Vos įžengus į Pchenjano mokslo ir technologijų universitetą, akimirksniu tampa aišku, jog patekote tikrai ne į eilinę aukštąją mokyklą.
Pro apsaugos punktą riedant BBC komandos automobiliui, atvykstančius žurnalistus pasveikino kariai. Studentų miestelyje aidi dainos, žygiuojančiųjų žingsniai – ir tai daro ne universiteto kariai, o patys studentai. Čia mokosi įtakingiausių ir galingiausių Šiaurės Korėjos valdžios ir kariuomenės veikėjų atžalos.
„Mūsų vyriausiasis vadas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) - gindami jį esame pasiryžę paaukoti gyvybę“, - prieš pusryčius žygiuoja ir skanduoja studentai.
„Patriotizmas – tai tradicija. Dainos, kurias dainuojame žygiuodami, yra padėka Didžiajam vadui“, - paaiškina dvidešimtmetis pirmakursis.
Universitete mokosi 500 studentų – visi jie paskaitose vilki dailiais juodais kostiumais, baltais marškiniais, ryši raudonus kaklaraiščius, po pažastimi spaudžia portfelius. Visus juos Kim Jong Uno režimas atrinko būti tuo auksiniu jaunimu, kuriam lemta gauti Vakarų lygio išsilavinimą.
Universiteto vadovybė oficialiai deklaruoja, jog pagrindinis universiteto tikslas – suteikti jauniems žmonėms žinių, padėsiančių modernizuoti skurdo kankinamą šalį ir užmegzti ryšius su tarptautine bendruomene.
Visos paskaitos universitete skaitomos anglų kalba, dauguma dėstytojų – atvykėliai iš Amerikos. Šie faktai skamba neįtikėtinai, turint omenyje, jog Šiaurės Korėja dešimtmečius savanoriškai izoliuojasi nuo išorinio pasaulio, o JAV laiko aršiausiu priešu.
Po 18 mėnesių trukusių derybų BBC galiausiai pavyko susitarti dėl interviu su studentais, tačiau su viena sąlyga: atvykėliai bus nuolat stebimi. Patys studentai sako jaučiantys prielankumą amerikiečiams, o ne JAV valdžiai, esą tai du skirtingi dalykai.
„Aišku, iš pradžių jaudinomės ir nervinomės, tačiau dabar puikiai suprantame, jog amerikiečiai ir JAV yra du skirtingi dalykai. Norėtume palaikyti draugiškus ryšius su visomis šalimis“, - pridūrė kitas studentas.
Universiteto įkūrėjas ir vadovas – mokslų daktaras Jamesas Chin Kyung Kim. 78 metų amerikiečių kilmės korėjietis verslininkas (dar be to ir krikščionis) režimo buvo į Pchenjaną pakviestas įkurti universitetą, panašų į atidarytą šiaurinėje Kinijoje. Šiam tikslui jis iš Amerikos ir Pietų Korėjos krikščioniškų fondų surinko net 20 mln. skaičiuojant svarais (83,9 mln. Lt).
„Esu labai dėkingas vietos valdžiai – jie mane priėmė. Jie manimi visiškai pasitiki, suteikė galimybę laisvai valdyti šią akademinę įstaigą. Galite tuo patikėti?“ - su BBC žurnalistais noriai bendrauja universiteto vadovas.
Sunku tuo patikėti – žmogaus teisių gynėjai sako, jog Šiaurės Korėjoje žmonės, demaskuoti praktikuojantys krikščionybę, baudžiami ir persekiojami.
Kiekvienoje auditorijoje kabo brutalių Šiaurės Korėjos diktatorių porteriai – tiesiai virš lentos.
Dėstytojas Colinas McCullochas Šiaurės Korėjos jaunimą ugdo už dyką. Maždaug 40 dėstytojų iš užsienio už darbą moka krikščionių labdaros organizacijos. C.McCullochas Šiaurės Korėjos ateities elitui dėstyti verslo atvyko iš Jorkšyro.
Studentus jis suskirsto grupelėmis ir nurodo įsteigti savo svajonių bendroves, planuoti ateities pelną.
Šalyje, kur režimas kontroliuoja visų iki vienos prekių tiekimą, laisvosios rinkos koncepcija studentams negirdėta ir nesuvokiama sąvoka.
„Esu tikras, jog lyderiai ir valdžia puikiai supranta, jog jiems ryšiai su išoriniu pasauliu tiesiog būtini. Šiais laikais turėti uždarą, izoliuotą ekonomiką praktiškai neįmanoma“, - teigia C.McCullochas.
Iš užsienio dėstyti į universitetą pakviesti specialistai griežtai pasisako prieš bet kokią propagandą, bandymus daryti įtaką bei atsiribojimą nuo išorinio pasaulio. Tuo BBC žurnalistai įsitikino apsilankę anglų kalbos paskaitoje, kuriai vadovavo amerikietė Erin Fink.
„Jums bus į naudą pasiklausyti mūsų svečių, nes jų anglų kalba labai skiriasi nuo mano akcento – jie kalba su britišku akcentu“, - pirmo kurso studentams paaiškina dėstytoja.
Studentai žurnalistams noriai pasakoja apie daugumos mėgstamą šalies merginų grupę „Moranbong Music Band“, kuri įvardijama kaip vienas naujausių Kim Jong Uno propagandos įrankių.
Kai BBC komanda jaunimui užsimena apie Michaelą Jacksoną, studentai nereaguoja. Antras bandymas.
„Pakelkite rankas, jeigu girdėjote apie Michaelą Jacksoną“, - prašo dėstytoja. Nei vienos rankos.
Greičiausiai manėte, jog jaunuoliai apie popkaralių galėjo sužinoti internete. Nors internetas Šiaurės Korėjoje ypatingas deficitas, studentai šia privilegija naudotis gali. Tačiau su išlygomis. Kompiuterių klasėje budinti darbuotoja rūpinasi tuo, kad studentai nesinaudotų elektroniniu paštu, socialine žiniasklaida, neskaitytų jokių tarptautinių naujienų.
Šiaurės Korėjoje laisvai leidžiama tik šlovinti šalies lyderį ir pačią valstybę. Kaip teigia žmogaus teisių gynėjai, nuolankumas šalies žmonėms skiepijamas nuo pat gimimo, o ugdomas gąsdinant mirties bausme, persekiojimu ir darbo stovyklomis.
„Svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti – ar mūsų minimas universitetas ir jo ugdomi jauni korėjiečiai sugebės paskatinti teigiamus pokyčius šalyje, ar tiesiog tęs dabartinio režimo darbą“, - teigia Vašingtone veikiančio žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto atstovas Gregas Scarlatoiu.
„Jeigu kaina už leidimą vykdyti kokią nors veiklą Šiaurės Korėjoje yra užmerktos akys prieš žmogaus teisių pažeidimus, tokia kaina yra per didelė“, - teigia G. Scarlatoiu.
Universiteto globėjas – lordas Altonas, pirmininkaujantis Jungtinės Karalystės parlamentinei grupei Šiaurės Korėjos klausimais. Jis viliasi, jog šis eksperimentas bus puiki pradžia esminiams pokyčiams Šiaurės Korėjoje ir padės į gerąją pusę pakeisti visos ateinančios kartos mąstymą.
„Juk būtinas pradžios taškas. Tai joks nepasiteisinimas susitaikymui su tuo, kas vyksta Šiaurės Korėjoje – mes tam nepritariame. Tiesiog norime užmegzti ryšį – o tada jau bus galima pabandyti ir kažką keisti“, - teigia politikas.
Tačiau ar patys studentai suinteresuoti tokiais pokyčiais? Net ir per griežtai stebimus pokalbius buvo akivaizdu, jog dauguma jaunų žmonių nori bendrauti su pasauliu.
„Mokomės užsienio kalbų, nes užsienio kalba – mokslo kalba. Mokantis kalbos, studijuojama kultūra. Noriu išmokti kuo daugiau“, - prisipažino vienas paskutinio kurso studentas.