Vokietijos spauda priekaištauja dėl to, kad šalies užsienio politika nėra suformavusi savo pozicijos dėl Baltijos šalių. Nors Vokietija ir mėgsta žodžiais pabrėžti esanti Baltijos valstybių advokatė, jai trūksta ryžto ja išties būti.
"Per Schroederio vizitą egzistavo kažkas, ko fiziškai nebuvo, bet ką buvo galima nujausti. Kiekvienas žodis, pasakytas apie Europos Sąjungą (ES) ir NATO šeimininkams, buvo skirtas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui", rašo "Berliner Morgenpost".
Savo ruožtu "Frankfurter Allgemeine Zeitung" nurodo, kad Vokietijos pareiškimas, jog kancleris vyksta į Baltijos valstybes pademonstruoti "glaudžių ir pasitikėjimu grindžiamų santykių", ten yra suprantamas visiškai kitaip.
"Praėjo ištisi dešimt metų nuo to laiko, kai Vokietijos kancleris išdrįso čia pasirodyti. Dešimt metų, per kuriuos po Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo Vokietija noriai skelbėsi esanti "Baltijos šalių advokatė", tačiau neturėjo drąsos ir ryžto elgtis kaip advokatė. Šis delsimas paliko gilius pėdsakus", rašo laikraštis.
Tai rodo, kad Vokietijos politika Baltijos valstybių atžvilgiu tebėra tokia pat nedrąsi, kokia buvo ir "Baltijos revoliucijos metais", kai Vakarai siūlė lietuviams, latviams ir estams atsisakyti laisvės siekių, kad nebūtų sukelta grėsmė Rytų ir Vakarų santykių stabilumui.
Vokietija visur Europoje pripažįsta savo istorines klaidas ir atsakomybę, tačiau Baltijos šalys, kurios į dešimtmečius trukusią okupaciją pateko dėl Vokietijos ir tuometinės Sovietų Sąjungos 1939 metų slaptųjų susitarimų, vis dar tebėra išimtis, rašo laikraštis.