Dažni galingi požeminiai virpesiai bus jaučiami visose seismiškai aktyviose zonose, tačiau itin galingas žemės drebėjimas gali per artimiausius 30 metų suniokoti pietinę Kalifornijos valstijos dalis, o jos didžiausias miestas ir pasaulio kino pramonės sostinė Los Andželas gali apskritai dingti nuo Žemės paviršiaus, rašo Newsru.com.

Tokias bauginančias prognozes Japonijoje siautėjančios stichijos kontekste priminė Berkley universiteto seismologijos profesorius Garry Blackas. Jis yra įsitikinęs, kad nors tai ir neturi tiesioginio ryšio su žemės drebėjimu Japonijoje, Jungtinės Valstijos turėtų rengtis labai smarkiems žemės drebėjimams.

Profesoriaus teigimu, nuolatinis okeaninės žemės plokštės, kuri slenka po žemynine plokšte, judėjimas skatina kauptis energiją, kuri savo ruožtu išprovokuoja įvairias tektonines slinktis. Dėl pastarųjų metų plokščių pasislinkimų susikaupė didžiulis energijos kiekis, o kovo 11-ąją ši energija kaip tik ir išsilaisvino.

„Pastaraisiais metais mes buvome daugybės didelio galingumo žemės drebėjimų liudininkai. Plokščių sandūrų judėjimai buvo intensyvesni, tačiau šie procesai atitinka įprastą periodiškumo schemą, – teigia seismologas. – Be to, aš nemanau, kad šiltnamio efektas šiame etape yra padidėjusio seisminio aktyvumo priežastis“.

Artimiausiais metais, jo teigimu, seisminiai procesai bus matomi visose „neuralginėse“ zonose, tarp jų ir ties garsiuoju San Adreaso įtrūkiu, einančiu išilgai Kalifornijos. Pasekmės bus skausmingos. Neatmestina galimybė, kad Los Andželas atsidurs po vandeniu taip pat kaip ir kai kurios Ramiojo vandenyno salos.

Amerikiečių mokslininkai pastebi, kad šiam miestui visuomet buvo iškilusi tokia rizika. Tiesą sakant, pastaraisiais metais mokslininkai kalba, kad tikimybė per artimiausius 30 metų vakarinėje JAV pakrantėje įvykti galingam žemės drebėjimui yra lygi 99,7 proc. Tokie požeminiai smūgiai būtų ne mažiau 6,7 balų stiprumo.

Dar 2007 m. Kalifornijos universiteto San Diege ir Oksfordo universiteto ekspertai ištyrė geofizinę šio regiono padėtį ir priėjo išvados, kad Los Andželas yra įsikūręs ant „uždelsto veikimo bombos“. Mokslininkai tąkart netgi aprašė visų lauktinų skausmingų įvykių scenarijų.

Jeigu požeminiai smūgiai San Andreaso įtrūkyje, kuris driekiasi 1300 km iš šiaurės į pietus per didelę dalį JAV Ramiojo vandenyno pakrantės, įvyks būtent Los Andželo kryptimi, seisminės bangos sujudins nuosėdines uolienas Los Andželo priemiesčiuose tokiu būdu, kad visa drebėjimo energija bus sutelkta tiesiai į miesto centrą.

Tokiu atveju didžiulė miesto dalis gali būti sunaikinta, po dangoraižių ir namų nuolaužomis žus apie 40 000 žmonių. Bendra tokios katastrofos žala siektų 150 milijardų dolerių (375 mlrd. Lt). Ši nelaimė būtų labiausiai nuostolinga žmonijos istorijoje.