Šie dokumentai parodo, kaip vis labiau mažėjanti režimą palaikančių žmonių grupė mėgina sutvirtinti Basharo al-Assado vyriausybę. Per pastarąsias kelias savaites aukšto rango Sirijos pareigūnai surengė susitikimų, per kuriuos svarstė, kaip pratęsti verslą, kai bus atkirsti nuo daugumos Vakarų bankų ir prekybos.
Minimi dokumentai – autentiška korespondencija tarp Sirijos vyriausybės ir konkrečių užsienio įmonių - taip pat parodo, su kokiais sunkumais susiduria Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Sirijai, kol Damaskas palaiko stiprius diplomatinius ryšius su Maskva.
Praėjusiais metais paskelbtos ir šį pavasarį sugriežtintos sankcijos yra nukreiptos prieš Sirijos naftos ir finansų sektorius. Šiuos veiksmus koordinuoja Vakarų ir Artimųjų Rytų šalys, bet jie niekuo teisiškai neįpareigoja Rusijos ir kitų įmonių, kurios nevykdo operacijų Jungtinėse Valstijose ar Europoje.
Rusijos vyriausybė seniai priešinasi tarptautinėms sankcijoms tiek apskritai, tiek Sirijos atveju, teigdama, kad jos trukdo rasti politinius sprendimus.
Šią vasarą Sirijoje, mėginant rasti būdus, kaip apeiti Vakarų sankcijas, įvyko virtinė susitikimų tarp keturių pareigūnų – centrinio banko valdytojo, naftos ir finansų ministrų bei valstybinės naftos įmonės „Sytrol“, atsakingos už Sirijos naftos pardavimą, vadovo, rodo dokumentai.
Po vieno liepos 1 dieną įvykusio susitikimo tuometiniam ministrui pirmininkui Riadui Hijabui skirtame laiške teigiama, kad šiais metais, nepaisant sankcijų, „Sytrol“ sudarė 11 kontraktų dėl naftos pardavimo. Sutartys buvo sudarytos ir dėl degalų importo, kurių reikia kariuomenės ir pramonės reikmėms, rodo laiško kopija.
Šiame laiške Sirijos pareigūnai rekomenduoja pakeisti šalies įstatymus, kurie leistų kurti užsienyje ofšorines įmones ir per jas tęsti verslą, taip sumažinant sankcijų poveikį.
„Ofšorinės įmonės kuriamos Rusijoje ir Malaizijoje. Rusijoje aktyvuojamos banko sąskaitos eurais ir rubliais. Jos gali būti parengtos jau 2012 metų liepos 5-ąją… Tuomet mes galėtume apmokėti importo vertę ir lengvai gauti pinigų už žaliavos eksportą. Visos suinteresuotos šalys imtųsi visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų šių operacijų konfidencialumą ir nesudarytų galimybės Jungtinėms Valstijoms bei Europos Sąjungai susekti šių įmonių darbą bei įtraukti jas į sankcijų sąrašą“, - rašoma laiške.
Iš dokumentų neaišku, ar laiške planuoti veiksmai buvo įvykdyti. Ministrui pirmininkui adresuotame laiške neminimi jokie ofšorinių įmonių ar Rusijos bankų pavadinimai.
Atskiri dokumentai, kuriuos matė „The Wall Street Journal“, liudija, kad dar birželį valstybinės Sirijos įmonės, įtrauktos į JAV ir ES sankcijų sąrašus, svarstė galimybes atlikti finansines operacijas per Rusijos bankus.
Dokumentai rodo, kad Sirija ketino pradėti verslą su „Gazprombank“, monopolinės Rusijos dujų įmonės padaliniu.
Kontrakto formos pavyzdyje, kurį „Sytrol“ vasario mėnesį nusiuntė potencialiems naftos pirkėjams, kai jau buvo paskelbtos JAV ir ES sankcijos, „Gazprombank“ nurodomas kaip finansinė institucija, per kurią būtų atsiskaitoma už žaliavą. Tai reiškia, kad Sirija per šį banką ketino išsigryninti užmokesčius už naftą užsienio valiuta. Ar „Gazprombank“ kada nors išgrynino tokius užmokesčius, ir su kokiomis įmonėmis Sirijos vyriausybė sudarė minėtus 11 kontraktų, neaišku.
Kovo mėnesį Sirijos centrinio banko atstovai vyko į Maskvą susitikti su „Gazprombank“ vadovais. Šio susitikimo metu buvo siekiama sutvirtinti verslo ryšius ir apsikeisti informacija, kad palengvėtų elektroniniai pinigų pervedimai, rodo atskiras dokumentas.
„Gazprombank“ į „The Wall Street Journal“ klausimą dėl dokumentų, mininčių šio banko pavadinimą, autentiškumo neatsakė. Bankas nurodė tik tai, kad „susirašinėjo“ su Sirijos centriniu banku, kol dar nebuvo paskelbtos JAV ir ES sankcijos, bet nurodė, kad su centriniu Sirijos banku ir kitomis šios šalies finansinėmis institucijomis „daugiau nebepalaiko jokių verslo reikalų“.
Korespondencijoje tarp „Sytrol“ ir nedidelės naftos įmonės Dubajuje minimas dar vienas Rusijos bankas – „Novikombank“. Jis taip pat nurodomas kaip „Sytrol“ bankas, per kurį reikėtų siųsti pinigus Sirijos vyriausybei.
„Novikombank“, kuriam vadovauja buvęs Sovietų eros slaptosios tarnybos pareigūnas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kolega, savo pranešime spaudai nurodė nebendradarbiaujantis su Sirijos įmonėmis. Banko atstovas spaudai teigė nekomentuosiantis „gandų“ ir atsisakė atsakyti į klausimus apie banko klientus, tvirtindamas, kad tai daryti draudžia Rusijos bankų konfidencialumo įstatymai.