Mušė tik pirmąsias dvi dienas
Ukrainos kariai prie Ilovaisko buvo apsupti, o kariuomenės vadai nusprendė dėl kariuomenės atsitraukimo. Kariuomenei atsitraukiant, ji buvo sumušta – ją atakavo artilerija ir pėstininkai.
Mėginome ištrūkti iš apsupties, tačiau nežinojome, kaip tai padaryti.
Mėginome išsiaiškinti, ką mums daryti. Mums buvo įsakyta judėti Krasnogvardejsko kryptimi. Ten ir buvome sulaikyti.
Vėliau buvome nugabenti į kitą vietą. Mus įsodino į sunkvežimį, užrišo akis ir surišo rankas. Ten buvo daug karių, mums buvo draudžiama kalbėtis, kol važiavome.
Kai atvykome į vietą, aš vienintelis buvau išlaipintas iš sunkvežimio ir išvestas. Vėliau sužinojau, kad visi kiti buvo išvežti į Kijevą, likau tik aš. Kadangi jie buvo šauktiniai, su jais, skirtingai nuo Nacionalinės gvardijos, buvo elgiamasi visai kitaip.
Ten pat buvau apklaustas, o mušė mane tik pirmąsias dvi dienas, kai atvežė į bazę. Vėliau buvau nuvežtas dar į kitą vietą, kur per apklausas irgi šiek tiek buvau mušamas, o vėliau jau mane pasodino į vienutę.
Maitino gerai. Pirmąsias porą dienų gavau sausą davinį dėžutėje su Rusijos vėliava. Vėliau jau mane maitino iš bendros valgyklos, maistas iš ten irgi buvo normalus.
Reportažų rengti nevertė
Būdamas nelaisvėje J. Vorobjovas parengė keletą reportažų, kuriuos separatistai išplatino pavadinimu „Kijevo žurnalisto nuotykiai „Naujojoje Rusijoje“. Šiuose reportažuose – dėl apšaudymų besiskundžiantys vietos gyventojai. Šios vaizdo medžiagos paviešinimas Ukrainos žiniasklaidoje – tai vienas iš reikalavimų, iškeltų mainais į žurnalisto paleidimą. Ukrainoje šie reportažai buvo įvertinti kaip propaganda, sukurta pridėjus šautuvą prie smilkinio. Remiantis oficialia Ukrainos Gynybos ministerijos pozicija, dėl gyvenamųjų kvartalų apšaudymo „Donecko liaudies respublikos“ teritorijoje kalti separatistai, o ne Ukrainos kariuomenė.
Niekas nevertė manęs filmuoti reportažų – man tiesiog pasiūlė tai daryti. Man nebuvo pasakyta, kad šių reportažų platinimas Ukrainoje prisidės prie mano išlaisvinimo. Matyt, to buvo reikalaujama iš tų, kas derėjosi, tačiau ne iš manęs.
Jei būčiau filmavęs šiuos reportažus būdamas laisvas, jie skirtųsi tik tuo, kad šalia nebūtų apsaugos.
Juk negaliu įdėti žmonėms minčių į galvas, jų niekas man nepakišo. Paprasčiausiai mane atvedė į turgų ir pasakė: „Štai, eik ir klausinėk“. Žmonės pasakojo, kaip jie kenčia dėl apšaudymų. Pasakojo apie tai, kad į juos šaudoma iš ginklų, salvinių raketinių sistemų „Grad“. Štai apie tai kalbėjo žmonės, tačiau bet kuriuo atveju bet kokiame kare daug labiau nukenčia taikūs gyventojai tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės.
Nesigilinau į detales, kas šaudo ir kaip šaudo. Žmonės patys negali žinoti, iš kur tiksliai tai daroma. Dariau reportažą ne apie tai, kas šaudo ir kokia šaudymo trajektorija, o klausinėjau tų žmonių, kaip jiems sekasi gyventi teritorijoje, kurioje vyksta karas.
Galiu pasakyti, kad ten yra separatistams lojalių gyventojų, taip, tokių dauguma. Daug kas ten priklauso nuo informacinio lauko, o jis ten kitoks. Yra ir neutralių, yra ir palaikančių Ukrainą, tačiau tokių nėra daug.
Lygiai taip pat ir mūsų teritorijoje dauguma palaiko Ukrainą, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie palaiko tai, kas vyksta Donbase. Su manimi kalbėjo ir sukilėliai, mėgino man įpiršti savo ideologiją.
Grįžęs namo iš karto susirgo
Spalio 7 d. „Donecko liaudies respublika“ iškeitė J. Vorobjovą ir dar du civilius į tris separatistus. Apsikeitimo belaisviais procesas Rytų Ukrainoje tebesitęsia, tačiau nė viena iš konflikto pusių negali pateikti tikslių turimų belaisvių skaičių.
Tik grįžęs iš karto susirgau, guliu dabar namie, su kolegomis dar nesikalbėjau. Sudėtinga pasakyti, kaip stipriai Ukrainos televizijos kanalų vaizdai skiriasi nuo to, kas ten iš tiesų vyksta, nes toje teritorijoje dirba tik užsienio žurnalistai. Nors jiems ten nėra visiškai saugu, tačiau tikrai saugiau nei žurnalistams iš Ukrainos.
Vis dar dirbu „Ekspresso-TV“. Artimiausiu metu ketinu parengti dokumentinį filmą iš to, ką nufilmavau būdamas komandiruotėje.
Remiantis Ukrainos Gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu separatistai nelaisvėje laiko 224 Ukrainos karius, o Ukrainos pajėgos, remiantis „Donecko liaudies respublikos“ patiekiamais duomenimis, turi nemažiau kaip 400 separatistus.