Havanos senamiestyje, kur pasklidus naujienoms ir atsiradus požymiams, jog daugiau kaip 50 metų trunkantis Šaltojo karo konfliktas baigiasi, gatvėse susirinko džiūgaujančių žmonių grupės ir frazė „istorinė diena“ buvo daugelio lūpose.
„Man šiurpsta visa oda“, – sakė 52 metų Ernesto Perezas, kuris dirba vienoje sostinės kavinėje.
Judėjimą reformos link rodo ir tai, kad E. Perezas naujienas sužinojo per savo mobilųjį telefoną – šiuos prietaisus prezidentas Raulis Castro legalizavo netrukus po to, kai atėjo į valdžią 2006 metais, per krizę dėl jo vyresniojo brolio Fidelio, Kubos 1959 metų revoliucijos tėvo, sveikatos.
Tačiau šalyje, kur vyriausybė vis dar kontroliuoja žiniaskladą, E.Perezas naujienas sužinojo iš valstybinio naujienų portalo „Cubadebate“.
„Tai labai svarbios naujienos, kurios pakeis visų mūsų gyvenimą. Galvoju, kad viskas pasikeis. Daug dalykų gali pasikeisti ir – į gera“, – sakė jis.
Daugelis kubiečių buvo darbe ar mokykloje, kai sužinojo, kad JAV sutiko atgaivinti diplomatinius ryšius ir sušvelninti penkis dešimtmečius taikomą prekybos embargą.
Tai vienu metu Havanoje ir Vašingtone paskelbė prezidentas R.Castro ir prezidentas Barackas Obama. Pranešimas daugeliui buvo netikėtas, nors pastaruoju metu buvo preliminarių JAV ir Kubos santykių atšilimo ženklų.
Banko darbuotoja Amelia Gutierrez, kuri yra septintą mėnesį nėščia, sakė, kad pajuto gerklėje kamuolį, kai suprato, kad jos vaikas augs prasidėjus naujai JAV ir Kubos santykių erai.
„Jam nereikės gyventi įtampos atmosferoje, kuri Kubos ir Jungtinių Valstijų santykius lydėjo pastaruosius 50 metų“, – sakė 28 metų A.Gutierrez.
„Tai puikios naujienos. Tai – istorinė diena. Kuba ir Jungtinės Valstijos yra kaimyninės šalys. Nėra priežasties, dėl kurios jos turėtų taip prastai sutarti, – sakė ji. – Dievas težino, ar viskas gerės pamažu, ar greitai. Bet tai – didžiulis pirmasis žingsnis“.
Viltys dėl ekonominio atsigavimo
16-metis moksleivis Marlonas Torrezas sakė, jog visų pirma viliasi, kad šios permainos padės Kubos ekonomikai, kuri, nepaisant nedidelių reformų, praradusi gyvybiškai svarbią Sovietų Sąjungos paramą niekada tvirtai nestovėjo ant kojų.
„Tai gali atverti daug durų, ypač – kalbant apie prekybą tarp abiejų šalių, kurios yra labai artimos kaimynės“, – sakė M.Torrezas, vienas iš 7,7 mln. salos gyventojų, kurie visą gyvenimą praleido galiojant JAV embargui. Iš viso Kuboje gyvena 11,1 mln. žmonių.
Daugelis kubiečių taip pat labai džiūgauja dėl trijų kalinių, kurie JAV daugiau kaip 15 metų buvo kalinami dėl kaltinimų šnipinėjimu, grįžimo.
Ta trijulė, kurią Havana dėl kovos su antikomunistinėmis kubiečių išeivių grupėmis vadino „respublikos didvyriais“, buvo iškeista į amerikiečių kontraktininką Alaną Grossą ir žvalgybos agentą, kurio pavardė neskelbiama, kuris Kuboje buvo sučiuptas dirbantis JAV naudai ir buvo laikomas du dešimtmečius.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šie trys vyrai galės grįžti į savo šeimas Kuboje. Jau laikas“, – sakė 58 metų bibliotekininkė iš Simono Bolivaro rūmų Bertha Perez.
Kubiečių kilmės amerikietis Hugo Cansio, kuris vadovauja žurnalui „On Cuba“, sakė, kad šis žingsnis labai vėluoja.
„Kai kurie mūsų daug metų labai sunkiai dirbo, kad įvyktų politikos tarp Kubos ir Jungtinių Valstijų pokyčiai, – elektroniniame laiške AFP rašė šis 50 metų verslininkas. – Šiandien yra didi diena, istorinė diena, naujos svajonės, naujų galimybių visiems kubiečiams pradžia“.
Disidentai nusiminę
Tačiau Castro režimo oponentai nusiminė.
„Tai nebuvo tinkamas metas šioms priemonėms. Jiems derėjo palaukti ryžtingo Havanos gesto dėl žmogaus teisių“, – sakė buvęs politinis kalinys Jose Danielis Ferreras, disidentinės Kubos patriotinės sąjungos lyderis antrajame šalies mieste Santjage.
„Bet veiksmas jau atliktas, – sakė jis. – Privalome pasinaudoti progomis, kurios bus sukurtos dėl šių priemonių“.
Tinklaraštininkė disidentė Yoani Sanchez sakė, jog šis pranešimas reiškia, kad „kastroizmas laimėjo“.
„Dabar galime laukti ilgų sveikinimų ir šūkių savaičių, kai Kubos vyriausybė skelbsis nugalėtoja savo galutinėje kovoje“, – rašė ji.