Bosnijos ir Hercegovinos politinių lyderių nesugebėjimas pažaboti didžiulio skurdo ir augančio nedarbo išprovokavo pirmuosius smurtinius protestus nuo 1992-1995 metų karo, po kurių netyla grėsmingi įspėjimai, kad situacija tik blogės.
© Reuters/Scanpix

Pramoniniame Tuzlos mieste šalies šiaurės rytuose praėjusią savaitę prasidėję protestai greitai išplito į kitus miestus ir virto riaušėmis, per kurias nukentėjo šimtai žmonių ir buvo padegta virtinė vyriausybinių pastatų.

Tarptautinis aukštasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko netgi užsiminė apie galimybę pasiųsti į šią šalį Europos Sąjungos karius, jei neramumai stiprės.

„Jei situacija aštrės, galbūt turėsime pagalvoti apie ES karius. Tačiau dar ne dabar“, – sakė jis sekmadienį Austrijos laikraščiui „Kurier“.

Centrinio banko vertinimais, nedarbo lygis šioje Balkanų valstybėje sudaro 27,5 procento. Tuo tarpu statistikos agentūra nurodo, kad nedarbas siekia 44 proc. ir, akivaizdu, yra vienas didžiausių Europoje.

Daigiau nei 25 proc. siekiantis nedarbas tarp jaunų šalies gyventojų yra „pribloškiantis ir problemiškas rodiklis“, praėjusį mėnesį sakė Pasaulio banko direktorės Pietryčių Europai Ellen Goldstein.

„Didelis nedarbas ir mažas darbo jėgos aktyvumas toliau kelia grėsmę, ir dėl to turi būti imtasi veiksmų, kad būtų užtikrinta taiki ir klestinti Bosnijos ateitis“, – sakė E.Goldstein Pasaulio banko konferencijoje.

Vienas iš penkių bosnių gyvena žemiau skurdo ribos, ir mažiausiai vienas iš penkių dirbančiųjų, kaip manoma, dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje.

Nors makroekonominiai duomenys rodo, kad po 2012-ųjų, kai šalies ekonomika susitraukė 0,5 proc., pernai buvo užfiksuotas trapus 1 proc. ūkio atsigavimas, 3,8 mln. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų savo kasdieniame gyvenime šio pagerėjimo nepajuto.

„Vis daugiau žmonių jaučia nepriteklių ir gyvena skurde. Jie yra alkani“, – sakė politologas Vehidas Šehičius.

Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai yra vieni skurdžiausių Europoje – vidutinė mėnesio alga šalyje tesiekia 420 JAV dolerių.

Šešėlinė ekonomika, giliai įsišaknijusi korupcija ir sudėtinga pokario politinė struktūra, kuri leidžia besikivirčijantiems politikams blokuoti reformas, laikomos pagrindinėmis kliūtimis, stabdančiomis ekonomikos atsigavimą.

Be to, dėl skubotos privatizacijos, leidusios verslo magnatams uždaryti dešimtis įmonių ir greitai pasipelnyti išpardavus jų turtą prieš paskelbiant bankrotą, šimtai žmonių liko be darbo ir nugrimzdo į gilią neviltį.

Vietos žiniasklaida ne kartą rašė apie tai, kad nauji įmonių savininkai neretai nevykdydavo privatizavimo sąlygų ir ilgą laiką nesumokėdavo darbuotojams.

„Žmonės yra alkani“

„Žmonės protestuoja, nes yra alkani, jie neturi darbo. Jie reikalauja vyriausybės atsistatydinimo“, – sakė į penktą dešimtį įžengęs statybininkas Nihadas Karačas, dalyvavęs protestuose Tuzloje.

Pasak sociologo Miodrago Živanovičiaus, visuomenės nepasitenkinimas neturėtų stebinti.

„Tai alkanų žmonių protestai, kuriais prasiveržė ne vienus metus kauptas pyktis dėl visų sprendimus priimančių asmenų, kurių dėka mes čia atsidūrėme“, – sakė M.Živanovičius naujienų agentūrai FENA šeštadienį.

Užsienio investuotojų Bosnija ir Hercegovina nevilioja dėl prastos infrastruktūros ir painių administracinių procedūrų bei sudėtingos politinės sistemos, dėl kurios verslui tenka turėti reikalų su trijų ar keturių lygių valdžia.

Po karo valdžia buvo padalyta tarp trijų etninių bendruomenių – bosnių (musulmonų), kroatų ir serbų, kurių nuolatiniai etniniai kivirčai stabdo reformas.

Pernai užsienio investicijos šalyje sudarė vos 252 mln. eurų, nurodė Centrinio banko vadovas Kemalas Kozaričius.

Reformos – mažai tikėtinos

Tarptautinis valiutos fondas, kuris 2012-aisiais sutarė su Bosnija dėl 384 mln. eurų paskolos dvejų metų laikotarpiui, praėjusią savaitę pritarė penktosios jos dalies skyrimui.

Tačiau jis įspėjo, jog nepaisant pažangos, „būtina nuveikti dar daugiau, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir darbo rinkos funkcionavimas“.

„Dėl šios priežasties ypač svarbu priimti naujus darbo rinkos įstatymus, kurie prisidėtų prie ilgalaikio nedarbo mažėjimo“, – nurodė TVF.

Ekonomistė Svetlana Cenič sakė, kad krizei išspręsti būtini politinis nuoseklumas ir disciplina.

Tačiau ji įspėjo nesitikėti jokių reikšmingų reformų prieš spalį numatytus rinkimus.

„Valdžia bus užsiėmusi rinkimų organizavimu ir valdžios dalybų klausimais, o ne ekonomika“, – neseniai viename interviu sakė S.Cenič.

2012-aisiais Bosnija ir Hercegovina, smarkiai atsilikusi nuo kitų Balkanų šalių, pradėjo stojimo derybas su Europos Sąjunga.

Bosnijos valdančiosios partijos ragina rengti pirmalaikius rinkimus

Dvi Bosnijos ir Hercegovinos valdančiosios koalicijos partijos sekmadienį paragino rengti pirmalaikius rinkimus, kad būtų sumažinta įtampa, kurią kursto augantis visuomenės nepasitenkinimas korupcija ir nedarbu, išprovokavęs tokį smurto proveržį, kokio šalis nematė nuo 1992-1995 metų karo.

Šis raginimas buvo paskelbtas, kai maždaug tūkstantis žmonių susirinko priešais Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrą Sarajevo centre, reikalaudami, kad atsistatydintų šalies vadovai, kuriuos jie kaltina dėl ekonominių negandų.

Socialdemokratų partija savo pareiškime pažymėjo, jog būtina „sustabdyti smurtą, sugrąžinti saugumą piliečiams ir skubiai organizuoti pirmalaikius rinkimus“.

Valstybės vadovo funkcijas vykdančios kolektyvinės institucijos – Prezidiumo – narys Bakiras Izetbegovičius, kuris yra Demokratinio veiksmo partijos lyderis, prisijungė prie raginimo skelbti pirmalaikius rinkimus.

Eiliniai rinkimai Bosnijoje ir Hercegovinoje turėtų vykti spalį.

„Manau, kad žmonės nori valdžios pasikeitimo. Manau, kad per tris mėnesius turėtume pasiūlyti žmonėms galimybę pasirinkti, kuo pasitikėti, nes akivaizdu, jog tai nebeveikia“, – sakė jis vietos televizijai.

Protestuotojai sekmadienį penktą dieną iš eilės rinkosi gatvėse, tačiau susibūrimai vyko taikiai.

Keli šimtai žmonių buvo sužeisti nuo praėjusio trečiadienio, kai šiaurės vakariniame Tuzlos mieste prasidėjo protestai, kurių metu prasiveržė smurtas. Vėliau protestai išplito į dar kelis miestus, įskaitant sostinę Sarajevą.

Protestuotojai padegė prezidentūros ir dar kelių valdžios institucijų pastatus, o šie neramumai atgaivino prisiminimus apie smurtą, kurį šaliai teko iškęsti prieš du dešimtmečius.

Riaušes pakurstė pyktis dėl klestinčios korupcijos politiniuose sluoksniuose ir valdžios nesugebėjimo sustabdyti spartaus ūkio nuosmukio, dėl kurio beveik kas antras šalies gyventojas neturi darbo.

Sarajeve sekmadienį protestuotojai kaltino valdžią dėl didžiulio skurdo ir reikalavo keisti visą šalies vadovybę.

„Mes reikalaujame permainų visuose valdžios lygiuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė į šeštą dešimtį įžengusi bedarbė, atėjusi į protesto mitingą prie prezidentūros.

„Esame alkani. Ar nuodėmė prašyti duonos?“ – klausė ji.

Vėliau protestuotojai miesto centru nužygiavo prie policijos nuovados, kur reikalavo paleisti dešimt žmonių, areštuotų penktadienį, kai Sarajeve vyko didžiausi neramumai.

Tarptautinis aukštasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko (Valentinas Inckas) netgi užsiminė apie galimybę pasiųsti į šią šalį Europos Sąjungos karius, jei neramumai stiprės.

„Jei situacija aštrės, galbūt turėsime pagalvoti apie ES karius. Tačiau dar ne dabar“, – sakė jis sekmadienį Austrijos laikraščiui „Kurier“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (317)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (53)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (51)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (237)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (3)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (1)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (16)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...

Požymiai, kad jūsų svoris normalus ir nereikia daugiau lieknėti (9)

Kartais aklavietė lieknėjant yra ženklas, kad reikia gero postūmio toliau savo tikslui pasiekti....