Praėjusią savaitę amerikiečių Nacionalinio demokratijos instituto atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu Gruzijos prisijungimui prie Europos Sąjungos (ES) pritaria 31 proc. gruzinų, t.y. dvigubai daugiau, negu praėjusiais metais.
„Iš pasaulio politikos supratau, kad kuo mažesnė šalis, tuo mažiau ji turi teisių nusivilti, - sakė Gruzijos parlamento pirmininkas Davidas Usupašvilis. – Žodį „nusivylimas“ reikia išbraukti iš mūsų žodyno“.
Tačiau vykstant ekonomikos nuosmukiui, atsiveria durys Rusijos įtakos sugrįžimui, rašoma straipsnyje.
Kaip teigia Eka Metreveli iš Gruzijos strateginių ir tarptautinių tyrinėjimų fondo, šaliai „iš Vakarų reikalingas koks nors meduolis. Tvyro jausmas, kad mes stengiamės, bet niekas nevyksta. O Rusija – štai ji“. Nepaisant to, kad praėjusių metų liepą Gruzija pasirašė asociacijos su ES sutartį, per NATO viršūnių suvažiavimą Kardife jai nebuvo numatytas „veiksmų planas dėl įstojimo“ į aljansą. Maža to, ES šią savaitę atidėjo seniai lauktus vizų režimo sušvelninimus, pažymi „The Financial Times“ korespondentas.
Dar viena (netiesiogine) Gruzijos piliečių atšalimo Vakarų atžvilgiu priežastimi tapo konfliktas Ukrainoje, rašoma straipsnyje. Pasak neįvardyto užsienio diplomato, viena iš jo pasekmių tapo nepateisinti lūkesčiai: „Galbūt NATO pagaliau įvykdys savo 2008 metų pažadą, kad Gruzija vieną dieną bus priimta į aljansą? Tačiau vietoj to NATO tarsi vengia vykdyti savo įsipareigojimą, o Vakarai palieka Ukrainą bėdoje“.
„Daugelis gruzinų laiko Europą silpna ir neryžtinga. Tuo tarpu Vladimiras Putinas atrodo stiprus vyrukas, siekiantis savo tikslų, - sako politologas Gija Nodija iš Iljos Čavčavadzės valstybinio universiteto Tbilisyje. – Todėl žmonės galvoja: kokia mums nauda iš Europos? Galbūt taip atstumti Rusiją yra kvaila?“
Iraklijo Garibašvilio vyriausybė, neatsisakydama integracijos su Vakarais kurso, priėmė virtinę priemonių , kuriomis siekiama atkurti santykius su Rusija. Pavyzdžiui, Gruzijoje buvo atnaujintos rusiškų televizijos kanalų transliacijos, nutrauktos po karo 2008 metais. E. Metreveli teigimu, „Rusijos švelnioji jėga keičia (politinį) landšaftą. Jos propaganda vis stiprėja ir stiprėja“.
Nors kai kurie ekspertai pastebi augančią susivienijimų, orientuotų į Rusiją, įtaką (pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų koalicija „Eurazijos pasirinkimas“), politologai mano, kad vienos iš prorusiškų partijų pergalės 2016 metų parlamento rinkimuose tikimybė nėra didelė. Tačiau tuo pat metu jie neatmeta, kad šios jėgos sugebės užsitikrinti pakankamai mandatų, kad iš provakarietiškų partijų atimtų monopoliją įstatymų leidybos organuose.
Perspėjo dėl Rusijos ekspansijos
Gruzijos prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi pasinaudoti savo ginkluotosiomis pajėgomis ekspansijai į buvusias sovietų valstybes, ir paragino Vakarus niekada nesitaikstyti su Rusijos agresija.
Rusijos 2008 metų karas su kaimynine Gruzija ir 2014 metais įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija parodė, kad Maskva yra pasiruošusi pasinaudoti bet kokiu nestabilumu tose šalyse, kurias iki šiol tebelaiko esančias jos įtakos zonoje, sakė Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Gruzija, kuri tikisi vieną dieną prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, dabar yra ES Rytų partnerystės programos, kurios viršūnių susitikimas vyks šią savaitę Rygoje, narė. Kitos jos narės yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova ir Ukraina.
Apie 300 JAV karių šį mėnesį Gruzijoje dalyvauja bendrose pratybose, vėliau šiais metas NATO atidarys šioje šalyje mokymų centrą. Gruzija patikimai prisideda prie NATO vadovaujamų tarptautinių operacijų, iš kurių paminėtinos kampanijos Irake ir Afganistane.
G. Margvelašvilis nurodo, kad Gruzijas tebejaučia Rusijos grėsmę, nes per 2008 metų karą prarado 20 proc. savo teritorijos, kuri atiteko prorusiškiems separatistams. Tose teritorijose, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, Rusija dislokavo savo pasieniečius ir karines.
Anot G. Margvelašvilio, lygiai taip pat kaip padarė 2008 metais Gruzijoje, Rusija pasinaudojo nestabilumu Ukrainoje, kai buvo nuverstas rusų palaikomas prezidentas, užgrobė Krymą 2014-ųjų kovo mėnesį ir dar pakurstė ginkluotą sukilimą Ukrainos rusakalbiuose rytuose. Gruzijos prezidentas perspėjo, jeigu nėra griežto pasmerkimo iš Vakarų, toks modelis gali pasikartoti kitos šalyse palei Rusijos sieną.
„Ko mes tikimės – pamatyti stipresnį, principingesnį pranešimą, kad tai nepriimtina ir visuomet bus nepriimtina net po paliaubų (Ukrainos rytuose)“, – sakė G. Margvelašvilis.
Gruzija taip pat mato grėsmę Europai iš plataus masto propagandos, sklindančios iš Rusijos ir Europos Sąjungoje laikomos dezinformacijos kampanija, kad keistųsi Rusijos kišimosi Ukrainoje suvokimas.
Naujoji Rusijos vyriausybės finansuojama naujienų agentūra „Sputnik“ šią savaitę pradėjo veikti Gruzijoje – teikia žinias gruzinų ir rusų kalbomis. Plačiai prieinami Rusijos valstybiniai televizijos kanalai.
Gruzijoje, pažymėjo G. Margvelašvilis, Kremlius savo propaganda siekia, kad gruzinai imtų abejoti savo pasirinkimu integruotis į Europą, kai ES ir NATO neskuba siūlyti Gruzijai narystės jose.
„Pagrindinė (Rusijos) žinia – europiečiams jūs nerūpite, jūs esate apleisti, jūs neturite pasirinkimo, europinis Gruzijos pasirinkimas yra pasmerktas“, – sakė Gruzijos prezidentas.