R.Wallenbergas, laikomas didvyriu dėl dešimčių tūkstančių Vengrijos žydų išgelbėjimo per Antrąjį pasaulinį karą, dingo po to, kai Sovietų Sąjungos pajėgos jį suėmė Vengrijoje 1945 metų sausio 17 dieną.
Sovietų, o vėliau ir Rusijos pareigūnai tvirtino, kad šis diplomatas mirė kalėjime 1947 metų liepos 17 dieną, bet nepateikė jokių įrodymų.
Tyrėjai kėlė prielaidą, kad R.Wallenbergas iš tikrųjų gyveno ilgiau, todėl daugiau nei 20 metų rausėsi po archyvus, ieškodami užuominų, kurios padėtų rasti šios mįslės atsakymą.
1990 metais Tarptautinei komisijai Raoulio Wallenbergo likimui išaiškinti Maskva suteikė precedento neturinčią galimybę susipažinti su užsieniečių kalinių bylomis ir Sovietų Sąjungos laikų kalėjimų dokumentais.
Tačiau R.Wallenbergo likimą tiriančios Švedijos ir Rusijos darbo grupės nariai Vadimas Birsteinas ir Susanne Berger pirmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, jog Švedijos URM archyve rado dokumentą, patvirtinantį, kad KGB pradėjo trukdyti šiam tyrimui jau 1991 metų pavasarį.
Pasak jų, šiame dokumente nurodoma, kad archyvo direktorius Anatolijus Prokopenka 1991 metų rudenį oficialiai informavo Švedijos ambasadą Maskvoje, kad KGB spaudė jį nutraukti šiuos tyrimus.
V.Birsteinas - vienas iš dviejų tyrėjų, kuriems buvo iš pradžių atverti archyvai, atliekant tarptautinės komisijos tyrimą - sakė AFP, kad jam ir kitiems besidomintiems šia byla buvo nuolat tvirtinama, jog kai kurios svarbios bylos neegzistuoja, kad jiems nebuvo leidžiama susipažinti su svarbiausiai dokumentais, o tie, kuriuos jiems pateikdavo, dažniausiai būdavo cenzūros išbraukytos kopijos, kuriose neretai pavykdavo įskaityti tik vieną kitą sakinį.
V.Birsteinas ir kiti tyrėjai seniai skundėsi dėl dirbtinių kliūčių, kurias jiems kūrė KGB ir tebekuria jos paveldėtoja - Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Tačiau šis Rusijoje gimęs, o dabar Jungtinėse Valstijose dirbantis mokslininkas sakė, kad atrastas Švedijos URM dokumentas yra itin įdomus, nes jis įrodo, jog Stokholmo pareigūnai žinojo apie Maskvos slaptųjų tarnybų pastangas ir patylomis su tuo susitaikė.
"Tai reiškia, kad vėliau, kai darbą pradėjo antroji Švedijos ir Rusijos komisija, Švedijos pusė buvo susitaikiusi su padėtimi, kad nebus suteikta jokia galimybė nepriklausomai prieiti prie FSB ir kitos jautrios archyvinės medžiagos", - sakė V.Birsteinas.
V.Birsteinas ir S.Berger dėl šių kliuvinių tik 2009 metais nustatė, kad R.Wallenbergas buvo įvardijamas kaip "kalinys Nr.7" ir kad jis buvo tardomas praėjus šešioms dienoms po oficialios jo mirties dienos.
Tyrėjai, kurie taip pat daugelį metų prašė medžiagos apie kartu su R.Wallenbergu kalintą Willy Roedelį, sakė tik prieš kelis mėnesius nustatę, jog didelė dalis su juo susijusių dokumentų yra išlikę.
"Mes nuolat susidurdavome su kliuviniais, siekdami gauti medžiagos, kurią mums išties reikėjo pamatyti. Nuolat susiduriame su problemomis, mėginant užsitikrinti reikšmingą, tiesioginę ir necenzūruojamą prieigą prie įrašų, reikalingų atliekant rimtą tyrimą, - S.Berger aiškino AFP. - Tyrimas daugeliu atveju nuolat atsitrenkia į tą pačią sieną, kaip ir 1991 metais."
Jeigu tebebūtų gyvas, R.Wallenbergas ruoštųsi rugpjūtį minėti savo 100-ąjį gimtadienį.
Tuo tarpu Švedija antradienį, minint R.Wallenbergo suėmimo 67-ąsias metines, oficialiai pradeda šio žydų gelbėtojo atminimo metus.
S.Berger išreiškė viltį, kad atnaujintas dėmesys šiam Švedijos diplomatui padės sustiprinti spaudimą Rusijos pareigūnams suteikti didesnę prieigą prie archyvinės medžiagos.
"Kažkas turi pasikeisti. Jeigu visi sako norintys išaiškinti šią bylą, turi būti imtasis tam tikrų veiksmų", - pabrėžė ji.