Amerikietis paauglys dar nebuvo matęs žmogaus su pistoletu, ant kurio rankenos deimantais buvo inkrustuotas skaičius 40.

Kartelio vadas pažvelgė į R. Retą ir liepė jam nušauti surištą ant žemės gulintį vyrą. Jei būtų nesutikęs nušauti nepažįstamojo, narkotikų baronas būtų nušovęs jį patį.

Taip R. Reta tapo samdomu žudiku kartelyje.

„Supratau, kad mano gyvenimas visiems laikams pasikeitė. Tos dienos niekada nepajėgsiu pamiršti“, – pasakojo R. Reta po 11-os metų CNN.

Jo vaikystės draugas Gabrielis Cardona pradėjo nusikalstamą veiklą vogdamas automobilius ir pardavinėdamas juos per sieną į Meksiką, paskui nelegaliai prekiavo Rio Grandėje ginklais ir narkotikais. Jam buvo tik 16 m., kai tapo samdomu narkotikų kartelio žudiku.

Daugybei metų laisvės atėmimo nuteisti ir atliekantys bausmę Teksaso kalėjimuose R. Reta ir G. Cardona sutiko duoti interviu CNN. Jie pakelė uždangą nuo grėsmingo narkotikų kartelių pasaulio, kurie neduoda ramybės abipus sienos gyvenantiems žmonėms.

Paslaptingasis narkotikų kartelio vadas, liepęs R. Retai nušauti žmogų, buvo Miguelis Angelis Trevino. Daugelį metų jis buvo nenugalimas „Zetas“ narkotikų kartelio vadas, kol šį birželį jo nesuėmė policija prie Nuevo Laredo, Meksikoje.

M. A. Trevino (40 m.) pateikti kaltinimai organizuotu nusikalstamumu, žmogžudystėmis, kankinimais ir pinigų plovimu. Buvo išduoti mažiausiai septyni jo suėmimo orderiai.

Daugelio „Zetas“ lyderių slapyvardžiai buvo skaičiai. Meksikoje M. A. Trevino žinojo kaip Z-40. Jis buvo vienas pavojingiausių ir galingiausių narkotikų kartelio vadų pasaulyje.

Meksikos ir JAV teisėsaugininkai kaltino M. A. Trevino šimtų žmonių nužudymų ir milijonų dolerių plovimu.

Z-40 be baimės valdė visą šiaurinę Meksiką. Tiesa, laikui bėgant R. Reta jis ėmė atrodyti kaip eilinis žmogus. R. Reta stebėjo, kaip kiti paklūsta griežtai M. A. Trevino rankai.

Pastarasis sukūrė kontrolės ir apsaugos sistemas, kad visais įmanomais lygiais apsaugotų savo organizaciją nuo teisėsaugininkų ir politikų. Kartais M. A. Trevino siųsdavo žinias konkuruojantiems karteliams su kūnais be galvų.

„Visiška kontrolė, – taip apibūdino R. Reta M. A. Trevino valdžią. – Susišaudymuose, susirėmimuose jis pirmasis iššokdavo iš automobilio ir vesdavo savo vyrus. Jis neliepdavo daryti nieko, ko pats nenorėtų daryti, todėl daugybė žmonių atėjo į jo kartelį.“

R. Reta (24 m.) ir G. Cardona (26 m.) vis dar turi daugelio metų samdomų žudikų ženklus.

R. Reta turi keistų ženklų aplink akis. Ant G. Cardonos akių vokų ištatuiruotos akys, ant nugaros – didelis Mirties šventojo (isp. Santa Muerte) atvaizdas. Meksikos Katalikų bažnyčios pasmerktas Mirties šventasis – mėgstamas narkotikų prekiautojų simbolis.

CNN išplatino policijos apklausos reportažus, iš kurių pasaulis sužinojo R. Retą ir G. Cardoną – liūdnai pagarsėjusias narkopasaulio legendas.

G. Cardona ir R. Reta užaugo Larede, Linkolno gatvėje, vos už kelių kvartalų nuo didžiausio miesto pasienio punkto. Per daugelį metų aptriušęs miestelio rajonas tapo nesaugiu pasienio regionu, kuriame namai pastatyti ant byrančių pamatų, o žmonės gyvena po griūvančiais stogais.

R. Reta buvo vienas iš 10 vaikų, G. Cardona turėjo keturis brolius, tėvas anksti dingo iš jų gyvenimo.

„Pasienyje daugelis žmonių įtraukiami į tokį gyvenimą. Tik mes nesuprantame, kad patys esame dėl to kalti“, – teigė R. Reta.

Paauglys R. Reta pasuko klystkeliu. Kartu su dviem draugais jis perėjo sieną ir atsidūrė rančoje kur jam pirmą kartą gyvenime liepė nužudyti žmogų. Draugai bendravo su įtartinais asmenimis, o R. Retai kėlė smalsumą narkotikų pasaulis.

„Jie kankino žmones, kad ištrauktų iš jų informaciją. Buvo sunku patikėti, ką mačiau. Žmones kankino, žudė, kirto jiems galvas. Savo akimis buvo sunku patikėti“, – pasakojo R. Reta.

Tuo metu G. Cardona pelnėsi reputaciją tarp narkotikų kartelio lyderių.

Jei akys – iš tiesų sielos veidrodis, G. Cardonos akys – mįslė. G. Cardonos akys atrodė nekaltos tarsi kūdikio. Jei nieko apie jį nežinotum, vargiai patikėtum, kad jis galėtų būti žudikas. Paskui jam ant akių obuolių ištatuiravo akis. Na o šios atrodė tarsi langas į šaltą sielą, dėl kurios G. Cardona tapo abejotinos šlovės „Zetas“ samdomu žudiku.

G. Cardona nusišypso, paklaustas, ar atsimena, kiek žmonių nužudė priklausydamas „Zetas“ karteliui.

„Neįsivaizduoju. Tai žiaurus pasaulis“, – atsako jis.

Galiausiai jis paskaičiuoja, kad beveik per dvejus metus nužudė apie 30 žmonių.

G. Cardonai ir R. Retai per savaitę mokėdavo tūkstančius dolerių už tai, kad būtų pasirengę bet kurią akimirką vykti žudyti. Sulaukę įsakymo iš kartelio lyderių, vyrai pradėdavo medžioti auką.

Sudėtinga suskaičiuoti, kiek pinigų jiems mokėdavo. G. Cardona sako, kad per savaitę išleisdavo apie 10 000 dolerių (25,9 tūkst. Lt). Kartelio lyderiai apgyvendino juos name, nupirko ekstravagantiškus automobilius. G. Cardoną dažnai matydavo važinėjantį po miestelį „Mercedes“ markės automobiliu.

Už kiekvieną nužudytą žmogų jiems papildomai sumokėdavo po 10 000 dolerių, kartais, priklausomai nuo aukos svarbos, ir daugiau.

Pinigai ir toks gyvenimo būdas gundė, apsuko galvas, todėl paaugliai išėjo iš mokyklos ir pradėjo prabangiai, išlaidžiai gyventi. R. Reta metė mokyklą šeštoje klasėje, G. Cardona – devintoje.

„Atrodo, kad nebaudžiamas gali daryti, ką nori, esi galingas. Atrodo, kad visa tai tęsis amžinai, niekada nesibaigs“, – pasakojo G. Cardona.

2009 m. suimtas R. Reta filmuotose apklausose pasakoja Laredo tardytojui, kad žudydamas jautėsi tarsi supermenas.

Samdomo žudiko kartelyje darbas ne toks, iš kurio pasenus išeinama į pensiją. Tokie žmonės arba atsiduria kalėjime, arba jų lavonai išmetami pakelėse Meksikos kaimuose.

Abu vaikinai neilgai išgyveno nusikaltėlių pasaulyje – apie trejus metus. G. Cardona – nuo 16 iki 19 metų, R. Reta – nuo 13 iki 16 metų.

Galiausiai Laredo policija nusitaikė į paauglius žudikus.

G. Cardoną suėmė, jis prisipažino dėl organizuoto septynių žmonių pagrobimo ir jų nužudymo užsienyje. Jį nuteisė 80 m. kalėjimo.

R. Reta ėmė bijoti, kad jį nužudys konkuruojantys kartelio nariai, todėl išvykęs atlikti užduoties į Monterėjų (Meksika) paskambino JAV Kovos su narkotikais agentūrai ir pasidavė. Jis prisipažino kaltas dėl dviejų žmogžudysčių, už kurias buvo nuteistas 30 ir 40 m. laisvės atėmimo.

„Gailėjausi dėl visko, ką buvau padaręs, nebegalėjau ištverti. Buvo labai sunku. Gyvenau ne savo gyvenimą“, – pasakojo R. Reta.

Na o G. Cardona neatgailauja – sako, per daug negalvoja apie nužudytas aukas, jo nekankina vaizdai iš buvusio gyvenimo. „Aš – geras žmogus, tiesiog taip atsitiko, – sako jis. – Visada galvojau, kad mirsiu nuo kulkos į galvą, nesitikėjau, kad mirsiu kalėjime.“