Pirmalaikiai rinkimai šioje Jungtinės Karalystės dalyje gali nulemti „Brexit“ derybų pavėlinimą arba atimti iš Šiaurės Airijos balso teisę jose.
Dėl provincijoje susidariusios politinės aklavietės praėjusią savaitę atsistatydino pirmosios ministrės pavaduotojas Martinas McGuinnessas priklausantis opozicinei partijai „Sinn Fein“. Po bevaisių derybų dėl jo įpėdinio Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Jamesas Brokenshire'as pareiškė, kad išankstiniai rinkimai yra beveik neišvengiami.
„Sinn Fein“ parodė, kad nesiruošia siūlyti alternatyvos. Yra aiškių ženklų, kad judame rinkimų link“, – sekmadienį BBC sakė J. Brokenshire‘as.
Regiono parlamentas susirinks pirmadienį, bet jeigu „Sinn Fein“ laikysis savo pažado iki 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku nepaskirti pirmosios ministrės pavaduotojo, pakeisiančio M. McGuinnessą, J. Brokenshire'as bus priverstas paskelbti rinkimus, kurie privalės būti surengti per šešias savaites.
Politinė krizė, kurią sukėlė atsinaujinančios energijos subsidijavimo planas, inicijuotas pirmosios ministrės Arlene Foster iš probritiškos Demokratinės junionistų partijos (DUP), kai ji dar buvo ekonomikos ministrė, tęsiasi jau kelis mėnesius.
A. Foster ne kartą yra atsisakiusi laikinai pasitraukti, kad būtų ištirtas minėtas nevykęs planas. Praėjusią savaitę atsistatydinęs M. McGuinnessas apkaltino A. Foster „giliai įsišaknijusia arogancija“.
Šiaurės Airijos valdžią besidalijanti vyriausybė ir asamblėja buvo suformuotos pagal 1998 metų Belfasto susitarimą, užbaigusį tris dešimtmečius trukusį politinį smurtą šioje provincijoje.
Šiaurės Airijos smarkiai susiskaldžiusi visuomenė per artėjančius rinkimus gali išlaikyti savo įprastą balsavimo modelį ir balsuoti už tas pačias partijas, todėl tikėtina, kad iš dabartinės aklavietės nepavyks išeiti.
Jei dvi didžiausios partijos, kaip prognozuojama, sugrįš į valdžią, bet priešprieša išliks ir per tris savaites nuo balsavimo nebus suformuota vyriausybė, būtų organizuojami pakartotiniai rinkimai.
Kita galimybė būtų Britanijos parlamento Londone tiesioginis valdymas.
Per „Brexit“ referendumą 56 proc. Šiaurės Airijos gyventojų norėjo likti ES. DUP vienintelė iš pagrindinių partijų pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.
Didėja nerimas, kad tuo atveju, jeigu nebeliktų Šiaurės Airijos asamblėjos, provincija turėtų itin menką balsą per artėjančias „Brexit“ derybas arba į jos nuomonę apskritai nebūtų atsižvelgiama.