Rygoje kyla nepasitenkinimo banga – istorinėse kapinėse dygsta statybos

 (13)
Spalio 11 d. neeiliniame posėdyje Rygos miesto taryba, nubalsavusi 34 balsais „už“ ir 15 „prieš“, palaimino Skanstės tramvajaus linijos projektavimo darbų pradžią. Dvipusė linija, sujungsianti Skanstės rajoną su centru, turėtų eiti per bene svarbiausias istorines Rygos Didžiąsias kapines, kurių dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją.
Rygos kapinės
© Vida Press nuotr.

Šios kapinės saugomos UNESCO. Naujasis tramvajaus projektas sukėlė ne tik plačiosios visuomenės, bet ir akademinės Latvijos bendruomenės nepasitenkinimą.

Miesto tarybos posėdyje Rygos meras Nilas Ušakovas, kalbėdamas apie šio projekto būtinybę ir naudą, argumentavo, kad šiuo metu sparčiai besivystantis Skanstės rajonas taps naujuoju Rygos miesto centru, jame jau įsikūrę nauji bankų biurai, sukurta kultūros centrų vizija. Naujoji tramvajaus linija suteiks gyventojams daugiau galimybių naudotis viešuoju transportu.

Nilas Ušakovas
Nilas Ušakovas
© AFP/Scanpix

Kita vertus, ši linija neišvengiamai turės ir neigiamos įtakos istorinėms kapinėms. Valstybinė kultūros paminklų apsaugos inspekcija patvirtino, kad savivaldybė kreipėsi į ją prašydama pateikti nuomonę dėl koplyčių ir kapaviečių apsaugos. Inspekcija nurodė, kad ši teritorija saugoma kaip valstybės kultūros paminklas ir priklauso Didžiosioms kapinėms, kurioms suteiktas UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos vertybių vietovės statusas. Taip pat pareiškė, kad šių kapinių padalijimas į dvi dalis 1960 metais per jas nutiesus Protėvių gatvę (Senču iela) laikytinas miesto teritorijos planavimo klaida.

Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos katedros docento Martinio Mintauro, tyrinėjančio kultūros paveldą, teigimu, tramvajaus linijos tiesimo Protėvių gatve projektas nesuprantamas – juk siekiant pagerinti susisiekimą užtektų atidaryti papildomą autobuso maršrutą. Norint sureguliuoti automobilių srautus, tiesiant dvipusę tramvajaus liniją teks praplatinti Protėvių gatvę.

„Dar 1960 m. gatvė, padalijusi kapines į dvi dalis, neabejotinai dar labiau į jas įsibraus. Rygos savivaldybė tęsia tą pačią amoralią sovietinių laikų politiką, kai 1960–1980 metais Didžiosios kapinės buvo sąmoningai naikinamos, o į memorialinio parko formavimo koncepciją buvo tik formaliai atsižvelgiama. Šios kapinės – valstybinės reikšmės architektūros paminklas, tolesnis jų niokojimas miesto infrastruktūros vardan yra absurdiškas ir neatitinka nei paminklų apsaugos, nei žmogiškųjų etikos principų“, – mano docentas.

Pasiteiravus, ar dėl šio projekto sudaryta valstybinė komisija, pašnekovas teigė, kad apie projektą neturi jokios tikslios informacijos, be to, savivaldybė atsisako viešinti tramvajaus linijos planą.

Neoficialiomis žiniomis, numatomos statybos nepalies stačiatikių kapinių dalies, o tai kelia nepasitenkinimą visuomenėje. Rygos miesto taryba elgiasi taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę, ir viliasi, kad visa tai bus greit užmiršta.

Apie projektą jokios konkrečios informacijos neturi ir po „Maximos“ griūties Rygoje atkurta statybų valstybinę priežiūrą Latvijoje vykdanti institucija – Latvijos statybos valstybinės kontrolės biuras. „Šiuo metu negalime atsakyti, ar šio projekto kontrolė bus priskirta mūsų įstaigos kompetencijai“ – sakė biuro atstovas Dainis Matulis.

Nubalsavusi už tramvajaus projektą Rygos miesto taryba privalės gauti Valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos pritarimą.

Didžiosios kapinės įkurtos 1773 metais ir apima 22 hektarų teritoriją. Jose išlikę didelės meninės vertės antkapiniai paminklai, charakterizuojantys atitinkamo laikotarpio meno stilių. Čia palaidotas apie šimtas Latvijos valstybei ar Rygai nusipelniusių žmonių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Stulbinantis Hitlerio knygos populiarumas Vokietijoje kelia klausimų (1)

Klasika nemiršta. Praėjus septyniasdešimčiai metų po to, kai Adolfo Hitlerio autobiografinis veikalas „Mein Kampf“ Vokietijoje buvo teisėtai išleistas paskutinįkart, šlovė grįžo. „Mein Kampf“ – vėl bestselerių sąrašuose. Parduota 85 tūkst. nacionalistinių ir antisemitinių išvedžiojimų rinkinio egzempliorių. Netrukus pasirodys ir dar vienas, jau šeštasis leidimas.

Moldovos prezidentas tikisi atšaukti ES asociacijos sutartį (7)

Moldovos prezidentas Igoris Dodonas antradienį išreiškė viltį, kad jo šalies asociacijos su Europos Sąjunga sutartis bus atšaukta, jeigu jo partija per rinkimus iškovos daugumą parlamente ir atvers kelią didesniam suartėjimui su Rusija.

Pusnuogė aktyvistė Madride griebė vaškiniam D. Trumpui už tarpukojo (12)

Pusnuogė mergina sukėlė tikrą sumaištį Madrido vaško muziejuje sausio 17 dieną, antradienį. Feminisčių grupei „Femen" priklausanti ispanė atakavo realaus dydžio JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo vaškinę skulptūrą.

D. Trumpas pasipiktino apklausos rezultatais (21)

Antradienį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino suklastotais apklausų rezultatus, rodančius mažą jo populiarumą. Būsimasis Baltųjų rūmų šeimininkas tai parašė savo „Twitter“ paskyroje.

V. Putinas įvertino JAV prezidentui metamus skandalingus kaltinimus (144)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tie, kurie užsakinėja „šmeižto kampanijas“ prieš JAV prezidentu išrinktąjį Donaldą Trumpą, yra dar blogesni už prostitutes. Tokią mintį jis išsakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Moldovos vadovu Igoriu Dodonu, skelbia „Interfax“.