Apie tai tiesioginėje spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Vakar (sekmadienį) pasiuntėme oficialią notą Ukrainos užsienio reikalų ministerijai, informuodami apie savo ketinimus parengti kitą koloną su humanitariniais kroviniais“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.
„Tikimės, kad antroji kolona galės būti pasiųsta artimiausiomis dienomis“, – pridūrė S.Lavrovas.
Norime pasiekti susitarimą dėl visų sąlygų, pasiunčiant antrąją koloną tuo pačiu maršrutu... artimiausiomis dienomis“, – S.Lavrovas sakė po to, kai Kijevas ir Vakarų šalys sukritikavo Maskvą dėl pirmosios kolonos pasiuntimo, negavus oficialaus leidimo.
S.Lavrovas teigė, kad žala civilinei infrastruktūrai rytų Ukrainoje, kur prorusiški separatistai kaunasi su vyriausybės pajėgomis, negali būti paaiškinta vien apsirikimais arba atsitiktinumais.
„Humanitarinė padėtis ne gerėja, o blogėja“, – perspėjo jis.
Ukraina nesankcionavo pirmojo konvojaus pabijojusi, kad sunkvežimiuose galėjo būti gabenama karinė amunicija prorusiškiems separatistams.
Per separatistų ir Ukrainos karių susirėmimus pastaraisiais mėnesiais žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių. 33 tūkst. ukrainiečių buvo priversti palikti savo gyvenamąjį būstą.
Rusija nori „padėti ukrainiečiams susitarti tarpusavyje“
Maskva nori naudoti bet kokio pobūdžio diplomatiją, kad užbaigtų konfliktą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė pirmadienį, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo išvakarėse.
„Esame pasiruošę ... bet kokiam formatui, jeigu tik tai duos rezultatų“, – S.Lavrovas sakė per spaudos konferenciją, pridūręs, kad Maskva siekia „padėti ukrainiečiams susitarti tarpusavyje“.
Pasak S.Lavrovo, Rusija tikisi, kad antradienį Minske vyksiančiame susitikime bus kalbama apie humanitarinę padėtį rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais, ir kad visos šalys pritars, jog būtina suteikti didesnę pagalbą civiliams tame regione.
Rusija pasisako už Muitų sąjungos, Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių harmonizavimą ir galimybė dėl to susitarti yra, pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Esame įsitikinę, kad turint gerą valią ir turint troškimą vadovautis Pasaulio prekybos organizacijos normomis bei kitomis tarptautinėmis teisės normomis, kylančiomis iš pasirašytų ir galiojančių susitarimų, galima kalbėtis visais šiais klausimais“, - sakė jis.
S. Lavrovas neatmetė galimybės, kad antradienį Kijeve Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Petro Porošenkos susitikimas įvyks.
„Su kuo susitiks (V. Putinas – DELFI), bus paskelbta vėliau“, – sakė S. Lavrovas.
Anot Rusijos, MH17 lėktuvo katastrofos tyrimas vilkinamas
Rusija pirmadienį išreiškė nepasitenkinimą dėl delsimo skelbti Ukrainoje liepą sudužusio Malaizijos MH17 lėktuvo katastrofos tyrimo rezultatus, kaltindama užsienio tyrėjus skaidrumo stoka.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas stebėjosi, kodėl lėktuvo juodųjų dėžių skrydžio įrašai nebuvo paviešinti, ir pareiškė, kad jam susidaro įspūdis, jog „visi kiti prarado susidomėjimą šiuo tyrimu“.
„Iš esmės mes vieninteliai bandome išsaugoti dėmesį šiai rimtai problemai“, – sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Tyrimui vadovaujantys Nyderlandų tyrėjai šio mėnesio pradžioje sakė, kad tyrimo pirminiai rezultatai bus paskelbti „per kelias savaites“.
Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas, liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, sprogo skrisdamas virš separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėje Ukrainoje. Per tą incidentą žuvo visi 298 laineryje buvę žmonės. Vakarai kaltina Maskvos palaikomus separatistus numušus šį lėktuvą, o Maskva dėl šios tragedijos kaltina Kijevą.
Lėktuvo juodosios dėžės buvo nuskraidintos britų aviacijos tyrėjams į Farnborą Anglijoje.
„Niekas mums nepasakė nieko suprantamo apie priežastis, dėl kurių negalima pateikti juodųjų dėžių įrašų, apie priežastis, dėl kurių ukrainiečiai iki šiol negali pateikti Dnepropetrovsko dispečerių pokalbių įrašų“, – sakė S.Lavrovas.
Pasak jo, Rusija susisiekė su Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO), Jungtinių Tautų aviacijos agentūra, kuri suformavo specialią komandą, kad ji padėtų ištirti katastrofą, bet „kol kas ir ten nėra nieko skaidraus“.
S.Lavrovas iškėlė prielaidą, kad tyrimas greičiausiai nepateikė jokių įrodymų, kad Rusija būtų kaip nors prisidėjusi prie lėktuvo numušimo, kai šis skrido virš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos rytinėje Ukrainoje.
Tie, kurie iš pradžių „ant isterijos ribos“ mėtė kaltinimus Rusijai, S.Lavrovo žodžiais, dabar tyli.
Nuo rugpjūčio pradžios sustabdytas žuvusiųjų palaikų paieškos nelaimės rajone, nes dėl jame vykstančių nuožmių susirėmimų tyrėjai negalėjo tęsti darbo.
Tyčiojimosi neįžvelgė
S. Lavrovas neįžvelgė tyčiojimosi iš karo belaisvių ukrainiečių per vadinamąjį paradą, kurį sekmadienį Donecke surengė prorusiški separatistai, praneša „Interfax“.
„Aš mačiau šio parado įrašą. Nepastebėjau nieko tokio, kas bent būtų panašu į patyčias“, - pareiškė S. Lavrovas pirmadienį per spaudos konferenciją Maskvoje.
Sekmadienį separatistai vedžiojo Donecko gatvėmis apie 100 į nelaisvę paimtų Ukrainos kariškių. Į juos buvo mėtomi akmenys, petardos ir pomidorai. Kai kurie ukrainiečiai buvo sužeisti. Paskui belaisviai buvo susodinti į autobusus ir išvežti.