirijos režimui, žudančiam savo žmones – nemorali, tad, kovojant prieš „Islamo valstybę“, negali būti nė kalbos apie vienijimąsi su Basharu al Assadu.
Rusija paramos net nesiruošia slėpti ir primena, kad B. al Assado pašalinimas leistų regione visiškai įsigalėti „Islamo valstybei“, kas Europai reikštų dar didesnį pabėgėlių srautą. Tad praėjusią savaitę Baltieji rūmai paskelbė planuojantys ekspertines derybas su Rusijos kariškiais, siekiant sprendimo Sirijoje.
Bet kai Vakarai pabrėžia diplomatines priemones, Maskva ir Damaskas omenyje turi kariuomenę, kurios pajėgumai dar kartą demonstruoti ir visai netoli Lietuvos sienų.
Lėktuvą „Antonov“ su humanitarine pagalba iš Rusijos sirai priima pompastiškai, turbinoms, atgabenusioms 500 lovų, čiužinių ir maisto, pagarbą atiduoda ir kariškiai, ir šventikai.
Bet du rusiški lėktuvai su 80 tonų humanitarinės pagalbos, kaip teigia Sirijos televizija, ne vienintelė Rusijos parama Basharo al Assado vyriausybei.
Amerikiečių žvalgybos bendrovės „Stratfor“ palydovinės nuotraukos įrodo įvairių rūšių rusiškos karinės technikos dislokavimą tame pačiame Latakijos oro uoste, kuriame nutūpė humanitarinę pagalbą atskraidinęs lėktuvas.
Maskva nesikrato nuo Vakarų įtarimų, kad į Siriją atkeliauja ne vien čiužiniai ir konservai.
„Žinoma, kad buvo karinė parama. Tai vyksta ir procesas bus tęsiamas toliau. Su karine parama neišvengiamai keliauja ir Rusijos specialistai, padedantys sureguliuoti įrangą, apmokantys sirų personalą, kaip naudotis ginkluote. Tai nėra jokia paslaptis“, – atviravo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Bet paslaptis – ar Sirijoje jau yra ir Rusijos kariniai daliniai. Damaskas sako – nėra, bet jei reiks – bus.
„Dabar nevyksta jokia bendra kova kartu su Rusijos kariais. Tačiau jei pajusime tokį poreikį, apgalvosime ir pasikviesime. Bendradarbiavimas tarp mūsų ir Rusijos karinių pajėgų – svarbus strateginis bendradarbiavimas“, – teigė Sirijos užsienio reikalų ministras Validas al Mouallemas.
„Mes dar nesuprantame, ką Rusija darys Sirijoje. Girdėjome visko – nuo humanitarinių iki kovinių operacijų. Stebime visa tai su nerimu, o labiausiai mums keltų nerimą bet kokios operacijos, kurios toliau remtų B. al Assado režimą“, – nuogąstavo NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove‘as.
Pats B. al Assadas, praėjusią savaitę vėl po ilgos pertraukos pasirodęs viešumoje Rusijos žurnalistų apsuptyje, pakartojo Rusijos prezidento Tadžikijos sostinėje Dušanbėje savaitės viduryje išsakytą mintį – valdžios pokytis Sirijoje įmanomas tik pasiekus karinę pergalę prieš „Islamo valstybę“.
„Sakykime, kad pavyktų pasiekti susitarimą su politinėmis partijomis dėl politinių, ekonominių, mokslo, sveikatos ir kitų klausimų. Bet kaip įgyvendinti tuos susitarimus, kai prioritetas – Sirijos piliečių saugumas?“ – klausė Sirijos prezidentas Basharas al Assadas.
Tačiau, pavyzdžiui, didžiausiame Sirijos mieste Allepe sirų saugumas beveik lygus nuliui dėl jį garantuoti norinčio prezidento pajėgų bombardavimo sukilėlių užimtose teritorijose. Tad Vakarai netiki Damasko ir Maskvos retorika, kad Sirijos konflikto sprendimas egzistuoja tik išsaugant B. al Assado valdžią.
„Nedarysime nieko, kas sustiprintų režimą. Priešingai – svarbiausia pasiekti susitarimą, kuris išviešintų B. al Assado nusikaltimus. Jis – viena iš didžiausių problemos priežasčių ir negali būti jos sprendimas. Kai žmogus atsakingas už tiek mirčių ir nusikaltimų žmogiškumui, neįmanomas joks kompromisas ar susitarimas“, – kategorišką nuomonę išsakė Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas.
Tačiau su kuo tartis, sprendžiant Sirijos konfliktą, Europa nepasiūlo, o tiksliau – palieka tartis Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms. Iš Vokietijos nuskamba ir siūlymas švelninti santykius su Rusija, kad tik ši padėtų spręsti Sirijos karą, kurio pasekmės Europai dabar daugiau nei aiškios.
„Reikia Rusijos ir Jungtinių Valstijų noro dirbti kartu. Mes, kaip europiečiai, turime pakeisti savo santykius su Rusija. Negalima laikyti Rusijos savo pagrindiniu priešu ar atvirkščiai, bet kita vertus – reikia bendradarbiavimo. Nerasime sprendimo Sirijoje, jei Jungtinės Valstijos ir Rusija ten turės skirtingus tikslus“, – teigė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius praėjusią savaitę bent triskart šnekėjosi telefonu su kolega iš Rusijos ir kaip tolesnį svarbų žingsnį numato amerikiečių ir rusų kariuomenių pasitarimus dėl veiksmų Sirijoje.
Didžiausia Europos valstybė, patirianti didžiausią Sirijos pabėgėlių srautą, po truputį ima švelninti toną Rusijos atžvilgiu. O Maskva praėjusią savaitę pradėjo vykdyti didžiausias šiais metais karines pratybas su 95 000 karių, kurie, pagal pratybų scenarijų, nelegalius karinius darinius naikina ir Kaliningrado paplūdimiuose.