Nesutarimai dėl konflikto Ukrainoje ir ES nenoras pasiūlyti šešioms Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms konkrečias narystės Bendrijos bloke perspektyvas trukdė parengti bendro pranešimo, kurį ketinama penktadienį paskelbti Rygoje, juodraštį, sakė diplomatai.
„Šios derybos nebus lengvos“, – perspėjo vienas ES diplomatas po pasitarimo Briuselyje dėl komunikato juodraščio, kuris ketvirtadienio vakarą dar bus derinamas Latvijoje per Bendrijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Pasak diplomato, viršūnių susitikimo sėkmė priklausys nuo to, kaip lyderiai „pasuks“ gana kuklias, daugiausiai technines susitarimo sąlygas – „ir kaip tai bus suprasta Maskvoje“.
Armėnija ir Baltarusija atsisakė pasirašyti bet kokį pareiškimą, kuriame Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija būtų vadinama neteisėtu žingsniu, o ES diplomatai sakė, kad jiems bus pateikta kompromisinė teksto versija.
Pranešime bus pabrėžiama, kad ES smerkia padėtį Kryme, bet taip pat bus paminėta programos partnerių pozicija per balsavimą Jungtinėse Tautose šiuo klausimu pernai kovą, kai Armėnija ir Baltarusija palaikė Maskvos veiksmus.
ES prieš šešerius metus pradėjo Rytų partnerystės programą, siūlančią jos narėms prekybos lengvatų bei kitokios pagalbos ir turinčią paskatinti stabilios demokratijos plėtrą prie Bendrijos rytinių sienų. Tačiau Europą apėmė didžiausia politinė krizė nuo Šaltojo karo laikų dėl įvykių virtinės, kuri prasidėjo, kai Ukrainai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos ir prekybos sutartį su ES per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį.
Tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui paskutinę minutę atsisakius pasirašyti tą sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje, į Kijevo gatves išėjo provakarietiški protestuotojai. Tie protestai peraugo į kruviną Maidano revoliuciją, kurią Rusija įvardijo fašistiniu perversmu, ir panaudojo ją kaip dingstį aneksuoti Krymą bei teikti pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ES pastangas stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis laiko senų Maskvos priešininkų mėginimu pažaboti stiprėjančią Rusiją, o Bendrija dabar mėgina sumažinti Rytų partnerystės projekto ambicijas, bet nenusigręžti nuo savo neturtingų partnerių.
Be to, ES ieško galimybių užbaigti konfliktą Ukrainoje, kuris jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir paskatino abipuses Vakarų šalių ir Rusijos sankcijas.
Rusijos įspėjimas
Briuselyje antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, jog reikalaus Bendrijos lyderių laikytis savo pažadų, kad Rytų partnerystės programa nepakenks Rusijos interesams „artimajame užsienyje“, kur, beje, Maskva 2008-aisiais kariavo su Gruzija.
„Mėginimai vaizduoti viską taip tarsi „esate arba su mumis, arba prieš mus“ , yra nulinės sumos žaidimas, duodantis nepageidaujamų rezultatų“, - sakė ministras ir pridūrė, kad nori Rygoje pamatyti veiksmus, kurie išsklaidytų Maskvos būgštavimus.
Prieš Rygos viršūnių susitikimą Briuselyje įvykusiame trumpame pokalbyje su žurnalistais aukštas ES pareigūnas labai stengėsi pabrėžti laimėjimus įgyvendinant Rytų partnerystės programą, kurie buvo pasiekti per laikotarpį nuo pastarojo susitikimo Vilniuje 2013 metais. Jis, be kita ko, priminė, kad pernai pavasarį Moldovos piliečiams buvo įvestas bevizis režimas.
„Po Vilniaus dramos tai bus viršūnių susitikimas, kuris parodys, jog nepaisant visų negatyvių įvykių, kurie nutiko, politika veikia ir piliečiai jaučia jos rezultatus“, - sakė pareigūnas.
Viršūnių susitikimo pirmininkas, Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas sakė, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurių vyriausybės siekia, kad jų šalys prisijungtų prie ES ir bendradarbiautų su NATO, nes tai padėtų apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės, turi teisę į „europinę svajonę“.
Tačiau interviu Laisvosios Europos radijui buvęs Lenkijos premjeras taip pat pažymėjo, kad šios šalys neturėtų tikėtis greito įstojimo į demokratinių valstybių klubą, prie kurio Lenkija ir kitos buvusios komunistinės valstybės prisijungė 2004-aisiais.
„Mūsų pareiga - ne švaistytis tuščiais pažadais apie tai, kas bus įmanoma tik ryt ar poryt, o parodyti kelią į Europą“, - sakė D.Tuskas.
Rusijos požiūris į kaimynių suartėjimą su Vakarais – tai ne tragedija
S. Lavrovas patikino, kad Rusija, kalbant apie integracijos procesus, pasirengusi ieškoti interesų pusiausvyros. „Mūsų kaimynių noro suartėti su Europos Sąjungą nevertiname kaip tragedijos, tačiau, savaime suprantama, norint, kad šie procesai vyktų sklandžiai ir pozityviai, būtina užtikrinti, kad jie nekenktų Rusijos Federacijos interesams“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
„Vienintelis dalykas, ko reikalaujame – procesų atvirumo, neturėtų būti jokių slaptų užmačių, siekiame, kad būtų gerbiami teisėti valstybiniai Rusijos interesai“, – pabrėžė S. Lavrovas ir pridūrė, kad „esame pasirengę prisidėti prie šių procesų harmonizavimo ir ieškoti interesų pusiausvyros“.
Anot Rusijos diplomatijos vadovo, problemų dėl krizės Ukrainoje kilo tada, kai „su Europos Sąjunga suartėjęs Kijevas pradėjo kurti situacijas, kuriose ES kategoriškai atmetė mūsų argumentus dėl būtinybės kalbėtis dėl laisvosios prekybos zonos, kurią Ukraina norėtų kurti su ES, ir Kijevo įsipareigojimų Nepriklausomų valstybių sandraugos laisvosios prekybos zonos ribose“.
S. Lavrovas pareiškė, kad „vienašalių sankcijų įvedimas ir tiesioginis įsiveržimas – neteisėtas ir trumparegiškas sprendimas“, skelbia „RIA Novosti“. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, tarptautinėje erdvėje ir toliau „kaupiasi konfliktus ir nestabilumą lemiantis veiksniai“.
„Siekiant užtikrinti tvarką pasaulyje, reguliariai pažeidinėjamos Jungtinų Tautų nuostatos. Prieš tam nepritariančius naudojamos pačios įvairiausios priemonės – pradedant vienašalėmis sankcijomis ir baigiant tiesioginiu įsiveržimu. Tokie veiksmai ne tik neteisėti, bet ir itin trumparegiški“, – mano Rusijos diplomatijos vadovas.
S. Lavrovas sako, kad Maskva pasirengusi bendradarbiauti su Vakarais, tačiau bendradarbiavimas turi būti sąžiningas ir naudingas abiem pusėms. Rusijos užsienio reikalų ministro teigimu, jeigu NATO persvarstys sprendimą nutraukti ryšius su Maskva, Rusija pasirengusi siekti konstruktyvaus bendradarbiavimo atnaujinimo. „Jeigu NATO peržiūrės savo sprendimą įšaldyti praktinį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, mes taip pat būsime pasirengę teigiamai reaguoti“, – žurnalistams pareiškė S. Lavrovas.
Ministras pareiškė, kas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per susitikimą Briuselyje kalbėjo apie Aljanso pageidavimą išlaikyti kontaktus su Rusija, tačiau bendradarbiavimo formatas aptartas nebuvo. „Deja, išreikšdamas norą palaikyti ryšius su Rusija, NATO generalinis sekretorius jokių konkrečių bendradarbiavimo schemų nepasiūlė. Bendradarbiavimo būta, tačiau jis buvo nutrauktas, reiktų jį atnaujinti. Esame pasirengę svarstyti įvairius pasiūlymus“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat sakė, kad NATO Ukrainai narystės klausimu nieko nežadėjo. Jis priminė, kas visai neseniai vyko Ukrainos ir NATO komisijos susitikimas. „Neskaitant retorikos ir pažadų, kad bus teikiama parama Ukrainos karinių pajėgų reformoms, jokių konkrečių pažadų apie prisijungimą prie NATO pateikta nebuvo. Galima daryti atitinkamas išvadas“, – pareiškė diplomatas.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, tokia pati situacija ir su Ukrainos santykiais su Europos Sąjunga. „Neseniai Kijeve vyko Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas. Priimtame išvadų dokumente nė žodžiu neužsimenama apie Ukrainos prisijungimą prie Europos Sąjungos, dedamos pastangos tik dėl Asociacijos sutarties, kuri įsigalios 2016 metais“, – teigia S. Lavrovas.
Krymo žmonės patys pasirinko Rusiją
S. Lavrovas aptarė ir Krymo klausimą. Išreikšdamas oficialią Maskvos poziciją, kuri Vakarams nepriimtina, ministras pareiškė, kad Krymo žmonių pasirinkimas prisijungti prie Rusijos buvo savanoriškas ir priimtas iš visos širdies, skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS.
„Savaime suprantama, mes labai džiaugiamės Krymo žmonių sprendimu, mes jį palaikėme, nors ir buvo dedama labai daug pastangų, kad tokiu pasirinkimu būtų suabejota. Visi puikiai žino, kad Krymo žmonių pasirinkimas buvo vienbalsis, jį padiktavo širdies balsas, o zvimbiančios kulkos