Rusijos sąjungininkes S. Lavrovas įvardijo kalbėdamas Rusijos jaunimo forume „Seliger-2014“, rašo www.rus.DELFI.lv.
Kalbėdamas S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusija nemato nieko bloga, kad jos sąjungininkių nuomonė kai kuriais klausimais nesutampa su Maskvos nuomone.
„Štai, pavyzdžiui, NATO visur ir visada reiškia vieningą nuomonę. O kas yra Rusijos sąjungininkės? Turime jų daug. Kai mums yra sakoma, kad Rusijos sąjungininkės iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ne visada balsuoja taip pat, kaip Rusija, mes nemanome, kad tai – tragedija. Tačiau NATO baudžiama už bet kokį žingsnį į šoną ar kitokios nuomonės demonstravimą“, - patikino S. Lavrovas.
Jis pareiškė, kad Rusija puolama labiau nei bet kuri kita valstybė, nes Rusija nebijo atvirai reikšti savo požiūrio.
S. Lavrovas įsitikinęs, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) kliudo Rusijos veiksmams, skirtiems pasipriešinti pasaulyje kylantiems pavojams.
„Mūsų kolektyviniams veiksmams tarptautinėje arenoje, priešinantis visiems šiems iššūkiams ir pavojams, trukdo JAV ir bendri visų Vakarų siekiai išsaugoti dominuojančią poziciją pasaulio gyvenime, demonstruoti savo padėtį, prie kurios jie priprato per keletą pastarųjų šimtmečių, ir norą dirbtinai sulaikyti šio daugiapolio pasaulio realizavimą, kuris atspindi objektyvias pasaulio vystymosi tendencijas“, - įsitikinęs S. Lavrovas.
Jis mano, kad Rusija labiau nei kitos valstybės siekia vykdyti savo įsipareigojimus prieš Vakarus ir pašalinti dvigubus standartus.
Anot S. Lavrovo, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią tvarką griauna ne Rusijos veiksmai. „Jei kas ir rodo prastą pavyzdį, tai tik mūsų Vakarų partnerės. XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje įvyko neįsivaizduojamas dalykas: Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bombardavo kitą ESBO narę – Jugoslaviją“, - priminė S. Lavrovas.
„Galiu tik pastebėti, kad dar prieš įsiliepsnojant konfliktui Ukrainoje, buvo rengiami visiškai neadekvataus pobūdžio išpuoliai prieš Rusiją. Viskas prasidėjo daug anksčiau, o ne šių metų pavasarį“, - patikino S. Lavrovas ir pridūrė, kad Rusijos nedomina konfrontacija ir sankcijų spiralės tęsimas.
Nenori naujų sankcijų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva nenori konfrontacijos su tarptautiniais partneriais arba naujų sankcijų mainų tarp Rusijos ir Vakarų.
„Mes nenorime konfrontacijos arba plakimosi sankcijų spiralėmis“, – sakė S.Lavrovas, kurio žodžius perdavė valstybinė televizija „Rossiya 24“.
„Suvokimas, kad negalima priešintis objektyviam istoriniam procesui, atėjo kol kas ne visiems, bet mes labai tikimės, kad tai įvyks. Kitaip mums bus įvedamos neteisėtos vienašališkos sankcijos, o mes atsakysime atitinkamai“, – sakė jis kalbėdamas jaunimo forume „Seliger“.
„Taip ne mes pasirinkome. Mes nenorime konfrontacijos“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, pastaruoju metu užsienio žiniasklaidos priemones užvaldančią retoriką reikia „permąstyti“.
Tokią retoriką „šildo ir skatina ne visuomenės nuomonė, o vakarų šalių politinė vadovybė, kuri atitinkamai nuteikia savo visuomenę, o paskui primena, kad jų visuomenė juos verčia elgtis antirusiškai“, – sakė S.Lavrovas.
S. Lavrovas: Rusija nesuinteresuota Ukrainos sugriovimu
Rusija nenori sugriauti Ukrainos valstybės, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
„Mes nesuinteresuoti, kad valstybė būtų sugriauta“, – pareiškė S.Lavrovas, kalbėdamas jaunimo forume „Seliger“ ir atsakydamas į klausimą, kodėl Rusija nepripažįsta separatistų paskelbtų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų.
„Aš gi kalbėjau apie tuos referendumus, kurie buvo surengti (Donecke ir Luhanske). Mes išreiškėme pagarbą jų rezultatams ir pasisakėme už tai, kad viso to, už ką balsavo Ukrainos pietryčiai, realizavimas praktikoje, vyktų derybų proceso keliu“, – nurodė S.Lavrovas.
Pasak jo, „mūsų bendras interesas – išsaugoti didelę Ukrainos rusų bendruomenę, kad Ukrainoje rusams būtų patogu, o ne iškarpyti po rusų pasaulio gabalėlį, kur tik yra įmanoma“.
S.Lavrovas taip pat pabrėžė, kad dabartinė padėtis Luhansko ir Donecko srityse skiriasi nuo tos, kokia buvo Kryme.
„Daugiau nei 90 procentų Krymo gyventojų – tai (referendumas dėl atsiskyrimo) buvo jų iniciatyva, ir toks valios pareiškimas niekam nesukėlė jokių abejonių. Bet negalima sakyti, kad, tam, kad rusams būtų gerai, juos reikia išimti iš Ukrainos sudėties. Mes norime, kad rusams būtų gerai ir Ukrainoje, ir Moldovoje, ir visur, kur dabar rusai gyvena“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.
„Reikia ginti jų teises, atsižvelgiant į jų tradicijas, jų interesus, ir tai mes dabar bandome daryti. Tačiau tam pirmiausia reikia baigti kariauti, o tada bus aišku, ar tai įmanoma, ar ne“, – pareiškė jis.