Spalio pabaigoje vienas iš pagrindinių Rusijos karinio jūrų laivyno laivų – eskadrinis minininkas „Smetlivyj“ – išplaukė iš savo uosto Kryme ir patraukė į Vakarus Juodąja jūra tiesiai į Egėjo jūrą. Teko du kartus sustoti. Pirmąja stotele tapo GraikijaNATO ir Europos Sąjungai priklausanti valstybė.
Rusijos eskadrinis minininkas „Smetlivyj“
© Reuters/Scanpix

Čia laivas buvo pakviestas prisidėti prie jūreivystės šventės, esą toks sprendimas idealiai atspindėjo Graikijos ir Rusijos kultūros metų koncepciją. Toliau laivas plaukė į Viduržemio jūrą, kur turėjo prisijungti prie Rusijos laivyno grupės, dalyvaujančios misijoje Sirijoje, rašo time.com.

Kitu metu šis prieštaringai vertinamas laivo maršrutas tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje būtų sukėlęs tikrų tikriausią skandalą. „Smetlivyj“ priklauso Juodosios jūros flotilei, kurios pajėgos įvykdė Krymo okupaciją 2014 metų pavasarį. Nuo to laiko Rusijai taikomos griežtos Vakarų sankcijos. Tarsi to dar būtų maža, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga kaltina Rusiją Sirijoje vykdant karo nusikaltimus. Taigi Graikija, švelniai tariant, laikinai priglaudusi Rusijos eskadrinį minininką, pasielgė priešingai sąjungininkų pozicijai.

Rusijos eskadrinis minininkas „Smetlivyj“
Rusijos eskadrinis minininkas „Smetlivyj“
© RIA/Scanpix

Tuo metu nė vienas iš sąjungininkų garsiai nepasitenkinimo nepareiškė, o JAV prezidentas Barackas Obama, lankydamasis Atėnuose, apie tai taip neužsiminė nė žodeliu. Arčiausiai protesto jis buvo užsimindamas apie „būtinybę ir toliau taikyti sankcijas Rusijos“, įskaitant ir Europos Sąjungos inicijuotas priemones – tai, anot JAV prezidento, bus gyvybiškai svarbu tol, kol baigsis konfliktas Ukrainoje.

B. Obamos atsargumą galima pateisinti. Jungtinės Valstijos ir Vokietija – dvi stipriausios valstybės, drįstančios pasipriešinti Maskvai – šiuo metu ne per geriausiai sutaria su partneriais Europoje. Dar prieš respublikonui Donaldui Trumpui, kuris žadėjo „draugauti“ su Maskva, laimint prezidento rinkimus, Europos Sąjunga buvo kaip reikiant susiskaldžiusi – dėl pabėgėlių, ekonomikos stagnacijos, islamo ekstremizmo ir populistinės dešinės populiarėjimo. Tad nieko keisto, jog ir vieningos pozicijos Maskvos klausimu neturėjo.

B. Obama Atėnuose
B. Obama Atėnuose
© AP / Scanpix

Vašingtone atsirado konservatyvių ekspertų, kurie murmėjo, esą Graikijos elgesys „nepriimtinas“ ir „nederantis NATO sąjungininkei“. Ataskaitoje, parengtoje lapkričio 9 dieną, Luke‘as Coffey ir Danielis Kochisas paragino prezidentą lankantis Atėnuose „duoti aiškiai suprasti“, ką galvoja apie incidentą su „Smetlivyj“. Bet ką tiksliai turėjo pasakyti B. Obama? D. Trumpas jau pakeliui į Baltuosius rūmus, tad JAV tikrai netapo lengviau spręsti Graikijos artumo su Maskva problemą.

B. Obamos viltis, kaip jis kalbėjo Berlyne, yra labai paprasta: jis viliasi, kad „naujasis JAV prezidentas sugebės paprieštarauti Rusijai, šaliai ėmus nepaisyti pagrindinių vertybių ir tarptautinių normų“.

Deja, panašu, kad realybe tai ne netaps. D. Trumpas savo rinkimų kampanijos metu žadėjo apsvarstysiantys galimybę sankcijas Rusijai panaikinti. Jis taip pat sakė, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija gali turėti prasmės, nes Krymo žmonės „labiau nori būti su Rusija“. Vienu iš pirmųjų D. Trumpo komandos narių tapo atsargos generolas pulkininkas Michaelas Flynnas, kuriam atiteko patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postas. O juk šis žmogus viešai ragino Jungtines Valstijas ir Rusiją „suderinti“ savo strategijas Sirijoje ir liautis šiauštis vienai prieš kitą.

Taigi B. Obama daug vilčių Vokietijos valdžiai, su kurios atstovais susitiko Berlyne oficialiai atsisveikinti, deja, nesuteikė. Žiniasklaida prieš susitikimą daug kalbėjo apie tai, kad postą palikti besirengiantis B. Obama „estafetės lazdelę“ perduos Vokietijos kanclerei Angelai Merkel – kitaip tariant, jis palieka ją atsakingą už Vakarus, nes Vašingtonas atiteko izoliacinės politikos šalinininkams.

Deja, realybė žymiai sudėtingesnė. Nors Vokietija ir yra didžiausia Europos ekonominė galia, ji nė iš tolo neprilygsta Jungtinių Valstijų politinei ir karinei galiai, kuri padeda iš paskutiniųjų palaikyti Vakarų vienybę, ypač po birželį Didžiosios Britanijos priimti sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos.

A. Merkel ir B. Obama
A. Merkel ir B. Obama
© AP / Scanpix

Europa išgyvenimo režimu gyvena nuo pat „Brexit“ referendumo rezultatų. Senojo žemyno politika Rusijos klausimu pastaruosius trejus metus buvo praktiškai priklausoma vien nuo A. Merkel ir B. Obamos bendradarbiavimo.

Per jų susitikimą, vykusį Berlyne, kur dalyvavo ir Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai, visi „vienbalsiai“ sutarė nekeisti Rusijai skirtų sankcijų. Nepaisant to, britams rengiantis trauktis iš Europos Sąjungos, o B. Obamai baigiant kadenciją Baltuosiuose Rūmuose, A. Merkel teks kaip reikiant pasistengti bandant išlaikyti sąjungininkų vienybę.

Remiantis Europos Sąjungos nuostatomis, visos valstybės narės turi teisę vetuoti sankcijų politiką, kuri dažniausiai persvarstoma kas pusę metų. Yra Europos šalių, pavyzdžiui, Graikija, Italija, Vengrija, Slovakija ir Kipras, kurios pasisako prieš sankcijų Rusijai švelninimą. Jos tvirtina, kad jos neduoda naudos – vien žala Europos ekonomikai ir nepavykęs bandymas pakeisti Rusijos elgesį.

Graikijos valdžia greičiausiai yra silpniausia grandis Europos Sąjungoje, todėl Rusija nepraleidžia progos to išnaudoti. Jau nekalbant apie „Smetlivyj“ apsilankymą, Rusijos prezidentas V. Putinas gegužę pats viešėjo Graikijoje, kur pasiūlė net kelis susitarimus energetikos srityje ir nemarią draugystę, paremtą „uolos tvirtumo pamatu civilizacijos vertybėms, ortodoksų kultūra ir abipuse pagarba“. Tai buvo pirmasis jo vizitas Europos Sąjungos teritorijoje po Krymo aneksijos, o graikai Rusijos prezidentą sutiko išskėstomis rankomis.

Vladimiras Putinas ir Alexis Tsipras Atėnuose
Vladimiras Putinas ir Alexis Tsipras Atėnuose
© AP / Scanpix

Nepaisant to, toliau nei kalbos apie nepritarimą sankcijoms Atėnuose nepasistūmėta. Graikai puikiai žino, kad toks žingsnis sukeltų realų pavojų paskoloms iš Briuselio ir kito formato finansinei pagalbai, kuri padeda iš paskutiniųjų laikytis Graikijos ekonomikai. Kad ir kokios daug žadančios bebūtų V. Putino kalbos, Rusijos ūkis graikams pakeisti paramos iš Europos Sąjungos neišgalėtų niekaip.

„Manau, kad tai tėra iliuzija. Akivaizdu: jeigu trūksta pinigų, bandoma iš Rusijos tų pinigų gauti. Nepaisant to, tiesa tokia, kad graikai visgi arčiau ir Amerikos, ir Vakarų Europos“, – sako šiuo metu universitete dėstantis buvęs Graikijos finansų ministras Gikas Hardouvelis.

Prakalbus apie finansus, taip, šis teiginys neabejotinai teisingas. Ir to A. Merkel gali pakakti kurį laiką išlaikant Europos Sąjungą kaip vieną darinį. Nepaisant to, senąjį žemyną ištikusi žymiai gilesnė – solidarumo – krizė. O tai, anot „German Marshall Fund“ eksperto Berlyne Joergo Forbrigo, puikiausias įrodymas, kad Europos Sąjungoje sprendimai „priimami ne remiantis principais, o greičiausiai ieškant visiems naudingos išeities. „Visada atsiranda kas nors, kam ko nors labai reikia. Visada atsiranda, ką pasiūlyti, norint nusipirkti pritarimą“, – paaiškina jis.

Kaip ten bebūtų, tai tikrai neatrodo pats geriausias būdas, kaip tvarkyti didžiąją Europos šeimą. Ar tai būtų Graikijos skolos įmokos ar pabėgėlių klausimai Vengrijoje ar Slovakijoje – Europos Sąjungos valstybės narės visada turės progą naudotis Rusijos koziriu kaip svertu derybose su Briuseliu ir Berlynu.

„Šios šalys neabejotinai pabandys šantažuoti savo pirminius rėmėjus tariamomis alternatyvomis“, – teigia J.Forbrigas. Vertinant tokiu požiūriu, „Smetlivyj“ apsilankymas įgauna naują prasmę.

Tai tikrai nereiškia, kad Rusija Graikijoje rado patikimą sąjungininką, tačiau tai gali reikšti, kad Europos Sąjunga vieno neteko.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (11)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (23)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (121)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (203)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (70)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (8)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (18)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (8)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...