„Mano draugus Vakaruose tai gali nustebinti, bet dabar rusų požiūris į Jungtines Valstijas ir amerikiečius yra net blogesnis nei buvo Šaltojo karo metais, kuomet amerikiečius rusai laikė „gerais vyrukais“, gyvenančiais blogoje imperialistinėje valstybėje. Dabar dauguma rusų mano, kad ne tik amerikiečių lyderiai, bet ir visi amerikiečiai yra „blogiečiai“, – rašo L. Gozmanas.
Ir padėtis tik prastėja. Neseniai Rusijos nepriklausomo tyrimų centro „Levada“ atliktos apklausos parodė, kad teigiamą nuomonę apie Jungtines Valstijas turinčių rusų skaičius praėjusiais metais sumažėjo beveik trimis ketvirtadaliais. O neigiamą nuomonę apie šią šalį turinčių žmonių skaičius Rusijoje procentine išraiška viršijo 80 proc.
Procentinė dalis rusų, kurie mano, kad Rusijos santykiai su JAV yra „priešiški“, padidėjo nuo 4 proc. 2014 metų sausį iki 42 proc. 2015 metų sausį. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad Rusijoje silpstant demokratijai, Rusijos visuomenė yra pasirengusi patikėti net ir keisčiausiomis idėjomis, kurios skelbiamos per valdžios kontroliuojamą žiniasklaidą. Viena iš jų yra ta, kad amerikiečiai esą įsivaikina rusų našlaičius, kad prieš juos smurtautų ar parduotų jų organus.
Tačiau kalta ne tik prieš amerikiečius nukreipta propaganda, rašo L. Gozmanas. Jo teigimu, būtina suprasti, kad Amerikos veiksmai taip pat prisidėjo prie „antiamerikanizmo“ eskalacijos Rusijoje. Didžiausia klaida buvo NATO plėtra, kurią daugelis Rusijoje laiko grėsme jų šaliai. Esą norima apsupti ir izoliuoti Rusiją. Prisidėjo ir Belgrado bombardavimas. Ir ne tiek pats bombardavimas, kiek atviras Rusijos nuomonės ignoravimas. Į šį sąrašą taip pat galima įtraukti Irako karą, intervenciją Libijoje ir daugelį kitų amerikiečių veiksmų, pažymi L. Gozmanas.
Kita blogėjančio požiūrio į Jungtines Valstijas priežastis yra ta, kad ignoruojama Rusijos kultūrinė ir istorinė tapatybė, nepaisant neįprastų patikinimų, kad Rusijos kultūra yra gerbiama. Tris amžius nuo Petro I valdymo pradžios, ir ypač po Rusijos pergalės prieš Napoleoną, Rusija save laikė didžiule jėga. Nuo tada rusai tiki, kad jiems yra skirta ypatinga misija. Daugelis Rusijoje atsisako susitaikyti su tuo, kad jų šalis gali vaidinti antraeilį vaidmenį pasaulinėje scenoje. O Jungtinės Valstijos ilgus metus į tai neatsižvelgia.
Rusijos kultūrinė ir istorinė tapatybė paaiškina, kodėl rusai taip palaiko V. Putino sprendimą aneksuoti Krymą. Pritariančiųjų tam dalis nekrenta žemiau 90 proc. ribos. Ir tik 1 proc. šalies gyventojų buvo kategoriškai prieš tokį Rusijos valdžios sprendimą. Po metų ši dalis padidėjo iki 2,6 proc.
Ir tai neturi nieko bendro su tariama rusų agresyvia prigimtimi ar noru atkurti žlugusią imperiją. Krymo aneksija neiššovus nė vienos kulkos ir be jokių aukų buvo įvykdyta aidint raginimams padėti rusams ir atkurti teisingumą (ir daugelis rusų, deja, tuo patikėjo). Ši aneksija atgaivino pergalingą rusų identitetą, nacionalinį pasididžiavimą ir tikėjimą Rusijos galia bei moraliniu autoritetu, kuris buvo prarastas žlugus Tarybų Sąjungai, rašo L. Gozmanas.
Tačiau jis pabrėžia, kad, žinoma, tai neatleidžia Rusijos nuo atsakomybės už savo pernykščius veiksmus. Įsižeidimas jokiu būdu nepateisina agresijos. Be to, Rusijos visuomenė nėra monolitinė. Nors dauguma rusų palaiko V. Putino politiką Ukrainos atžvilgiu, taip pat yra ir garsiai pasisakanti mažuma, kurios atstovai – daugiausia išsilavinę miestų gyventojai – pasisako prieš valdžios politiką Ukrainos atžvilgiu, ragina siekti taikos su Ukraina, o ne jos pavergimo, o taip pat ragina bendradarbiauti, o ne konfrontuoti su Jungtinėmis Valstijomis.
Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo prieš karą Ukrainoje nukreiptose protesto akcijose Maskvoje. Anot L. Gozmano, neteisinga būtų šiuolaikinę Rusiją tapatinti su jos prezidentu. Tačiau būtent tai ir padarė JAV Kongresas, kuomet praėjusių metų gruodžio 4 d. priėmė rezoliuciją Nr. 758, smerkiančią Rusijos Federacijos veiksmus, tačiau nemininčią Rusijos žmonių, kurie lygiai taip pat yra suinteresuoti karo pabaiga, kaip ir ukrainiečiai.
Vienintelis ilgalaikis būdas išspręsti šią Rusijoje gajaus „antiamerikanizmo“ problemą yra amerikiečiams suvokti rusų mąstymo būdą. Rusai jaučiasi tauta, kuriai istoriškai nesiseka, prieš ją esą kerštauja Vakarai, kurie beria druskos ant žaizdų po Šaltojo karo laikų dar labiau kenkdami jos galingos valstybės statusui. Tai taip pat yra tauta, kuriai, kalbant atvirai, nelabai ir patinka demokratija, pažymi L. Gozmanas. Tai ir yra pagrindinė didelio V. Putino populiarumo priežastis.
Tačiau nuomonė apie V. Putiną ir Kremlių Rusijoje nėra jau tokia vienareikšmiška, ir Rusijos lyderio dabartinė politika yra gerokai nutolusi nuo rusų interesų. Rusų verslininkai kenčia nuo korupcijos, mokslininkai ir akademikai – nuo šalies izoliacijos, aukštųjų technologijų bendruomenės nariai – dėl nutrūkusių ryšių su technologiškai labiausiai išsivysčiusiomis šalimis. Rusų rašytojai ir menininkai kenčia nuo ideologinio spaudimo. Krymo aneksija turėjo rimtų finansinių pasekmių visai rusų tautai. Jeigu karas Donbase ir toliau tęsis, žus dar daugiau žmonių.
Pergalės Kryme svaigulys anksčiau ar vėliau praeis, ir tuomet JAV valdžia turės ieškoti interesų balanso ne su V. Putinu, bet su daugybe Rusijos visuomenės grupių, o taip pat su naująja Rusijos valdžia, kuri atstovaus visuomenės interesams. Tik tuomet bus galima atkurti normalius ir konstruktyvius santykius tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, mano L. Gozmanas.
Priemonės, kurių pastaruoju metu prieš Rusiją ėmėsi Jungtinės Valstijos, (ne visuomet taip, kaip buvo tikimasi) veikia ne tik V. Putino politiką, bet ir rusų nuomonę apie Jungtines Valstijas. Žvelgiant iš šios pozicijos, sankcijos, nukreiptos prieš „V. Putino draugus“, nepablogins, o gali net ir pagerinti, rusų nuomonę apie Jungtines Valstijas ilgalaikės trukmės perspektyvoje. Daugelis rusų mano, kad šie žmonės yra korumpuoti ir savo didžiulius turtus susikrovė neteisėtais būdais. Asmeninės sankcijos padidins įtampą V. Putino aplinkoje, ko ir tikisi šių priemonių autoriai, mano L. Gozmanas.
Tačiau išplėtus sankcijas tik dar labiau pablogės milijonų rusų pragyvenimo lygis. Tai ne tik neprivers rusų valdžios keisti savo politikos Ukrainos atžvilgiu, bet ir dar labiau pablogins rusų nuomonę apie Jungtines Valstijas.
Jeigu JAV tieks ginklų Ukrainai, tai neabejotinai, bent jau trumpam, padidins antiamerikietiškas nuotaikas Rusijoje. Tačiau tokie ginklai tikrai padėtų sustabdyti Rusijos remiamus separatistus Ukrainoje. Vienintelė kaina, kurios Kremlius tikrai nenori mokėti už tolesnį savo kursą Ukrainoje yra daugybė aukų, kurios paveiks visą šalį ir kurios – kartu su ekonomine krize – gali sukelti neramumų Rusijos viduje. Iš tiesų žmonių aukos taip pat yra vienintelė kaina, kurios Rusijos visuomenė nenori mokėti.
Jeigu taps aišku, kad abi pusės yra vienodai ginkluotos, dėl ko aukos bus neišvengiamos, ataktos gali pasibaigti, o dėl to bus apsaugotos tiek ukrainiečių, tiek ir rusų gyvybės. Amerikietiški ginklai gali tapti tokia pat atgrasymo priemone, kaip branduolinių ginklų arsenalai, kuriuos supervalstybės turėjo prieš kelis dešimtmečius. Žinoma, pavojingiausias laikotarpis bus tarp oficialaus paskelbimo apie ginklų tiekimą ir jų realų atsiradimą fronto linijose.
Kalbant apie ilgalaikes priemones, yra dar dvi iniciatyvos, kurių pirmiausia turėtų imtis Jungtinės Valstijos. Pirma, jos turi sutekti moralinės paramos žmonėms ir organizacijoms Rusijoje, kurios kovoja už laisvę ir demokratiją jų šalyje. Jų moralinis ir politinis atsparumas neleidžia, ar bent jau lėtina, šalies grįžimą prie archainio barbarizmo, sako L. Gozmanas. Dabar jie kovoja vieni su savo šalies valdžia, tačiau jie neturėtų jaustis vieni pasaulyje. Sovietinių disidentų palaikymas savo laiku turėjo didžiulės reikšmės, ir tai Tarybų Sąjungoje daug kas vertino.
Antra, Jungtinės Valstijos turėtų plėsti, o ne mažinti, mainų ir tiesioginės paramos programas mokslo, kultūros ir ypač švietimo srityse, nepaisant visų sunkumų, kurie atsiranda Rusijos valdžiai mėginant sutrukdyti įgyvendinti tokias programas ar jas visai nutraukti. Jauni žmonės, kurie sužino apie gyvenimą JAV per gerai organizuotas švietimo mainų programas ar stažuotes, niekada netaps prieš Vakarus nukreiptų primityvių stereotipų aukomis.
Tie, kurie grįš dirbti į Rusiją, mėgins savo šalyje pritaikyti tuos laisvės ir atvirumo principus, kurie šiuo metu yra svetimi daugumai Rusijos gyventojų. Rusijai to reikia, kad ji galėtų efektyviai vystytis, o Jungtinėms Valstijoms ir likusiam pasauliui reikia, kad Rusija taptų sąjungininke, o ne prieše, konstatuoja L. Gozmanas.
