Jakuto slapyvardžiu pasivadinęs kovotojas teigia, kad paliko Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir atvyko kovoti už prorusiškus separatistus Ukrainoje. Kai čia jo darbas bus baigtas, jis grįš į Rusijos kariuomenės gretas, rašo businessinsider.com.
„Taip, pone, kito kelio gali ir nebūti“, - sako jis.
Maskva nuolat neigia palaikanti ar apginkluojanti separatistus, ir tvirtina, kad jos kariai nedalyvauja koviniuose veiksmuose Ukrainoje. Jeigu Rusijos piliečiai ir kovoja separatistus pusėje, tai jie yra privatūs asmenys, neturintys jokio ryšio su Rusijos kariuomene, teigia Maskva.
Tačiau Rusijos žmogaus teisių aktyvistai ir karių motinas vienijančios grupės turi vis daugiau įrodymų, kad Ukrainoje sužalojami ar žūsta rusų desantininkai.
Jakutas teigia, kad Luhanske jis vadovauja daliniui, kuris yra atsakingas už nuniokoto miesto, neturinčio nei elektros, nei vandentiekio vandens, saugojimą. Kadaise 500 tūkst. gyventojų turėjusiame Luhanske sekmadienį vieną miesto šventę minėjo vos keli šimtai žmonių.
Rugsėjo 5 dieną, po penkis mėnesius trukusių mūšių, nusinešusių daugiau kaip 3 tūkst. žmonių gyvybių, paskelbus paliaubas, šūviai pritilo. Tačiau kol nėra susitarimo, liko tiek padidėjusi įtampa, tiek rusai.
„Čia daugiau nebėra (vietinių) karinių formuočių. Kovose dalyvauja daugiausia rusai, - sakė buvęs desantininkas. - Dabar čia profesionalai“.
Jakutas, arti 50 metų vyras, ant peties persimetęs automatinį šautuvą, stengiasi pabrėžti, kad daugiau netarnauja Rusijos kariuomenėje.
„Vietiniai gyventojai yra daugiausia ūkininkai, kalnakasiai, neturintys kovų patirties. Vyrukai, kurie atvyksta, yra patyrę žmonės, dalyvavę daugiau negu viename kare“, - sako Jakutas, vaikščiodamas tarp sugriauto terminalo pastato, apgadinto lėktuvo ir nuolaužų, nuklojusių buvusį Luhansko pakilimo ir tūpimo taką.
Rusų karių buvimas Rytų Ukrainoje tapo svarbia tarptautine problema, kai separatistai rugpjūčio pabaigoje atvėrė naują frontą prie Azovo jūros, maždaug už 250 km į pietvakarius nuo Luhansko.
Kijevas ir Vakarai, kaltinantys Rusiją, kad ji kursto konfliktą ir remia separatistus, tvirtina, kad toks veržimasis buvo įmanomas tik su Rusijos finansavimu, karine technika ir tarnaujančiais kariais.
Šis puolimas sumaišė kortas sėkmingai kovojusiems Kijevo kariams ir padėjo separatistams atsikovoti kai kurias teritorijas, įskaitant aplink Luhanską ir Donecką, pagrindinę Ukrainos Donbaso - kalnakasybos regiono – maištininkų tvirtovę.
„Buvę“ desantininkai
Jakutas pripažįsta, kad tokių žmonių kaip jis atvykimas prisidėjo prie pastarųjų separatistų laimėjimų.
Jakutas atsisako atskleisti, kada ar iš kur tiksliai jis atvyko, bet pažymi, kad jis, kaip ir dauguma jo bendražygių, prieš kovas Ukrainoje priklausė Rusijos desantininkų pajėgoms.
Jis tvirtina, kad Rusija netiekia ginkluotės separatistams – jie perėmė ją iš Ukrainos.
Jo teigimu, dabar kovose dalyvauja daugiausia buvę Rusijos desantininkai, kurie įsigaliojus paliauboms, didžia dalimi buvo pažaboti, įskaitant jo dalinį, pavadintą pagal Ukrainos Odesos miestą. Pasak jo, jų užduotis yra „atkurti tvarką“.
Naujienų agentūra „Reuters“ šios informacijos negalėjo nepriklausomai patvirtinti.
Praėjusį savaitgalį, pavyzdžiui, intensyvūs mūšiai vyko aplink Donecko oro uostą, kurį tebekontroliuoja vyriausybė.
Tačiau vienas „Reuters“ reporteris, sekmadienį važiavęs iš Donecko į Luhanską maištininkų kontroliuojamu keliu, buvo priverstas sustoti prie 14 patikrinimo punktų, kuriuose stovėjo vyrai su firminėmis rusų desantininkų mėlynomis beretėmis bei jūreiviškais marškinėliais.
„Čia nėra rusų karių – tai Rusijos piliečiai, įstatymas šito nedraudžia, - sako Jakutas. – Čia nėra ir nebus rusų karių, kol Rusijos prezidentas nepriims tokio sprendimo“.
Rytų Ukrainoje sutinkami Rusijos kariai, „išleisti atostogų“, primena vaidmenį, kurį jie anksčiau šiais metais atliko per slaptas operacijas Kryme – Maskvos aneksuotame Ukrainos pusiasalyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rusų pajėgų dislokavimą Kryme viešai pripažino tik balandžio 17-ąją, praėjus beveik mėnesiui nuo tada, kai pasirašė įstatymą dėl Juodosios jūros regiono prijungimo prie Rusijos.