Prieš visuotinius rinkimus jis buvo pažadėjęs dėl to tartis, taip pat iki 2017 m. pabaigos surengti referendumą dėl šalies likimo ES.
Būtent D. Camerono siūlymai, ypač dėl migracijos politikos griežtinimo, ir planuojamas referendumas išlieka vieni aktualių iššūkių ES ir jos rytinėms narėms. Todėl klausimas, kokias pasekmes su tuo susiję sprendimai turėtų tiek ES, tiek Lietuvai, kurios per 95 tūkst. piliečių gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje.
Naujausios apklausos rodo, kad daugiau britų remia savo šalies narystę ES: 45 proc. pasisako už pasilikimą Bendrijoje, o 33 proc. norėtų, kad šalis išstotų iš ES. Tačiau tai nereiškia, kad nėra rizikos, jog šios šalies gyventojai gali pasisakyti už pasitraukimą, nes, kaip matyti, pasisakantys už tolesnę šalies narystę ES kol kas nesudaro absoliučios daugumos.
Tikėtina, kad dalies neapsisprendusiųjų ar pasisakančiųjų už pasitraukimą nuomonė gali pasikeisti priklausomai nuo to, kaip politikai, verslo atstovai, palaikantys vieną ar kitą poziciją, pristatys savo argumentus, taip pat nuo to, kaip Vyriausybei seksis persiderėti narystės sąlygas.
Pavyzdžiui, 2014 m. birželio mėn. daryta apklausa parodė, kad 57 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų referendume balsuotų už tai, kad jų šalis liktų ES nare, jei D. Cameronui pavyktų išsiderėti tam tikrų nuolaidų.
Kertinis ES principas neturi būti aukojamas
Tačiau derybos nebus lengvos. Jei dėl D. Camerono siūlymų tokiose srityse kaip ES konkurencingumo didinimas, biurokratinių suvaržymų verslui mažinimas, darbo vietų kūrimas, lankstumas prisitaikant prie ekonominių pokyčių bus galima lengviau susitarti, nes jie yra išties rimti ir diskutuotini, tai sudėtingesni klausimai bus susiję su imigrantų sąlygomis Didžiojoje Britanijoje.
Praeitos kadencijos D. Camerono vyriausybė jau sugriežtino šalyje gyvenančių imigrantų iš ES šalių sąlygas gauti socialinę paramą – jie negali pretenduoti į pašalpas pirmuosius tris mėnesius po atvykimo į Didžiąją Britaniją.
Siekiant sumažinti metinį į šalį atvykstančių imigrantų skaičių iki 100 tūkst. šiuo metu yra siūloma: riboti socialinio draudimo numerių išdavimą imigrantams iš kitų ES šalių (viršijus nustatytą limitą, naujai atvykę ir numerių nebegavę imigrantai negalėtų legaliai dirbti ir gauti pašalpų); numatyti, kad imigrantai iš kitų ES šalių negalėtų pretenduoti į socialines pašalpas ar socialinį būstą, kol jie nebus pragyvenę ketverių metų; neradusius darbo per šešis mėnesius imigrantus išsiųsti iš šalies; riboti vaiko pašalpų mokėjimą ir nebemokėti jų už imigrantų užsienyje gyvenančius vaikus; uždrausti imigrantams atsivežti savo šeimos narius iš ES nepriklausančių šalių; uždrausti naujų ES narių piliečiams dirbti Didžiojoje Britanijoje tol, kol jų šalių išsivystymo lygis nepasieks tam tikro lygio nuo ES vidurkio; paspartinti nuteistųjų imigrantų deportaciją.
Akivaizdu, kad tai paliestų ten gyvenančius ir dirbančius imigrantus iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Tiesiog neseniai atvykusiems ar naujai atvykstantiems pasunkėtų galimybės įsivirtinti, rasti darbą ar pasinaudoti socialinės apsaugos sistema. Tačiau ilgą laiką dirbančių ir įsitvirtinusių imigrantų šios priemonės nepaveiktų.
Kai kurių iš šių siūlymų įgyvendinimas reikalautų ES sutarties keitimo, laiko ir resursų. Taip pat kai kurie siūlymai aiškiai kertasi su vienu iš pamatinių ES principų – laisvu asmenų judėjimu. Šis principas reiškia, jog ES piliečiai, nesant jokių su tuo susijusių pereinamųjų laikotarpių, turi teisę ieškoti darbo kitoje šalyje narėje, ten dirbti, gyventi be leidimo. Taip pat tokiomis pačiomis teisėmis kaip šalies, į kurią atvykstama, piliečiai turėti tokias pačias darbo sąlygas, mokestines lengvatas ir socialines garantijas.
Todėl derybų metu, aišku, bus mėginama siekti kompromisų, ir tikėtina, kad tai apims priemones, kurios padėtų užkirsti kelią imigrantų piktnaudžiavimams socialinės apsaugos sistema, t. y. spręsti taip vadinamą „socialinio turizmo“ problemą, kada atvykstantieji ne tik konkuruoja su vietiniais dėl darbo vietų, bet ir siekia gauti didesnes socialines pašalpas.
Ta problema ypač išryškėjo ekonominės krizės metu, ir su tuo susiduria ne tik Didžioji Britanija, bet ir kitos išsivysčiusios Europos valstybės. Tačiau pats laisvo asmenų judėjimo principas neturi būti aukojamas.
Deryboms ir D. Camerono pozicijai įtakos taip pat gali turėti ir ekonominė situacija tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek šalyse, iš kurių emigruojama. O šiuo metu ekonomika šiose šalyse auga – kai kuriose sparčiau, kai kuriose lėčiau. Tai reiškia, kad ten, kur ekonomika auga sparčiau, mažėja emigruojančių skaičius, o pačioje Britanijoje – socialinių pašalpų poreikis. Be to, tie patys imigrantai prisideda prie Didžiosios Britanijos ekonomikos augimo, nes jie pirmiausia ten vyksta dėl darbo. Todėl tikėtina, kad D. Camerono pozicija gali tapti nuosaikesnė.
Pasitraukimas nebūtų naudingas abiems pusėms
Tyrint omeny vyksiantį referendumą, derybų rezultatus – tai, ką pavyks pasiekti – jis turi pristatyti žmonėms kaip svarbų laimėjimą tam, kad šalis liktų ES. Nes jeigu Didžioji Britanija referendume nuspręstų išstoti iš ES, kas būtų tikrai rizikingas žingsnis ir ko linkėti nereikėtų, tai nebūtų naudinga nei jai pačiai, nei visai ES – nei politiškai, nei ekonomiškai. Ir ne tik iš migracijos perspektyvos.
Didžioji Britanija yra trečia didžiausia ES ekonomika ir grynoji mokėtoja į ES biudžetą, kurios įnašai sudaro apie 12 proc. viso biudžeto. Taigi, pasitraukus Didžiajai Britanijai ES taptų neturtingesnė, mažėtų jos biudžetas, o nuo to priklausytų ir šalims narėms tenkančios paramos dydis. Tai nebūtų palanku toms narėms, ypač iš Vidurio ir Rytų Europos, kurios daugiau gauna iš ES biudžeto nei sumoka į jį.
ES yra viena pagrindinių Didžiosios Britanijos prekybos partnerių – maždaug pusė šalies užsienio prekybos vykdoma su ES. Nepaisant to, kad išstojusi iš ES Didžioji Britanija galėtų vykdyti savarankišką prekybos politiką, derėtis dėl laisvosios prekybos susitarimų, pats išstojimas, sutarčių perrašymas, derybos dėl naujų sąlygų būtų ilgas procesas, todėl padidėtų neapibrėžtumas ir rizika, susijusi su prekyba ir užsienio investicijomis į šią šalį, kuri yra patraukli ne tik dėl palankios investicinės aplinkos, bet ir dėl laisvos prieigos prie bendrosios ES rinkos. Dėl to investuotojai turėtų persvarstyti savo investicijų planus. Tai reiškia, kad gali sumažėti investicijos ir sulėtėti britų ekonomikos augimas.
Taip pat pasitraukus britams būtų prarastas balsas ES institucijose. Tai nebūtų naudinga šalims narėms, kurių ekonomikos yra santykinai atviros ir kurioms yra aktualūs saugumo klausimai, tarp jų ir Lietuvai, nes Didžioji Britanija iš didžiųjų valstybių narių visada tvirčiausiai pasisako už bendrosios rinkos liberalizavimą, konkurencingumo didinimą, energetinio savarankiškumo stiprinimą.
Ši šalis yra priskiriama ir grupei šalių, griežtai smerkiančių Rusijos agresiją Ukrainoje bei remiančių sankcijas. Todėl svarstant klausimus, pavyzdžiui, dėl sankcijų pratęsimo, Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, kurios labai gerai suvokia Rusijos karinių veiksmų grėsmę regiono ir visos Europos saugumui, gali tikėtis svarios britų paramos, įtikinat kitas ES nares, kurios pragmatiškus ryšius linkusios statyti aukščiau saugumo ir vertybių.
Be to, Didžioji Britanija buvo viena šalių, kartu su Lietuva iškėlusių iniciatyvą europiniu lygiu kovoti su Rusijos propaganda ir dezinformacija, taip pat sukurti patikimų alternatyvių žiniasklaidos priemonių. Taigi, Britanijos pasitraukimas turėtų neigiamos įtakos Europos saugumui, ypač dabar, pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje.
Jas tikimasi užbaigti iki 2017 m. pradžios. Šis susitarimas ne tik sustiprintų transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą ir paskatintų Europos ekonomikos augimą, bet turi ir geopolitinę reikšmę, kas yra ypač svarbu siekiant atremti Rusijos keliamus iššūkius dėl ekonominės padėties, energetikos naudojimo kaip politinio spaudimo priemonės. Jei britai pasitrauktų iš ES, tai gali turėti neigiamą poveikį derybos dėl susitarimo, kuris ir jiems patiems būtų naudingas.
Galiausiai Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES ateityje gali kelti pavojų pačios šalies vienybei. Škotija aiškiai pasisako už šalies narystę ES. Todėl neabejotina, kad tokiame referendume škotai balsuotų už šalies pasilikimą Bendrijoje. Tačiau jei bendras rezultatas būtų priešingas, tai gali būti pretekstu Škotijai, kur visuotinius rinkimus laimėjo Škotijos nacionalistų partija, surengti dar vieną referendumą dėl atsiskyrimo nuo Britanijos. Ir jo rezultatas gali būti už atsiskyrimą.
Geriausia būtų ES
Daugelis politikos analitikų teigia, kad jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, pasirinktų Europos ekonominės erdvės santykių su ES modelį. Tai yra pakankamai institucionalizuota laisvosios prekybos zona, apimanti ES ir EFTA šalis (Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną). Tokiu atveju britai turėtų laikytis ES taisyklių ir standartų, tačiau nedalyvautų su tuo susijusių sprendimų priėmime, t. y. balsavime, ir perskirstomosiose politikose.
Tiesa, galėtų dalyvauti politikos formavime, teikiant pastabas ir siūlymus pradinėje ES sprendimų priėmimo stadijoje, bet tai didelės įtakos neturėtų – į šias pastabas gali būti atsižvelgta daugiau, gali ir mažiau. Tad klausimas, ar toks modelis būtų priimtinas šaliai, žinant jai būdingą savitą suvereniteto tradiciją. Tuo tarpu priklausydama ES, Didžioji Britanija gali ne tik aktyviai išsakyti savo poziciją, bet ir realiai dalyvauti priimant sprendimus.
Kitas galimas variantas – „šveicariškas“ santykių su ES modelis, paremtas įvairiais dvišaliais sektoriniais susitarimais, kurių yra sudaryta per 120. Dėl bet kokių susitarimų pataisų, kylančių, pavyzdžiui, iš pasikeitusių ES taisyklių, yra vedamos dvišalės derybos. Tai yra gan gremėzdiškas modelis.
ES yra suinteresuota efektyviu ir abipusiai naudingu bendradarbiavimu, todėl su Šveicarija yra prasidėjusi derybas dėl geresnio tarpusavio santykių institucionalizavimo, numatančio ES vidaus rinkos taisyklių, jų pokyčių dinamiškesnį inkorporavimą į Šveicarijos teisę.
Taigi, net jei dabartinis „šveicariškas“ modelis Didžiajai Britanijai pasirodytų priimtinas, klausimas, ar ES sutiktų su dar vienu tokiu santykių modeliu be didesnio institucionalizavimo. Kita vertus, net ir institucionalizuotas, jis gali būti patrauklus dėl to, kad santykiai su ES būtų plėtojami dvišaliu pagrindu, o ne daugiašaliu – per EFTA.
Visgi, akivaizdu, kad tiek ES, tiek britams būtų geriausia, jog jų šalis liktų Bendrijoje. Todėl derybų dėl siūlomų reformų ir narystės sąlygų metu šalims narėms labai svarbu pabrėžti Didžiosios Britanijos narystės ES abipusę naudą.
Šalia to reikėtų labiau išnaudoti ES valstybių narių ir Didžiosios Britanijos kontaktus ne tik aukščiausiame, bet ir ministrų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų bei verslo atstovų, dirbančių su šios šalies rinka, lygmenyje sprendžiant įvairius europinius klausimus, kalbėti apie rizikas, kylančias dėl pasitraukimo iš Bendrijos. Tai leistų šios šalies politikams, verslui ir visuomenei objektyviau įvertinti galimas tokio žingsnio pasekmes.
Iš esmės problemos, kurios paskatino Didžiąją Britaniją priimti sprendimą dėl referendumo, griežtinti imigracijos sąlygas ir jos kritišką požiūrį ES atžvilgiu, yra aktualios visai Europai. Tai yra, kaip jau minėta, ekonomikos augimas, konkurencingumas, darbo vietų kūrimas, migracija. Šie visi klausimai yra ES darbotvarkėje ir dėl jų bus diskutuojama. Tačiau tokias problemas ES galės spręsti kur kas efektyviau, jei bus vieninga, t. y. su Didžiąja Britanija.